Kalbiname „Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro“ psichologę Astą Budvytienę apie depresiją, dažnai pasitaikančią žmonių gyvenime, jos tendencijas ir priemones kovai su šia liga.
Depresija yra dažnas reiškinys šiomis dienomis. Kokios priežastys lemia jos atsiradimą žmonių gyvenime?
Depresiją gali išprovokuoti tam tikri gyvenimo įvykiai (netektys, skyrybos, pinigų stygius, nesaikingas alkoholio vartojimas), taip pat nuolatinė kasdieninė įtampa, nes organizmas išsenka ir neturi jėgų kovoti. Tačiau svarbiausia – neteisingas požiūris į savo problemas. Juk problemų turi visi, tačiau ne visi suserga depresija.
Kokie yra pagrindiniai depresijos požymiai?
Pagrindiniai simptomai yra visa apimantis liūdesys, nuotaikos dingimas ir interesų praradimas – tai, kas anksčiau teikė malonumą, ima nebedžiuginti. Gali būti ir šalutiniai požymiai: save nuvertinančios mintys, kaltės jausmas, gali užplūsti mintys apie savižudybę, valios sutrikimas (sunku prisiversti atlikti net paprasčiausius veiksmus), miego sutrikimai (sunku užmigti, anksti nubundama, arba, priešingai, norisi miegoti ir miegoti), apetito sutrikimai (mažėja arba didėja) ir su juo susiję svorio kitimai. Sunku susikaupti, priimti sprendimus, kamuoja nerimas, įvairios baimės, įtampa. Depresija diagnozuojama jei šie simptomai tęsiasi kasdien bent dvi savaites. Kelių dienų “ne nuotaika” dar nėra depresija.
Remiantis statistikos duomenis, sergančiųjų depresija Lietuvoje daugėja. Kokios priežastys tai gali lemti?
Didėjantis depresijos statistikos skaičius gali būti dėl to, kad žmonės nebijo ieškoti pagalbos, kreipiasi į specialistus. Kita vertus, ligą gali išprovokuoti nuolatinis visuomenės spaudimas: būti tik sėkmingu, tobulu, lyderiu. Žurnalai pilni straipsnių ir nuotraukų apie gražius žmones, jų didelius pasiekimus ir nutylima, kokia viso to kaina, arba socialiniuose tinkluose matomos draugų nuotraukos iš kelionių, šeimyninių pietų, linksmų vakarėlių. Todėl dažnam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad jis nieko gero neveikia, nieko iki šiol nepasiekė.
Pasitaiko atvejų, kai jauni žmonės neigia sergantys depresija ar galvoja, kad patys gali su tuo susitvarkyti. Kaip elgtis artimiesiems, norintiems padėti žmonėms, kurie atsisako pagalbos?
Skambės žiauriai, bet leisti jam jaustis blogai. Kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo šeimininkas. Per prievartą žmogui nepadėsi. Jei žmogus atsisako pagalbos, gali reikšti, jog bloga savijauta jam kažkuo naudinga (gauna dėmesio, užuojautos, leidžiama mažiau dirbti ar pan.). Jei esate religingi, pasimelskite už jį, jei ne – mintyse siųskite nuoširdžius linkėjimus. Bet supraskite, kad nesate Dievas ir negalite pakeisti žmogaus prieš jo valią, antraip – patiems gresia patirti bejėgiškumo jausmą ir tokiu būdu „užsikrėsti“ depresija.
Depresija paprastai serga daugiau moterų nei vyrų. Kodėl?
Viena priežasčių – biologinės, paaiškinamos hormonų svyravimais, – depresija dažnai užklumpa dėl mėnesinių ciklo, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu.
Moterys yra ir emocingesnės už vyrus, todėl lengviau išmušamos iš vėžių, stipriau reaguoja į stresą.
Taip pat moterys, galbūt dėl auklėjimo, linkusios užslopinti negatyvias emocijas – pyktį, agresiją, nuoskaudas, susierzinimą. Juk „mergaitei negražu pykti“. Depresija – tai agresija, nukreipta į save. Kuomet negali parodyti savo pykčio jo sukėlėjui, jis arba išreiškiamas kitiems, arba „išsportuojamas“, arba nukreipiamas į save – tuomet prasideda savigrauža, savęs nuvertinimas, „atrajojimas“ senų nuoskaudų. Ima trūkti energijos, žmogus mato tik tamsią gyvenimo pusę.
Kaip psichologai gydo depresiją?
Psichologai ir psichoterapeutai padeda keisti žmogaus mąstymą, požiūrį, atsikratyti taip vadinamo aukos sindromo (kai situacija atrodo nepakenčiama, nematai išeities ir nuolat jautiesi bejėgis ką nors pakeisti), mokoma spręsti problemas, pacientas skatinamas daugiau bendrauti, užsiimti malonia, aktyvia veikla. Taip pat iš specialisto žmogus sulaukia palaikymo, pozityvumo, taip pat gydo ir šiltas santykis, atjauta.
Jeigu depresija yra lengvos formos, gal sergantysis gali ją išsigydyti pats? Galbūt yra tam tikri pratimai, skirti atlikti namų aplinkoje?
Pirmiausia svarbu užsiimti paprasta fizine veikla – sportuoti, mankštintis, dirbti darže ar sode. Psichologas ir bioenergetikas A. Lowenas pastebi, kad segantieji depresija prastai jaučia savo kūną, dėl to jie neturi energijos ir save nuvertina. Kai žmogus per daug galvoja ir per mažai juda, jis ima gyventi iliuzijų pasaulyje. Tuomet susidaro užburtas ratas – energijos sumažėja, jam norisi dar daugiau gulėti lovoje ir mąstyti, o tai dar labiau pablogina situaciją. Fizinis krūvis padeda pajusti kūną, suteikia energijos ir gerina nuotaiką, nes išskiria laimės hormoną endorfiną. Be to, pagerėja miegas ir apetitas. Tad jei vargina liūdnos mintys, stok nuo lovos ir pradėk fizinį darbą – eik pasivaikščioti, išplauk laiptinę, nušluok kiemą, padaryk keletą pritūpimų, pašok pagal muziką ir pan.
Dažnai depresija sergantieji mato tik juodąją gyvenimo pusę ir nemato šviesiosios. Todėl gerai padeda dėkingumo praktika: kasdien užrašyti bent po 5 dalykus, už ką galiu būti dėkingas sau, kitiems žmonėms, pasauliui, likimui. Tai nebūtinai turi būti didingi dalykai, svarbu išmokti su dėkingumu žvelgti į smulkmenas, į dalykus, kurie mums tokie įprasti, kad atrodo savaime suprantami (už rankas, akis, maistą).
Taip pat galvoti, ko norite. Ne ko nenorite, bet ko norite. Tai skirtingi dalykai. Tada paklausti savęs: „Ar tai priklauso nuo manęs?“. Jei taip, kažką dėl savo noro padaryti. Jei ne – norą paleisti. Tai reiškia, suprasti, kad jis gali išsipildyti, bet gali ir neišsipildyti. Svajoti nedraudžiama, bet rezultatas gali būti bet koks. Pasaulis juk tau neskolingas.
Kaip negydoma depresija kaip liga gali pasireikšti tolimesniame žmogaus gyvenime?
Negydoma depresija sunkėja, gali atsirasti šizoafektinis sutrikimas, taip pat gali baigtis savižudybe.
Ar pagydžius depresiją yra galimybė jai vėl atsinaujinti?
Taip. Depresija sergantieji pasižymi depresyviu mąstymu, kurio dėka pacientai „atkrinta“. Todėl ir rekomenduojama, net ir vartojant vaistus, konsultuotis su psichologu ar psichoterapeutu, norint išmokti spręsti problemas, keisti mąstymo būdą. Pvz., viena iš mąstymo klaidų yra visko matymas tarsi pro juodus akinius. Jei toks žmogus už savo projektą sulaukia daug pagyrimų ir vienos kitos kritikos, jis pagyrimus kaipmat pamiršta ir susitelkia ties kritika, todėl jaučiasi nevykėliu. Argi realu visiems visada įtikti? Aišku, kad ne. O ir šiaip pasaulis yra visoks, jame yra ir gėrio, ir blogio. Todėl matymas vien juodai yra vadinama mąstymo klaida. Jų yra daugybė ir specialistas padeda jų atsikratyti.
Ar vaikų auklėjimas gali turėti reikšmės depresijos atsiradimui? Kaip tokiu atveju tėvai turėtų auklėti vaikus nuo galimos depresijos atsiradimo?
Taip, ir kur kas daugiau, negu iš šalies gali atrodyti. Vaikų savivertė priklauso nuo trijų dalykų – tėvų santykio su pačiu savimi, vienas su kitu bei su vaiku.
Pirmiausia vaikai mokosi stebėdami tėvus. Todėl auginant vaikus suaugusiems labai svarbu rūpintis savo psichologine sveikata ir psichohigiena – tvarkytis su nerimu, valdyti emocijas, iškilus problemoms, jas spręsti, o ne ieškoti kaltų, skirti laiko savo pomėgiams.
Taip pat vaiko savivertė labai priklauso nuo to, kaip tėvai bendrauja tarpusavy. Jei mama negerbia savo vyro, berniukas save nuvertins, nes jis intuityviai tapatinasi su tėčiu. Ir atvirkščiai, jei tėtis nesirūpina savo moterimi, tai matydama mergaitė jausis blogai vien dėl to, kad yra moteris. Be to, kaip teigia psichologas Anatolijus Nekrasovas, jei poroje prioritetas nėra antroji pusė, ne jis yra svarbiausias ir mylimiausias, tada didžiulis meilės kiekis nukreipiamas į vaiką ir ta meilė veikia deginančiai – kaip saulės spindulys pro didinamąjį stiklą. Geriausia, ką tėvai gali padaryti dėl vaiko, – tai mylėti ar bent jau gerbti vienas kitą.
Taip pat labai svarbus tėvų santykis į vaiką, požiūris į jį. Nuolatos kritikuojamas, lyginamas su kitais, spaudžiamas būti tobulu, taip pat žeminamas, užgauliojamas vaikas turi didesnę depresijos riziką.
Kita vertus, jei vaikas yra saugojamas nuo bet kokių nusivylimų, jis ir neišmoks jų ištverti. Toks vaikas augs nelaimingas, nes kiekviena smulkmena prilygs tragedijai. Labai svarbu atrasti ir išlaikyti balansą tarp besąlyginės meilės ir auklėjimo, leidimo suklysti, patirti neigiamas pasekmes.
Remiantis Jūsų asmenine patirtimi, ką rekomenduotumėte žmonėms, norintiems laiku išvengti depresijos?
Daugiau judėti, būti gryname ore, natūraliai maitintis. Užsiimti patinkančia veikla. Mokytis prašyti pagalbos, kai reikia. Kuo mažiau turėti lūkesčių, jei nesinori patirti nusivylimo. Neužsifiksuoti ties trūkumais, nesėkmėmis, skauduliais – paleiskite juos ir eikite pirmyn. Mokytis sakyti ir išgirsti „ne“ be kaltės jausmo ir nuoskaudų. Padėti kitiems, silpnesniems už save, užsiimti savanoriška veikla. Tyrimai rodo, kad buvimas naudingu kitiems suteikia daugiausia laimės.
