Mano aplinkoje daugėja žmonių, kurie tvirtina menantys savo praeitus gyvenimus. Jie pasakoja apie mistinius suflerius, kurie padėjo rinktis tėvus, situacijas. O esant motinos įsčiose jiems per virkštelę pumpavo informaciją, pamokymus, kaip nenukvakti gyvenant Žemėje. Laimei ar nelaimei, negaliu pasigirti mistiniais prisiminimais. Mano eksperimentai su praeitų gyvenimų regresijų sesijomis patyrė visišką fiasko. Tačiau metams bėgant vis labiau pasitikiu nuojauta, kuri kužda: laikykis visatos taisyklių, neprarask pusiausvyros. Kai žaidimas baigsis, visi karaliai, karalienės, bokštai ir pėstininkai bus surinkti, perskirstyti ir žaidimas prasidės iš naujo. O koks jis bus, priklausys nuo šio žaidimo rezultato.

1. Gerbk savo kūną.

Liaukis lygintis su kitais. Nesitapatink su žvaigžde, kuri įsivaizduoja, kad fotošopu padarytas atvaizdas blizgaus žurnalo viršelyje yra jos realus kūnas. Arba svajoja tokį kūną turėti. Priimk savo kūną su jo pertekliais ir trūkumais, nuotaikų ir amžiaus žymėmis. Atsipalaiduok, mylėsi ar nekęsi, maitinsi ar marinsi – turėsi savo kūnu tenkintis visą gyvenimą.

Jeigu tau nė motais, kad kiekvienas pjūvis kenkia energijos tėkmei, o plastinė operacija, tegu ir pati saugiausia, kelia riziką tavo gyvybei, gali kreiptis į plastikos chirurgą, ir jis performatuos kūną. Tik ar verta taip rizikuoti dėl grožio?

2. Nebėk iš pamokų.

Gyvenimas – tai nesibaigiantys mokymai, kiekvieną dieną pakišantys gėrio ir blogio pamokas. Jeigu vengsime sunkumų, bėgsime iš pamokų, rizikuojame likti antriems metams. Arba kitą gyvenimą gimsime žuviukais (vargu ar Nemo) ir žabtų neatsikratysime dar tūkstantį metų.

Pats blogiausias scenarijus – iš viso negalėsime gimti, būsime chroniškai abortuoti antro mėnesio pabaigoje (žuviuko fazė). Mūsų gyvybės užuomazgos nešiotoja puoselės įsitikinimą, kad dviejų mėnesių embrionas – kvaila žuvis, joks ne žmogus. Ir pašalins mus be mažiausios sąžinės graužaties. Kokia ten graužatis! Žvejybos jokioje pasaulio šalyje niekas neuždraudė.

3. Nebijok klysti, bijok teisti.

Tobulėjimas – tai nesibaigiantis eksperimentų, viršūnių ir duobių kelias. Nuo klaidų ir klystkelių neapsidrausi, saugos diržais neprisisegsi. Gali stengtis ir planuoti, tačiau ne viskas vyksta pagal logikos dėsnius, nebūtinai taip, kaip norisi. Atjauta – tai geriausias vaistas nuo visų „aš žinau geriau“, teisimo savęs ir kitų. Elkis etiškai, empatiškai, neprarask humoro. Saviironija, gebėjimas juoktis iš savo klaidų padeda mokytis.

4. Pamokos kartojamos, kol išmokstamos.

Problemos ir iššūkiai mus visą gyvenimą persekios kaip ištikimi šunys, kol neišmoksime pamokos. Mokymų pagrindas – priežastinių ryšių įsisąmoninimas ir kartu suvokimas, kad nesame vien aplinkybių aukos. Mes esame atsakingi už savo poelgius.

5. Mokymosi procesas kaip perpetuum mobile.

Išmokę vieną pamoką, sulauksime naujos, gyvenimo žaidime pereisime į kitą lygį, kur gausime naujų užduočių. Didesnę pažangą darysime, jei nuolankiai priimsime pokyčius ir pripažinsime savo silpnybes, žinių spragas. Tuomet greičiau susigaudysime, iš kur vėjas pučia – ar verta toliau stengtis iš visų jėgų, o gal atleisti vadeles ir leistis pavėjui?

6. „Ten“ nėra geriau nei „čia“.

Už kalnų marių gal ir teka pieno medaus upės, tačiau ir jos amžinos laimės ar sėkmės negarantuoja. Ši taisyklė moko, užuot keikus, kas nepatinka, nepražiopsoti, kas patinka; naudotis ir džiaugtis tuo, kas šalia. „Ten“ yra sapnas, „čia“– sąmoningumas.

7. Kiti yra tavo paties atspindžiai.

Mus kaip magnetas kituose traukia tai, ką patys nešiojame ­– tiek gėris, tiek blogis. Ne kiekvienam lemta išlaikyti šį egzaminą – priimti kitus su visomis jų dorybėmis ir nuodėmėmis. Prieš atsukdami nugarą nepageidaujamam piliečiui, prisiminkime, kad negatyvios pamokos nepamainomos, nes kaip tik jos suteikia galimybių išsigydyti žaizdas. Padėdami kitiems padedame ir sau. Jeigu negalime ar nenorime padėti kitam, vadinasi, vargu ar mokame savimi pasirūpinti.

8. Tavo gyvenimas – tavo atsakomybė.

Tai turbūt pati sunkiausia taisyklė. Jos priėmimas, įsisąmoninimas ­– kaip brandos atestatas. Už mūsų gyvenimą niekas neatsako, išskyrus mus pačius. Nebijok, neabejok ir paleisk viską, ko negali paveikti – kartūs prisiminimai teršia protą.

9. Tu žinai atsakymus.

Pasitikėk, neignoruok savo nuojautos. Žiūrėk, klausykis ir pasitikėk intuicija. Sutelk dėmesį į savo vidines žinias. Suradęs atsakymus, neužriesk nosies – kai kurie klausimai svarbesni už atsakymus.

10. Visas taisykles pamirši, vos atėjęs į šį pasaulį.

Kuo giliau nersime į materialumą, vartojimą, tuo labiau atitolsime nuo savo dvasinės esybės. Tuo daugiau abejonių pažadinsime ir tapsime ciniška, niekuo netikinčia ir nepasitikinčia niurzga.

Tačiau mes pamiršime ne tik taisykles, bet ir praeitų gyvenimų patirtis. O tai reiškia, kad kiekvieną kartą gimdami iš naujo galime viską pradėti iš pradžių. Be jokių nuostatų. Tobula tabula rasa.

Šios dešimt taisyklių nėra įsakymai, tėra taikomosios visatos tiesos. Prisimink jas pasiklydęs, patekęs į aklavietę ar įpuolęs į duobę. Tikėk savo prigimtine stiprybe. Pasikliauk savo vidine išmintimi, kuri nežino jokių kliūčių, išskyrus tas, kurias sau susikuriame.

Pagal Cherie-Scott knygą „If Life Is A Game, These Are The Rules“

P.S.: Gyvenimas nėra sapnas, nėra iliuzija, nėra simuliacija. Tai – rimtas žaidimas. Žaisk atsakingai.