Spausdiname ištrauką iš Janinos Radvilės knygos „Niekada nevėlu gyventi. Svajok. Planuok. Išdrįsk.“
***
Mūsų gyvenimas – tai mums duotas laikas. Jo pradžią žinome, bet nežinome nei duoto kiekio, nei jo pabaigos. Mūsų gyvenimas – tai tam tikras laiko intervalas. Laikas yra vienintelis dalykas, kurį turime iš karto. Visa kita ateina kokiu nors būdu. Todėl labai svarbu, kaip tą mums duotą laiką naudojame.
Apgalvotas laiko naudojimas gali padaryti gyvenimą tikslingą, prasmingą ir tvarkingą. Jei tinkamai pasirūpinsime kiekvienos dienos laiku, tinkamai pasirūpinsime ir savo gyvenimu. Jei kiekvieną dieną užpildysime prasminga veikla, tai ir visas gyvenimas bus prasmingas.
Dažniausiai, kai kalbame apie laiką, jo planavimą, panaudojimą, į mūsų mintis ateina vaizdinys apie darbo laiką – kaip jį planuoti, ką kada daryti ir t. t. Betgi laikas yra ne tik tas, kur darbe, laikas – tai visas mūsų gyvenimas, o tai juk daug svarbiau.
Žmonės gyvena įvairiai. Kai kurie plaukia pasroviui, laukdami, ką jiems pasiūlys likimas. Jie mano, kad jų gyvenimas priklauso nuo atsitiktinumų ir išorės jėgų – tai neaktyvūs žmonės, jie nesistengia kontroliuoti savo gyvenimo ir daryti jam įtakos. Jie sėkmę priima kaip aplinkybių ar kitų žmonių gerą valią, o bet kurios nesėkmės atveju atsakomybę suverčia kitiems ar aplinkybėms ir nieko nedaro.
Kiti mano, kad jų gyvenimas priklauso nuo jų pačių pastangų ir veiksmų. Jie sėkmę priima kaip dėsningą savo veiksmų padarinį ir stengiasi toliau. Nepasisekus prisiima atsakomybę ir svarsto, ką gali padaryti.
Vieni žmonės gyvenime pasiekė mažiau, kiti – daugiau. Labiausiai juos skyrė mąstymas – požiūris į laiką. Tik apgalvotas laiko naudojimas padarė daugiau pasiekusių žmonių gyvenimą tikslingą ir prasmingą. Gebėjimas susitelkti į svarbiausius uždavinius, juos atlikti gerai ir iki galo – tai ir yra jų sėkmės paslaptis.
Kontroliuoti savo laiką ir savo gyvenimą galima tik pakeitus mąstymo, veiklos būdus. Savo laiką galima kontroliuoti tik tokiu būdu – nustoti daryti kai kuriuos nesvarbius dalykus ir daugiau skirti laiko tiems, kurie turi reikšmės jūsų gyvenimui. Juk jei puikiai atlikote nesvarbų darbą, dar nereiškia, kad šis darbas dėl to tapo svarbus. Niekada neužtenka laiko viskam, todėl svarbu rasti pakankamai laiko atlikti svarbiausius dalykus.
Laiko visi turime tiek pat
Laiko visi gauname vienodai – kiekvieną dieną tą patį kiekį – 24 val. Nesvarbu, kas tu esi – paprastas žmogus, prezidentas ar karalius, – visiems po tiek pat. Visi jo turi vienodai – 8700 val. per metus, atėmus 8 val. per parą miegui, lieka 5800 val. Kaip mes ketiname panaudoti savo 5800 val.? Kiekvienas į šį klausimą turi atsakyti pats.
O naudoja tą duotą laiką visi skirtingai. Jei gerai panagrinėtume savo praeities laiką, tikrai rastume glaudų ryšį tarp to, ką pasiekėme gyvenime, ir savo laiko planavimo bei panaudojimo. Ar turėjome užsibrėžę tikslų, ar žinojome, kas mums svarbu kiekviename gyvenimo etape, ar žinojome, ko norime? Ar skyrėme laiko dalykams, kurie mums buvo svarbūs? Kiek jo skyrėme? Ar pasiekėme tai, ko norėjome? Jeigu ne, tai kodėl?
Mes taip dažnai patys sakome arba girdime frazę „Neturiu laiko“, kad ji jau tapo nieko nereiškianti, nebesusijusi nei su laiku, nei su užimtumu. Čia kaip tame anekdote apie vandens burbulus pučiančią begemotę ir sakančią „Neturiu laiko“.
Juk frazė „neturiu laiko“ yra visiškai bereikšmė, nes laiko visada turime vienodai – 24 val. per parą. Ir jei ko nors nedarome arba darome, tai ne todėl, kad laiko neturime arba jo turime, – tik todėl, kad tam neskiriame laiko arba jo skiriame. Todėl ir nesakykime, kad kažkam neturime laiko, o sakykime „Neskiriu tam laiko“, „Negaliu šiuo metu tam skirti laiko“. Negalime – ir neskiriame. Ir gerai, kad neskiriame tam, kas mums nesvarbu. Tik reikėtų pasižiūrėti, kam jo skiriame. Laikas brangus, tik ne visi tai suvokiame. Sakoma, „laikas – pinigai“. Visi su tuo sutinkame, tik daugeliui pinigai svarbiau. Bet juk pinigus galima uždirbti, o laiko – ne.
Įsivaizduokime, kad kasryt atsibudę savo piniginėje randame tam tikrą pinigų sumą, sakykime – 100 eurų. Iš pradžių būtų keista, bet vėliau, kai įsitikintume, kad tai vyksta ir vyks, ar taupytume tuos pinigus taip, kaip dabar tenka taupyti daugumai? Manau, kad ne.
O laikas? Kasryt atsibudę mes juk gavome tas mums skirtas 24 val. Kam jas panaudosime? Ką nuveiksime? Ar žinome, kas mums svarbu, o kas ne? Kam tą laiką skirsime, o kam jo „neturėsime“?
O kam skirsime savo visos kitos savaitės, kito mėnesio ar kitų metų laiką, jei jo bus mums duota? Karlas Ludwigas Borne teisingai teigia, kad „protingai išnaudojantis laiką niekada nesiskundžia, kad jam jo trūksta“.
Jei negalvosime, neplanuosime, neturėsime tikslų ir prioritetų, kam laiką skirti tikslinga, o kam ne, – ne tik niekam neturėsime laiko, bet ir nieko gero nenuveiksime su tuo turimu laiku.
Planuoti laiką visada būtina
Jei norime, kad mūsų laikas neitų veltui, jei norime ką nors nuveikti, sukurti, atlikti – būtina turėti tikslų ir planų, na, bent jau metams į priekį. Užsirašykime svarbiausius savo tikslus – metams. Paskui užsirašykime, ką turime atlikti per artimiausią mėnesį tiems tikslams įgyvendinti, per savaitę ir per dieną – šiandien arba rytoj.
Gyvenimas eina, turime daug darbų ir įsipareigojimų, tačiau tuos savo užsibrėžtus tikslus metams visada matykime – galime užsirašyti ir pasikabinti matomoje vietoje. Darykime viską, ką mums gyvenimas liepia daryti, bet kasdien, kas savaitę padarykime bent ką nors, kas skirta tam numatytam tikslui pasiekti.
Deja, statistika rodo, kad tik apie 3 proc. suaugusių žmonių turi aiškius, įvardytus, užrašytus tikslus. Būkime tarp tų, kurie turi tikslų bent jau artimiausiems metams. Pabandykime:
• Tiksliai nuspręskite, ko jūs norite (tikslas).
• Užsirašykite – kas neužrašyta, tas lieka fantazijomis.
• Nustatykite atlikimo terminus – pradžią ir pabaigą.
• Sudarykite sąrašą darbų, būtinų tikslui pasiekti.
• Sudarykite artimiausio mėnesio darbų sąrašą.
• Sudarykite ateinančios savaitės darbų sąrašą.
• Sąrašą paverskite planu – prioritetai, eiliškumas.
• Sudarykite rytojaus dienos darbų sąrašą.
• Pradėkite vykdyti planą iškart – padarykite ką nors, bet ką.
• Nuspręskite kiekvieną dieną atlikti bent kažką, kas jus priartintų prie tikslo.
Nes žinoma tiesa – jei ką nors nusprendus per artimiausias 72 val. nieko nepadaroma tam vykdyti, dažniausiai išvis nieko nedaroma.
Kitos dienos darbus geriausia planuoti iš vakaro. Jei sudarote darbų sąrašą vakare, jūsų pasąmonė jau pradeda jį vykdyti, kol miegate.
Tyrimais įrodyta, kad kiekviena planavimui sugaišta minutė sutaupo ne mažiau nei 10 min. laiko, skirto vykdymui.
Kur dingsta laikas
Labai gera priemonė sužinoti, kur ir kaip leidžiame savo laiką, – periodiškai daryti savo veiklos inventorizaciją – kokią savaitę ar net dvi kasdien surašyti, ką darėme (arba nedarėme) laiko intervalais, pvz., kas pusvalandį nuo pat atsikėlimo ryte iki pat ėjimo miegoti. Atvirai ir sąžiningai. Pvz.:
7.00–7.30 atsikėliau, dušas, mankšta.
7.30–8.00 pusryčiai.
8.00–8.30 buto tvarkymas.
8.30–9.00 kalbėjimas telefonu su drauge ir t. t.
Šalia stulpelyje pažymėkime, kiek tų pusvalandžių buvo skirta užsibrėžtiems mūsų tikslams (vienam ar daugiau), o kiek laiko praėjo be jokios naudos. Tai labai padeda suimti save į rankas. Kartais juk manome, kad skiriame kažkam pakankamai daug laiko, o peržiūrėjus savaitės laiko suvestinę, pasirodo, kad taip nėra. Manote, kad daug kam neturite laiko, o suvestinė rodo, kad daug laiko praėjo visai nenaudingai, net nepastebimai – praėjo ir tiek.
Po tokios „revizijos“ kažkaip nori nenori bent kuriam laikui lengviau įstatyti save į vėžes.
Laiko nėra per daug, todėl skirstykime jį tikslingai. Kai mūsų laikas naudojamas tam, ko mes siekiame, iš tikrųjų jaučiamės geriau. Tomas Manas sako: „Skaičiuok kiekvieną dieną, kiekvieną prarastą minutę. Laikas – vienintelis dalykas, kur šykštumas pagirtinas.“
Kovokime su laiko vagimis
Mes labai supyktume, jei kas nors mėgintų vogti mūsų pinigus. O laiką? Ar nepastebime, kad laiko vagių aplinkui yra daug daugiau nei pinigų vagių. Juk jie ne nusikaltėliai, nieko iš mūsų neatima – tik laiką. Pasvarstykime, ar mes nesame „Taip“ sakytojai visiems:
Ar gali patarti...
Kaip man būtų geriau...
Gal galėtumei...
Paklausyk...
Padėk...
Tas nuolatinis sakymas „Taip“ nuveda mus į atsakymą „Ne“ savo tikslams ir prioritetams.
Žinoma, mes bendraujame su artimaisiais ir draugais, norime palaikyti su jais draugiškus santykius ir tas, mūsų manymu, liepia mums sakyti jiems „Taip“. Bet žmonės įpranta visada girdėti iš jūsų „Taip“, kai tik jiems to reikia.
Reikia išmokti pasakyti ir „Ne“. Pasakyti ne taip, kad tai būtų lyg botago kirtis, bet taip, kad prašytojas suprastų, kad jūs skirtumėte tam laiko, jei galėtumėte, kad skirsite, kai galėsite. Mandagiai ir aiškiai.
Visada žinokite, kad laikas, skirtas jūsų numatytiems tikslams, jums svarbiausias. Visada sakykite „Ne“ , jei tai trukdo jums atlikti suplanuotus svarbius darbus, ypač jei jie skirti jūsų tikslams.
Buvo toks fantastinis filmas „Įkalinti laike“. Pagrindinė jo idėja – pasaulio pagrindine atsiskaitomąja valiuta tapo laikas – už viską mokama savo gyvenimo laiku: už pirkinius, už bilietus ir t. t. Vieni tos „valiutos“ turi daug, kitiems likę tik grašiai – vos sekundės: trys, du, vienas, NULIS. Žinoma, tai metafora, bet juk joje daug tiesos.
Gerbkime ir savo, ir kitų žmonių laiką – jis visiems brangus. Jei susitarėme – nevėluokime, jei žadame, žadėkime apgalvoję, o tada jau laikykimės savo žodžio. Įsipareigokime tik tai, ką tikrai galime ir norime tesėti.
Naudingos mintys apie laiką
Daug žymių žmonių rašė apie laiko svarbą. Štai Briano Tracy keturios taisyklės, apibrėžiančios laiką.
1. Laikas nekaupiamas, jo negali nei sustabdyti, nei pasaugoti. Jis gali būti tik naudojamas. Bet naudoti jį galima įvairiai. Nes jei jis praeina, tai jau amžinai – nebegrįžta.
2. Laikas yra būtinas, nes bet kuri veikla reikalauja skirti jai laiko.
3. Laikas yra nepakeičiamas – jo nepakeisi niekuo. Laikas – vienintelė vertingiausia valiuta, kuria mes mokame savo artimiesiems su jais bendraudami. Kuo daugiau laiko mes skiriame savo artimiesiems, tuo artimesni ryšiai su jais. Jei neskiriame pakankamai laiko savo vaikams, prarandame su jais artimus ryšius.
4. Laikas yra būtinas pasiekti savo tikslams. Todėl, jei mąstome apie kokius nors tikslus, iškart apskaičiuokime, kiek laiko reikės jiems įvykdyti ir kiek laiko galime tam skirti.
Italų ekonomistas Vilfredas Pareto ,,atrado“ 80/20 taisyklę, kuri tinka daug kam, o labiausiai, kai kalbame apie laiką ir jo panaudojimą: „Apie 20 proc. jūsų pastangų duoda apie 80 proc. rezultatų, likę 80 proc. pastangų duoda tik 20 proc. rezultatų.“ Tai reiškia, kad reikia sutelkti dėmesį į tuos 20 proc., kad mūsų laikas būtų panaudojamas kuo rezultatyviau.
Kuriai iš šių grupių priklausote – 20 proc. tikslingų pastangų ar 80 proc. prastų laiko naudotojų?
Jūs priklausote tiems 20 proc., jei:
• jūsų veikla sutelkta į jūsų tikslus (ir jūs juos žinote);
• darote dalykus, kuriuos norite daryti;
• darote dalykus, kurių nemėgstate, tik todėl, kad jie reikalingi jūsų tikslams;
• jei kažko nesugebate daryti gerai ar nemokate, patys nedarote – pavedate kitiems;
Jūs priklausote tiems 80 proc., jei:
• darote dalykus, kurių patys nenorite daryti, bet kiti nori, kad juos darytumėte;
• dažniausiai atliekate ,,degančius“ darbus;
• darote dalykus, kurių nei labai mokate, nei labai norite.
O štai anglų istoriko Sirilo Nortkoto Parkinsono dėsnis: „Darbas išsiplečia tiek, kad užimtų visą jam skiriamą laiką.“ Tai reiškia, kad jei darbas turėtų būti atliktas, pvz., per mėnesį, nors jam atlikti užtektų ir penkių dienų, jis vis tiek stengsis užimti visą mėnesį.
