Vargšai tie senosios kartos rašytojai – skrebendavo savo romanus kavinėse ant servetėlių, o paskui lakstydavo iš leidyklos į leidyklą maldaudami perskaityti. Ir taip žemintis buvo priversti ne tik visokie grafomanai, bet ir genijai. Dabar kur kas paprasčiau – brūkštelėjai keletą originalių minčių savo tinklaraštyje ryte gerdamas kavą, o po pietų jau gali mėgautis skaitytojų atsiliepimais.
Pasaulyje tinklaraščiai vadinami „blog'ais“, o juos rašantys žmonės – „bloger'iais“. Tiesa, nieko blogo tai nereiškia. Šis pavadinimas kilo iš angliško žodžių junginio „web“ („žiniatinklis“) ir „log“ („įrašų žurnalas“) nubyrėjus dviem pirmo žodžio raidėms. Ir nors mūsų kalbininkai vartoti šios svetimybės nerekomenduoja, jų rankos virtualios erdvės nepasiekia, tad čia tinklaraštininkai vienas kitą vadina „blogeriais“, savo puslapius – „blogais“, o visą tinklaraštiją – „blogosfera“.
Lengva pradžia ir greita pabaiga
Tinklaraščiai nėra labai naujas reiškinys, jie atsirado visu dešimtmečiu anksčiau nei populiarioji interneto platforma „Facebook“. 1994 m. pirmąjį tinklaraštį sukūrė IT specialistas Justin'as Hall'as, jame aptarinėjo vaizdo žaidimus, mobiliąsias technologijas ir interneto kultūrą. Dauguma to laiko tinklaraščių buvo skirti IT specialistams, bet ilgainiui šią nišą atrado visi, kurie mėgsta rašyti. Lietuvoje pirmieji tinklaraščiai atsirado apie 2002 m. Per tą laiką jų prikurta tiek, kad atsirinkti, kas vertas dėmesio, o kas ne, ne taip paprasta. Imtis šio darbo ryžosi tinklaraščio „Poko“ kūrėjai Ernesta Orlovaitė ir Aurimas Račas. Jie susipažino Rygoje studijuodami verslą ir ekonomiką. Baigęs universitetą, Aurimas pasuko į finansų ir audito įmonę „Ernst & Young“. Ernesta įgijo dar ir inžinerijos bakalaurą Danijoje, o Škotijoje, Edinburgo universitete, baigė dirbtinio intelekto magistro studijas. Šiuo metu ji gyvena Ciuriche su Aurimu ir dirba „Google“ produkto vadove. „Mintis apie „Poko“ į galvą šovė vieną šlapią ir tamsų 2011-ųjų vakarą Danijoje, – prisimena Ernesta. – Socialiniai tinklai populiarėjo, lietuviška blogosfera augo, bet atrasti įdomų turinį buvo sudėtinga. Kaip sužinoti, kas įdomaus vyksta, kai net nežinai, kur pradėti ieškoti? Be to, mums smagu programuoti.“ Šiuo metu „Poko“ seka daugiau kaip 2000 tinklaraščių, iš jų, pasak Aurimo, gyvi (t. y. parašę ką nors per paskutines 90 dienų) yra vos pusė.
Rašyti tinklaraštį yra nelengvas darbas, o žinojimas, kad tavęs niekas neskaito, motyvacijos neprideda.
„Tiksliai niekada neskaičiavome, bet didžiausia dalis jų turbūt miršta po 1–5 įrašų, o pusė neišgyvena ilgiau nei 3 mėnesius, – sako Ernesta. – Rašyti tinklaraštį yra nelengvas darbas, o žinojimas, kad tavęs niekas neskaito, motyvacijos neprideda. Tiems, kurie išgyvena bent 3 mėnesius, kita krizė ateina po 1–2-ejų metų.“
Tiksliai įvardyti pirmojo lietuviško tinklaraščio „Poko“ kūrėjai nesiryžta, mat kartą pabandę sudaryti pionierių penketuką, sulaukė daugybės laiškų ir komentarų žmonių, taip pat pretenduojančių į šį titulą. Seniausias jiems šiuo metu žinomas – Petro Kudaro, pradėtas 2003-iųjų balandį. Beje, jis visai sėkmingai gyvuoja iki šiol. „Tikroji tinklaraščių banga prasidėjo apie 2006 metus, atsiradus blogofermoms – svetainėms, kuriose galėjai užsiregistruoti ir susikurti savo tinklaraštį, – sako Aurimas. – Iki tol tam reikėjo nuosavos svetainės ir bent šiek tiek programavimo žinių. Pirmoji lietuviška platforma „blogas.lt“ sukurta 2005-aisiais, tais pačiais metais startavo ir „WordPress.com“ – dabar didžiausia pasaulyje šios srities svetainė. Prieš 10 metų turėti savo tinklaraštį buvo itin populiaru, dauguma jų buvo asmeninio pobūdžio. Nenuostabu, kad kai kurie greitai ir išsikvėpė – juk rašyti, ką šiandien matei pro langą, retam pavyksta ilgiau nei metus.“ Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Pasak Aurimo, nubyrėjus mėgėjams, maždaug prieš 5-erius metus tinklaraštija pradėjo profesionalėti, specializuotis, į šį pasaulį pradėjo žengti įmonės. „Net Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovė turėjo visai įdomų tinklaraštį. Gaila, kad jis neišliko, – teigia „Poko“ kūrėjas. – Atėjus socialinių tinklų „Instagram“ ir „Facebook“ laikams, didžioji dalis kompanijų persikėlė ten.“ Į „Facebook'ą“ nukeliavo ir dauguma mėgėjų parašyti apie šį bei tą. Vis dėlto, pasak pašnekovo, pas mus iki šiol trūksta profesionalių tinklaraštininkų, nuosekliai rašančių rimtomis temomis. „Retkarčiais kas nors brūkšteli labai įdomių dalykų apie politiką, ekonomiką, verslą ar sportą, bet turbūt neturime nė vieno tinklaraščio, kuriame būtų nuosekliai rašoma apie visus svarbius tam tikra tema susijusius įvykius ir kurį galėtume vertinti kaip kasdienį informacijos šaltinį“, – sako pašnekovas.
Nuoširdumas ir atvirumas yra vieni stipriausių tinklaraštininkų kozirių, bet kaip tik juo labiausiai ir nori sužaisti apsukrūs užsakovai.
Apie ką rašyti?
Aurimas pastebi, kad tinklaraščiai gana gerai atspindi realaus pasaulio aktualijas. Štai vienu metu buvo madingos saviugdos temos, vėliau visi pamėgo gaminti, o prieš rinkimus pagausėja įrašų apie politikus. Atspėti, apie ką rašoma, dažnai galima iš tinklaraščio pavadinimo, ir tai rinkodaros požiūriu yra labai sėkmingas ėjimas. „Poko“ sudarytų populiariausių tinklaraščių šimtuke nesunkiai atskirsime skirtus saviugdai ir psichologijai. Tai – „Patarimų pasaulis moterims“, „Proto aistros“, „Gyvoji psichologija“, „Tobulėjimo klubas“, „Tu tikrai gali“, „Sielos namai“, „Koučingo blogas“ ir kt. Jie vieni kitus palaiko, seka, tad, atradus vieną, takelis nesunkiai nuves ir pas kitus. Štai tinklaraščio „Debesyla“ įkūrėjas Danielius Goriunovas ne tik glaudžia po savo stogu kelis psichologijos temomis rašančius autorius, bet ir visų skaitytojų patogumui yra sudaręs 15-os geriausių šios srities tinklaraščių sąrašą. Mėgstantiesiems gaminti lietuviškoji tinklaraštija taip pat turi ką pasiūlyti: „Beatos virtuvė“, „Skanu, gražu ir su meile... Rita“, „Kitchen Obsesion“, „Dano virtuvė“, „Storas pomidoras“ ir pan. Mamoms skirtus tinklaraščius atpažinti irgi nesunku – „Su vaikais“, „Miesto mamos“, „Šeimos gidas“, „Mamukynas“, „Dirbu mama“, „Moku žaisti“, „Jie vaikai“ ir kt. Kartais pavadinimai neatspindi turinio. Pavyzdžiui, tinklaraštis „Sūru“ neturi nieko bendra su maistu, „Rokiškis“ nėra miesto pavadinimas, o „Valtininke“ rašoma ne apie žvejybą, o apie sielos keliones. Versti skaitytojus spręsti tokius rebusus – smagus žaidimas, tik gal kiek ilgiau užtrunka, kol tave atranda tie, kuriems rašai.
Kai kurie savimi itin pasitikintys žmonės tinklaraštį pavadina savo vardu. Puiki taktika, jei tas vardas žinomas. Niekas neabejoja, kad aštrialiežuvei politikei Aušrai Maldeikienei internetinį dienoraštį geriausia pavadinti savo vardu. Puikiai žinome ar bent jau nesunkiai galime nuspėti, su kuo susiję šie pavadinimai: „Austėjos blogas“, „Beatos virtuvė“, „Dainius Radzevičius“, „Ilzės dirbtuvės“, bet kartais pretenzijos gali atrodyti didokos. Retas praeivis galėtų pasakyti, kas rašo „Birutės dienoraštį“ arba „Lidžitos užrašus“, nors jos ir sėkmingai laikosi tarp 11-os populiariausiųjų. Pagunda sieti tinklaraštį su savo vardu ar slapyvardžiu labiausiai traukia tuos, kurie mėgsta rašyti įvairiomis temomis. Kai nespraudi savęs į rėmus, gali sėkmingai išplaukti ant aktualijų plausto. Embrionų šaldymas, Kildišienės kailiniai, astrologinė metų prognozė – visa tai traukia dėmesį. Vis dėlto komunikacijos specialistai primygtinai siūlo nesiblaškyti – pasirinkti vieną sritį (geriausia tą, kurią tikrai gerai išmanote) ir į ją nuosekliai gilintis. Tik tada šlovės akimirka gali virsti ilgalaike sėkme. Dauguma profesionalių tinklaraštininkų taip ir daro. Štai „Gyvosios psichologijos“ autorė Lina Vėželienė yra psichoterapeutė, apie vaikų auklėjimą rašanti Austėja Landsbergienė – edukologė, 4 vaikų mama, „Svajonių Australijos“ kūrėjas Artūras Mickus pats gyvena Australijoje ir t. t.
Kaip išgarsėti?
Skaitytojai tinklaraščius renkasi vedami dviejų svarbiausių tikslų – gauti naudingos informacijos ir patirti skaitymo malonumą. Jei nori sužinoti, kur geriausia nuvykti su vaikais, eini į „Šeimos blogą“, jei ieškai pigiausių bilietų, – į „Skrendu.lt“, jei dėliojiesi atostogų maršrutą, susiorientuoti padės „Buvau ten“ arba „100 dienų – kelionių vaizdai ir avantiūros“. Įrenginėji namus? Lendi į „Viskas apie interjerą“. Nežinai, ką paskaityti? Pasufleruos „Knygos nugarėlė“. Tiesa, šių tinklaraščių autoriai negali sau leisti prabangos rašyti tik tada, kai ateina įkvėpimas, – žmonės čia ieško naujausios informacijos. Kas kita – žodžio meistrai, gebantys apie viską rašyti taip įdomiai, originaliai ir šmaikščiai, kad vos keli įrašai per metus juos iškelia į tikras populiarumo aukštumas. Štai vos vienas Birutės Jakučionytės tekstas surinko tris ketvirtadalius visų tais metais jos pelnytų taškų ir iš penkiasdešimtuko galo perkėlė ją į 11 vietą. Deja, kiti 28 šios moters įrašai tokios sėkmės nesulaukė... „Esame matę ne vieną pavyzdį, kai tinklaraštis tapo hitu per naktį įkėlus į jį vos vieną ypač įdomų straipsnį, – sako E. Orlovaitė. – Taip kažkada nutiko tinklaraštininkui, kuris papasakojo apie savo susirašinėjimus su elektroninius laiškus siuntinėjančiu sukčiumi iš Nigerijos. Tapti žymiam tiesiog dėl gerai pasirinktos temos tikrai įmanoma, bet sudėtinga tokį populiarumą išlaikyti nerašant nuosekliai, bent kartą į mėnesį.“ Išties dauguma populiarių tinklaraštininkų, net gebėdami užčiuopti aktualias temas ir puikiai valdyti plunksną, neverčia savo šedevrų laukti mėnesių mėnesius. „Patarimų pasaulis moterims“ garbingą 1-ąją vietą „Poko“ šimtuke užėmė dovanodamas po įrašą kone kasdien (per metus jų pasiūlė net 355). Ketvirtą vietą užėmęs tinklaraštis „Istorijos įdomybės trumpai“ savo gerbėjus lepino dar dažniau – pateikė 424 įrašus. Tikras šios srities rekordininkas „Lithuanian Beauty Blog“ per 2016 m. pasiūlė net 1175 įrašus! Tiesa, kiekvieno jų vidutinis populiarumas taip pat rekordinis – tik 3 taškai. O štai vos vienas „100 dienų“ įrašas vidutiniškai surenka 993 taškus, – užteko 9 įrašų, kad tinklaraštis patektų į skaitomiausiųjų dešimtuką.
Skaitytojai tinklaraščius renkasi vedami dviejų svarbiausių tikslų – gauti naudingos informacijos ir patirti skaitymo malonumą.
Ar tai reiškia, kad užtenka įdomiai ir reguliariai rašyti apie tai, kas aktualu, ir populiarumas augs savaime? Deja, ne visada. Tinklaraščių kūrėjai ir skaitmeninės rinkodaros analitikai, dalydami patarimus pradedantiems rašytojams, pabrėžia – jei norite, kad jūsų mintys nepaskęstų virtualios informacijos jūroje, privalote šiek tiek padirbėti papildomai. Tinklaraščio „Sielos namai“ autorė rinkodaros specialistė Aurelija Veršininė siūlo startui pasirinkti tinkamą platformą. Pasak jos, „WordPress“ daugelio favoritas yra ne tik dėl techninių galimybių ir originalių šablonų gausos, bet ir dėl nemokamų patogių įskiepių, padedančių sekti svetainės statistiką, populiarinti ją per socialinius tinklus, kurti prenumeratorių bazę. „Norint suteikti savo tinklaraščiui galimybę populiarėti, reikia pasirūpinti jo paieškos sistemos optimizavimu (SEO – search engine optimization), t. y. tuo, kad tokie paieškos serveriai kaip „Google“, „Bing“, „Yahoo“ bei kt. jūsų svetainę įvertintų kuo geriau ir pagal atitinkamus raktažodžius rodytų kuo aukščiau“, – teigia Aurelija Veršininė. Tiems, kurie nelabai išmano šiuos triukus, gali padėti specialistai. Viena populiariausių Lietuvoje tinklaraštininkų agentūrų yra „Geri blogai“. Jos įkūrėja Viktorija Povilienė siūlo atkreipti dėmesį, ar įrašai daromi reguliariai, ar patogu naršyti, ar yra galimybė komentuoti. Pasak jos, koją gali pakišti ne tik sausi tekstai, bet ir primityvus dizainas, nekokybiškos nuotraukos. Svarbu ir tai, kad puslapis būtų lengvai prieinamas, patogus skaityti išmaniuoju telefonu. Vis dėlto svarbiausias dalykas, A. Račo manymu, yra turinys. „Pradedantieji neretai labai daug laiko sugaišta prie svetainės dizaino, techninio apipavidalinimo, papildomų funkcijų, o ne prie turinio kūrimo, – sako jis. – Žinome ne vieną tinklaraštį, kuris nesusitvarkė savo išvaizdos, bet tai jam nesutrukdė tapti populiariam.“
Kaip gauti iš to naudos?
Retas, pradėjęs rašyti tinklaraštį, svajoja iš to uždirbti milijoną. Saviraiškos galimybė, žinomumas, pripažinimas, populiarumas – vien jau tai daugumai yra pakankamas atlygis. Vis dėlto apetitas auga bevalgant. Ilgainiui natūraliai gali kilti klausimas: „Jei jau esu toks protingas, šaunus ir populiarus, kodėl mano piniginė nepilnėja?“ Pasak E. Orlovaitės, nedaugeliui – bent jau Lietuvoje – tinklaraštį pavyksta paversti nuolatiniu pajamų šaltiniu. „Pasaulyje tokių pavyzdžių apstu, nemažai šiandien egzistuojančių teminių naujienų svetainių pradėtos rašyti kaip tinklaraščiai. Lietuvoje vienas geras pavyzdys yra įmonė „Makalius“. Šiandien ji teikia įvairias su kelionėmis susijusias paslaugas, o juk viskas prasidėjo nuo „Makaliaus“ tinklaraščio, kuriame autorius pasakodavo apie savo keliones ir skelbdavo radęs pigių lėktuvų bilietų, – sako Ernesta. – Pats tinklaraštis pajamų gali ir negeneruoti, bet jis padeda savo autoriui pritraukti naujų klientų ar susirasti naują darbą.“
Tinklaraštis – puiki vieta pristatyti savo kūrinius, seminarus, paslaugas, o svarbiausia, kad ši informacija pasiekia būtent tikslinę auditoriją – tuos, kuriems tai tikrai įdomu. Įmonėms tinklaraščiai gali padėti priartėti prie klientų – juk kiekvienam maloniau bendrauti su gyvu, suprantamu žmogumi, o ne su autoatsakiklį primenančiu biurokratu. Svarbu ir tai, kad rašydamas tinklaraštį sulauki grįžtamojo ryšio – sužinai, kas klientams patinka, ko trūksta, kuria linkme tobulėti. Neverta bijoti blogų komentarų, – jei tokių apskritai nėra, kyla pagrįstas įtarimas, kad jie trinami. Tiesa, neatsakyti į juos yra labai blogai. Kuo greičiau įmonė sureaguoja į skundą, net ir patį absurdiškiausią, tuo patikimesnė atrodo.
Tinklaraščiai, kaip ir visa žiniasklaida, gali šiek tiek užsidirbti ir iš reklamos. Tiesa, šios gausa jie pasigirti dar negali. Kas kita – paslėpta reklama. Stilistai, grožio ar interjero specialistai nuolat sulaukia dovanėlių su prašymu jas aprašyti. Tiesa, tokiu atveju tenka spręsti nemenką moralinę dilemą – rašyti tiesą ar tai, ką reikia? Rašydamas tik tiesą gali prarasti atlygį už darbą, o ją nutylėdamas – skaitytojų pasitikėjimą. Juk būtent nuoširdumas ir atvirumas yra vieni stipriausių tinklaraštininkų kozirių, bet kaip tik juo labiausiai ir nori sužaisti apsukrūs užsakovai.
Geriausia pasirinkti vieną sritį ir į ją nuosekliai gilintis. Tik tada šlovės akimirka gali virsti ilgalaike sėkme.
Tinklaraščių pasaulis kinta ne tik turinio, bet ir formos požiūriais. Pastaruoju metu populiarėja vaizdaraščiai („vlogai“), fototinklaraščiai („flogai“). „Lietuvoje vaizdaraščiai, mūsų žiniomis, nėra populiarūs, – sako A. Račas. – Per visą gyvavimo laikotarpį „Poko“ gavo tik du pasiūlymus pradėti sekti vlogą. Tai galima suprasti – juk vaizdaraščiui sukurti reikia dar daugiau laiko ir pastangų, nes vaizdą redaguoti daug sudėtingiau nei tekstą.“ Nemažai tinklaraštininkų pasitraukė į „Facebook'o“ erdvę, vis dėlto komunikacijos specialistai siūlo neskubėti taip elgtis dėl kelių priežasčių. Mat šis socialinis tinklas labiau skirtas asmeninio pobūdžio informacijai ir trumpiems pranešimams, tad norintiesiems rašyti rimtesnius straipsnius ir pritraukti solidesnę auditoriją gali netikti. Jis neprilygsta tinklaraščiui nei dizainu, nei patogumu, viskas – ir reklaminiai tekstai, ir asmeninės nuotraukos – metama į vieną krūvą, straipsniai nėra sudėti pagal temas, todėl sekti juos ir atsirinkti tai, kas aktualu, neretai kebloka. Užtenka vos vieną dieną neužsukti į savo profilį, ir svarbi informacija gali nukeliauti žemyn negrįžtamai, o rasti straipsnį per paieškos langelį neįmanoma, nes čia galima ieškoti tik vartotojų vardų. Svarbu ir tai, kad „Google“ neseka „Facebook'o“ įrašų, tad per šią populiarią paieškos sistemą jūsų niekas neras. Kita vertus, būtent socialinis tinklas „Facebook“ suteikia galimybę plačiau pasidalinti tinklaraščių įrašais ir padaryti juos dar populiaresnius.
10 populiariausių 2016 m. įrašų
1. „Varom Lietuvon! Žemėlapis ir beveik 1000 taškų geresniam Lietuvos pažinimui – startas!“ (tinklaraštis „100 dienų – kelionių vaizdai ir avantiūros“, 7855 taškai*)
2. „Švedų porelė aplink namą pasistatė didžiulį šiltnamį ir nesuka galvos dėl šildymo žiemą“ , (skaitalas.lt, 7164 taškai)
3. „Nusiimkite savo rožinius akinius – Lietuvoje pragyventi neįmanoma!“ („Birutės dienoraštis“, 6042 taškai)
4. „Artėjant Seimo rinkimams“ („Rokiškis“, 4921 taškai)
5. „Taip, mano mamytė globojama slaugos namuose“ („Aušra Maldeikienė“, 4412 taškų)
6. „Saikingai geriamas alus padeda ilgiau išlikti jauniems“ („Patarimų pasaulis moterims“, 3891 taškas)
7. „Pabiros apie Lidl procesus. Skiriama Rimi, Iki, Norfa ir Maxima tinklams“ („Rokiškis“, 3680 taškų)
8. „Nesiseka gyvenime? Greičiausiai nesilaikote 7 visatos dėsnių“ („Patarimų pasaulis moterims“, 3637 taškai)
9. „Winstonas Churchillis apie islamo negeroves“ („Istorijos įdomybės trumpai“, 3601 taškas)
10. „Tikslai vedantys į niekur, arba kada savipagalba ir saviapgaulė žengia koja į koją?“ („Gyvoji psichologija“, 3389 taškai)
* „Poko“ taškai skaičiuojami pagal tinklaraščių įrašų populiarumą socialiniuose tinkluose: paspaudimus „patinka“ ir pasidalijimus „Facebook“, „Twitter“ ir „Google+“.
