„Prieš pradedant kalbėtis apie algą, reikėtų įtvirtinti tam tikras nuostatas, – sako Orinta Žvirzdinė. – Visų pirma reikėtų suprasti, kad tai nėra prašančiojo ir duodančiojo santykis, o dviejų lygiaverčių pusių derybos: darbuotojas parduoda savo kompetenciją, žinias ir patirtį už norimą sumą, o darbdavys tai perka už jam priimtiną sumą. Derybos nėra karo laukas ir nereikia eiti į pokalbį kaip į kovą.
Aš į pokalbį dėl atlyginimo žiūriu kaip į sinergijos tarp darbdavio ir darbuotojo paiešką, tad svarbu, kad abi pusės suprastų vienas kito lūkesčius, galimybes ir norus. Rezultatas turi būti abiem priimtinas, geriausia, kai pokalbis baigiasi abipusiu supratimu ir sutarimu. Tai vadinama „Laimėkime kartu“ strategija. Kad šis pokalbis pavyktų, siūlau imtis šių žingsnių.“
7 žingsniai didesnės algos link
1. Pasiruoškite pokalbiui. Atlyginimas yra mokamas už darbo rezultatus, už pasiektus tikslus, už įmonei atneštą naudą. Tad apie tai ir kalbėkite. Verta susirašyti viską raštu, punktais, argumentuotai, apgalvojant pavyzdžius. Įsivardinę ir surašę savo nuopelnus ir talentus jausitės labiau pasitikintys savimi. Na, o jei neturite, ką parašyti, tai gal nėra už ką tikėtis ir to didesnio atlyginimo? Dirbantiems pardavimų srityje lengviau įvertinti savo įnašą skaičiais. Kiti turi prisiminti konkrečias situacijas, kai pasiūlė gerų idėjų, prisidėjo prie komandos, darė kažkokius papildomus projektus, ėmėsi iniciatyvos. Jei baigėte kvalifikacijos kursus ar išmokote naują užsienio kalbą, tai nėra vertybė savaime – svarbiau yra tai, ar padidėjusi jūsų kompetencija davė naudos įmonei, tad turite papasakoti apie konkrečius atvejus, kai tie mokymai jums padėjo susirasti geresnį klientą ar kokybiškiau ir greičiau atlikti darbą.
2. Raskite tinkamą laiką. Laiką verta suplanuoti su vadovu iš anksto, įvardinant pokalbio temą, kad abi pusės turėtų galimybę pasiruošti. Nereikėtų apie atlygio pakėlimą kalbėti prasilenkiant koridoriuje ar numetant sarkastišką frazę susitikimo metu. Tarkim, „Kiek moka, už tiek ir dirbu“, „Tai didės tos mūsų algos ar ne?“ ir pan. Jei vadovas bus užkluptas nepasirengęs, didesnė tikimybė, kad išgirsite neigiamą atsakymą.
3. Jei atsakymas NE, išsiaiškinkite priežastis. Gali būti, kad kompanija turi savo algų kėlimo politiką – daro tai kartą į metus, pakilus pareigybėms ar pan. Gali būti ir taip, kad įmonė turi finansinių sunkumų ir – net ir labai norėdama – neturi iš ko algų didinti.
4. Žiūrėkite į perspektyvą. Jei dabar vadovas nemato ar neturi galimybių pakelti atlyginimą, nereikia nusivilti ar nusiminti. Pasidomėkite, kokios galimybės tai padaryti ateityje. Paklauskite, kaip vadovas vertina jūsų darbą, ką galite padaryti daugiau, kad būtumėte verti didesnio atlygio, ką turėtumėte išmokti, patobulinti. Ieškokite su vadovu papildomų galimybių užsidirbti - gal galite prisiimti papildomų funkcijų ar kokį naują projektą.
5. Susitarimus užrašykite. Susitarimus su vadovu būtina surašyti, įvardinant sutartus darbus, atlikimo terminus ir kiek už tai bus mokama. Būna, kad žmonės iš tiesų pamiršta, ką sutarę – tiek darbuotojas, tiek vadovas. Vienas, gavęs priedą, vėl nejučia grįžta prie ankstesnių darbo apimčių, arba kitas pamiršta už papildomus darbus sumokėti.
6. Pasitikrinkite, ar Jūsų norimi lūkesčiai adekvatūs. Verta pasidairyti kitų darbo pasiūlymų, panagrinėti ką siūlo kitos organizacijos, gal net nueiti į vieną kitą darbo pokalbį. Tai padeda įvertinti, kokia jūsų, kaip darbuotojo, vertė darbo rinkoje. Gal taip surasite kitą darbą, kuriame jums mokės jūsų norimą atlyginimą. O gal priešingai – pastebėsite, kad kiti moka mažiau ir liausitės nerimavę, kad esate per menkai vertinamas.
7. Neapsiribokite vien pinigais. Prieš ieškant kito darbo, siūlyčiau įsivertinti visą naudą, kurią gaunate dabartinėje organizacijoje – galimybę save realizuoti ir tobulėti, premijas, apmokamą telefoną ir degalus, sveikatos draudimą, gerą darbo vietą, lankstų grafiką, puikų vadovą, draugišką kolektyvą ir pan. Surašykite lape viską, kas jums patinka dabartiniame darbe, ir kas netenkina. Surašę pamatysite bendrą vaizdą. Kartais neverta visų kitų gerų dalykų aukoti dėl šiek tiek didesnio atlyginimo.
Atsargiai – šie argumentai neveikia
„Mano darbo stažas didžiausias įmonėje, esu jums lojalus jau daug metų“
Nuostata, kad alga turi kilti su metais, yra pasenusi, atėjusi iš sovietmečio laikų. Ne visada lojalumas yra vertybė. Jei didėjant darbo stažui, rezultatai lieka tie patys ar net prastėja (o taip neretai nutinka, jei darbuotojas nenori mokytis naujų dalykų, yra nelankstus), darbdaviui naudingiau Jus atleisti ir priimti į darbą tokio stažo neturintį, bet efektyviau dirbantį žmogų.
„Mano vyras neteko darbo, šeimai verkiant reikia pinigų“
Tokios ir panašios apeliacijos į jausmus neturėtų būti taikomos pokalbio metu. Verslas – ne labdaros organizacija. Jei trūksta pinigų, galima paprašyti papildomų užduočių, kurios leistų pasididinti pajamas.
„Kolega uždirba daugiau“
Toks lyginimas nieko gero neduoda, tik sugadina nuotaiką. Kalbėti reikia tik apie save. Juk nežinome, kokie yra kolegų susitarimai su vadovu. Pradėjus lygintis, prasideda apkalbos, atsiranda nuoskaudų, pavydo. Jei žinote, kad kolegos daugiau uždirba, galima vadovo paklausti, kokie yra algos mokėjimo principai. Gal techniškai padarote tiek pat darbų, bet jie yra ne tokie sudėtingi, gal mažiau pasiūlote iniciatyvų, idėjų.
Derybos darbinantis
Tiems, kurie dar tik darbinasi į naują įmonę O. Žvirzdinė siūlo ir anksto išsiaiškinti, kokia įmonės atlygio, darbuotojų skatinimo politika, kokios karjeros galimybės. Netiesa, kad reikėtų vengti klausimų apie atlyginimą – tai visiems svarbus dalykas, tad apsimesti, kad jis jums nerūpi, neverta. „Kai kandidatai į tam tikras pozicijas man sakydavo, jog atlyginimas jiems nesvarbus, paklausdavau ar sutiktų dirbti už 200 eurų. Nė vienas nesutikdavo, – juokiasi Orinta Žvirzdinė. – Tik nederėtų pokalbio nuo to pradėti. Pirma papasakokite apie tai, ką jūs galite duoti tai įmonei. Jei matote, kad darbdavys jumis susidomėjo, galima pokalbio pabaigoje paklausti apie algą: „Kokia numatyta šioms pareigybėmis alga? Ko aš galiu tikėtis?“ Jei atranka ilgesnė, galima šį klausimą užduoti antro pokalbio metu. Žmonėms neretai būna sunku įvardinti konkrečią sumą, jie bijo nusipiginti arba išgąsdinti darbdavį. Įvertinkite patys, už kokią mažiausią algą sutiktumėte dirbti, ir kokios jums norėtųsi. Jei iš karto jums nesiūlo norimos sumos, pasiūlykite „laiptų“ sistemą – tarkim, pirmus tris mėnesius sutikite dirbti už mažesnę su sąlyga, kad vėliau gausite daugiau. Šiuos susitarimus reikėtų užfiksuoti raštiškai, nes dažnai pasitaiko, kad su ta pradine alga žmogus užsibūna kur kas ilgiau, nei tikėjosi.“
