Artėjant vasaros sezonui, su vyru visada atsidūstam – veikiausiai ir vėl, norėdami pabūti dviese, turėsim bėgti iš namų. Mat vasarą kone kiekvieną savaitgalį kas nors veržiasi į mūsų sodybą išsikepti šašlykų ar šiaip pakvėpuoti grynu oru. Jei suniurni, kad jautiesi pavargęs po savaitės darbų arba turi kitokių planų, svečiai neretai nustemba: „Na, ką jūs, mes gi beveik savi. Jums netrukdysim, ilsėkitės į sveikatą.“ Tiesą sakant, mums tikrai patinka bendrauti: mėgstame ir priimti svečius, ir patys kur nors išeiti, bet svečias svečiui nelygu. Diskutuodamos su kolegėmis, išskyrėme 6 labiausiai erzinančių svečių tipus.

1. Amžinai vėluojantys
Visai nesvarbu, kur juos kvieti – tiesiog užsukti puodelio kavos ar į iškilmingą vakarienę, jie visada sugeba pavėluoti valandą ar dvi. Jiems nuolat nutinka kas nors netikėta – sugenda automobilis, pasiklysta vedžioti išvestas šuniukas, dingsta namų raktas arba netikėtai užgriūna uošvė. Pikčiausia yra tai, kad jie dažniausiai net nesupranta, kodėl pyksti dėl vėlavimo: „Taigi reikėjo sėsti prie stalo ir mūsų nelaukti.“ Jiems nė motais sugriuvusi vakaro programa ar ataušę karštieji patiekalai. Vienas efektyviausių kovos su tokiais svečiais būdų – nurodyti valandą ankstesnį laiką, tuomet yra šiokia tokia tikimybė, kad jie nepavėluos.

2. Punktualieji ir ankstyvieji
Net etiketo specialistai nerekomenduoja atvykti į vakarėlį tiksliai laiku. Jie sako, kad mandagu pavėluoti bent 15 minučių, bet ne daugiau pusę valandos. Šeimininkės puikiai žino, kaip praverčia būtent tos paskutinės minutės, per kurias pagaliau randi laiko pasidaryti makiažą ir susitvarkyti plaukus ar nagus. Galų gale, net jei viskas padaryta, atsipūsti 15 minučių prieš būsimą anšlagą taip pat labai sveika ir gera. Dar blogesnis variantas – pernelyg anksti atvykstantys svečiai. Turime tokią draugų porą, kuri mėgsta pasibelsti į duris prieš geras porą valandų. Kaip tik tuomet, kai namuose – pats darbų įkarštis, grindys nusėtos maisto trupiniais, o aš blaškausi, vilkėdama treningus, ir neplauta galva. „Ai, išvažiavom kažkaip anksčiau ir galvojam, ką čia šliaužiosim ratais… Jūs tvarkykitės, nekreipkit į mus dėmesio.“ Žinot, mielieji, šliaužiokit ratais, eikit į kiną ar tiesiog sėdėkite automobilyje, bet nedrįskite į vakarėlį ateiti anksčiau, nes aš svečius noriu pasitikti tvarkinguose namuose, pasidengusi stalą ir pasipuošusi.

3. Netikėtieji
Šie iš dalies panašūs į ankstyvuosius, bet dar blogesni – užgriūva tuomet, kai jų visai nelauki. „Siurprizas!!!“ – klykia, puldami ant kaklo. Ir mano, kad tavo akys išsipūtė iš begalinės laimės, o ne iš siaubo. „O, kaip smagu...“ – mekeni, bandydama suglostyti susivėlusius plaukus ir maudamasi gumines pirštines, nes ką tik ravėjai daržą ir nespėjai nei susitvarkyti namų, nei nueiti į parduotuvę, tad nežinai, nei kur juos pasodinti, nei kuo pavaišinti. Jie nemato reikalo iš anksto perspėti apie vizitą, nes dievina spontaniškumą ir neįpareigojančius santykius ir tiki, kad šią šeštadienio popietę jie yra nuostabiausia dovana, kurią tu privalai priimti su dėkingumu ir be teisės grąžinti.

4. Neiškrapštomieji
Yra toks geras anekdotas. „Klausyk, mieloji, – sako vyras savo žmonai. – Ar tu nemanai, kad mes užsisėdėjom? Šeimininkai kažko per dažnai žvilgčioja į kalendorių.“ Yra svečių, kurie niekur neskuba. Jiems tiesiog gera pas tave. Jie sėdi iki paryčių, nors tavo žandikaulius rakina žiovulys ir tu žvilgčioji į laikrodį kas tris minutes. Jie paprastai lieka nakvoti, o papusryčiavę nutaria palaukti pietų, ir jiems nė motais, kad nori po vakarėlio susitvarkyti namus ir tiesiog pailsėti prieš darbo savaitę. Kai pagaliau susiruošia išeiti, jų atsisveikinimas trunka mažiausiai valandą: pastovi prie stalo, išgeria porą taurelių, kad kelias nedulkėtų, tada prisėda ant batų dėžės, pamindžikuoja tarpduryje, patrypčioja kieme, ir dar keliolika minučių paplepa jau įsėdę į automobilį, pro pravertas dureles. Kad tokių svečių netrūko visais laikais, byloja ir mūsų folkloras. „Sveteliai, sveteliai, nebūkit paršeliai, mokėjot ateit, mokėkit išeit“, – dainuojama vienoje liaudies dainoje.

5. Svetingieji
Sutikime, kad sąvoka „svetingi svečiai“ skamba kiek keistokai, juk svetingi paprastai būna šeimininkai. Ne, tai ne kalbos klaida. Mat yra svečių, kurie tavo namuose elgiasi kaip šeimininkai. Jie mėgsta kviesti žmones pas tave į svečius tarsi į savo namus. „Ką veiki savaitgalį? Nieko? Tai atvaryk pas Natashą šašlykų kepti. Gal dar ir pirtelę pasikursim! Atvažiuoja pusbrolis? Tai pasiimk ir jį!“ Jie ramiai landžioja po tavo šaldytuvą ir spinteles, nurodinėja, kur kam sėsti ir kada valgyti, organizuoja šokius ir žaidimus – žodžiu, nuostabūs nemokami animatoriai. Problema tik ta, kad tu jų nesamdei. Iš šventės jie visuomet išeina paskutiniai, bet blogiausia, kad įsikimba į kiekvieną, kuris nori tai padaryti anksčiau: „Dar pabūk, kur skubi, prisibūsi tuose namuose. Gal šeimininkų negerbi, ar ką?“

6. Charizmatiškieji
Yra žmonių, kuriems tiesiog gyvybiškai svarbu visą vakarą išsaugoti į save sutelktą dėmesį. Charizmatiškasis nuolat sako tostus, pasakoja anekdotus ir visokias juokingas istorijas, ir be ceremonijų pertraukinėja kitus žmones savo šmaikščiomis replikomis, nes giliai viduje tiki, jog jis ir yra svarbiausia priežastis, dėl ko visi susirinko. Bendrauti su tokiu žmogumi sunku net ir esant dviese, bet dar blogiau, kai toks atsiduria didesnėje kompanijoje. Mat kuo daugiau žmonių charizmatiškąjį mato, tuo labiau tai jį įkvepia. Bandymai tokį svečią kiek prislopinti paprastai baigiasi pykčiu: „Netildyk manęs! Matai, kad žmonėms įdomu“ ar net peštynėmis – jei atsiranda dar vienas, ne mažiau charizmatiškas.. Šie žmonės yra nuoširdžiai įsitikinę, kad tik jų neblėstančios charizmos dėka šis vakarėlis tapo toks nuostabus, įdomus ir gyvas. Ir niekaip negali suprasti, kodėl kvietimų į svečius sulaukia vis mažiau ir mažiau.