Šviesa reguliuoja net 75 proc. žmogaus funkcijų bei suteikia smegenims energijos. Kiekvienais metais keturiems mėnesiams panyrame į tamsą, kai saulė mus pasiekia labai retai. Depresijos gydymo centro įkūrėjai, psichologai Antanas ir Aušra Mockai sako, jog tai turi rimtų pasekmių mūsų sveikatai.
Žiemos depresija
Dėl to, kad prabudę negauname ryškios saulės šviesos pasireiškia įvairūs simptomai: nuolatinis saldumynų poreikis, atsiranda vangumas, mieguistumas, krenta darbingumas, apima apatija. Diagnozė – sezoninis afektinis sutrikimas, liaudyje vadinamas žiemos depresija. Kaip suvaldyti šiuos simptomus, susigrąžinti darbingumą ir neįkristi į gilią depresiją?
1980 m. dr. A. J. Lewy, Nacionalinio psichikos sveikatos instituto psichiatras parodė, kad žmogaus fiziologiją gali veikti šviesa. 1982 m. Lewy pavadino šią sezoninę depresiją „sezoniniu afektiniu sutrikimu”.
Tuo pačiu metu inžinierius Herbert Kern pastebėjo, kad jo depresija prasideda kiekvienų metų rudenį ir baigiasi kiekvienais metais pavasarį ir nusprendė, kad jo nuotaika susijusi su sezonų kaita. Perskaitęs dr. A. J. Lewy straipsnį jis nusprendė, kad simptomai gali būti susiję su dienos ilgio pokyčiu. Jis kreipiasi į dr. A. J. Lewy norėdamas sužinoti, ar būtų įmanoma jo depresiją gydyti pritaikant šviesą. Tad jie pabandė sukurti dirbtinę vasarą, pridėdami dvi papildomas šviesos valandas ryte ir vakare. Gydymas suveikė!
„Sezoninis afektinis sutrikimas kartojasi kiekvienais metais, tuo pačiu metu. Žmogus jaučia sumažėjusį energijos lygį, nuovargį ir mieguistumą. Jo miegas gali būti nekokybiškas: miegama daug, tačiau prabudus vis tiek neapleidžia nuovargio jausmas. Taip pat padidėja noras valgyti saldumynus, gali pasireikšti kiti depresijai būdingi simptomai“, - sako psichologė.
Mums reikia šviesos
Senovės romėnai, egiptiečiai, graikai, indai – visi praktikavo kokios nors rūšies šviesos terapiją. Tuo metu jie eksperimentavo su skirtingų spalvų šviesa. Vėliau buvo pastebėta, kad šviesa gali veikti gydančiai odos problemas, grybelinius susirgimus, miego sutrikimus ir kt. 1903 m. danų-farerų-islandų gydytojas N. R. Finsen laimėjo Nobelio prizą Medicinos ir fiziologijos srityje už savo novatorišką darbą gydymu šviesa iš dirbtinių šaltinių.
„Šiuo metu šviesos terapija laikoma pirmo pasirinkimo gydymu sezoniniam afektiniam sutrikimui. Mums reikia šviesos, kad smegenys tinkamai dirbtų. Šviesa suteikia smegenims energijos, reguliuoja smegenų veiklą, o stimuliuodama pagumburį ir hipofizę šviesa reguliuoja 75 proc. žmogaus funkcijų“, - sako A. Mockuvienė.
Žiemą šviesos neužtenka
Pasak psichologo Antano Mockaus, žiemos metu smegenims sunkiau susivokti, koks yra paros metas. „Dėl to, kad prabudus negauname šviesos, kūnas ima manyti, kad dabar gal dar naktis, ir atitinkamai elgiasi. Todėl mes niekaip negalime prabusti, esate mieguisti, nedarbingi, nes smegenys dirba nakties režimu. Visi hormonai, reguliuojantys organizmo sistemas, išsiskiria tam tikru ritmu ir tam tikru paros metu. Šis ritmas itin linkęs sutrikti žiemos metu. Kuo daugiau sistemų sutrinka, tuo didesnė tikimybė, kad imsime jausti sezoninį afektinį sutrikimą“, - sako psichologas Antanas Mockus.
Psichologė A. Mockuvienė aiškina, kiek šviesos gauname žiemos metu ir kiek jos reikėtų, kad kūnas būtų įsitikinęs, jog yra diena: „Patalpose dirbtinė šviesa garantuoja iki 500 lux, kai lauke būna apsiniaukusi diena – turime 1000 lux ryškumą, 2500 lux jau priverčia smegenis „prabusti“, giedro ryto saulės šviesa generuoja 10 000 lux, saulėta diena išskiria 100 000 lux galingumo šviesą. Tad būdami visą dieną namuose ar net išėję į lauką, kai būna apsiniaukusi diena, mes neįtikinsime kūno, kad jau metas keltis“, - šypteli psichologė.
Ji pataria giedromis žiemos dienomis stengtis būti lauke mažiausiai 2-3 valandas.
Įjunkite šviesą!
Anot A. Mockuvienės, tolimesni tyrimai su šviesos terapija parodė, kad kas antram žmogui šis metodas duoda teigiamų rezultatų.
Skandinavijos kraštuose sergantys depresija ar alkoholizmu turi teisę gauti siuntimą reabilituotis mėnesiui į šiltus kraštus. Pasak psichologo A. Mockaus, neretai depresiją lydi alkoholizmas. „Šis skandinavų sprendimas turi logikos: sergant alkoholizmu labai naudinga pakeisti įprastą aplinką, kad galima būtų pradėti formuoti naujus įpročius, o sergant depresija labai naudinga gauti didelius kiekius saulės šviesos. Tik galima būtų šį metodą kritikuoti, nes po mėnesio žmogus grįžta į savo įprastą aplinką, kur yra daug pagundų išgerti ir ta pati tamsi aplinka. Tokie susirgimai reikalauja nuolatinės psichologinės pagalbos: asmeninių konsultacijų, grupinių užsiėmimų. Be to, mūsų šalyje tai gali būti tolimos ateities svajonė“, - įsitikinęs psichologas.
A. Mockuvienė sako, jog yra ir pigesnių būdų pakovoti su tamsa. „Su draugais renkite pasivaikščiojimus gryname ore, apsilankykite pirtyje, eikite į kultūrinius renginius – ši veikla tikrai turės terapinį poveikį, nes bendravimas visuomet suteikia energijos, jėgų, gerų emocijų, pakrauna mus“, - šypsosi psichologė Aušra Mockuvienė.
Negyvenkite blogai – ieškokite pagalbos
Depresijos gydymo centro specialistai rekomenduoja ieškoti pagalbos, jeigu anksčiau paminėti simptomai jums pasireiškia jau ne pirmą žiemą, jeigu jus pradėjo kamuoti nemiga, ankstyvi prabudimai ar einate labai vėlai, jeigu dėl apatijos sunku prisiverti nudirbti kasdienius darbus, atlikti darbines užduotis, nesinori bendrauti ir nebeteikia džiaugsmo tai, kas anksčiau džiugino.
„Neretai žmonės taip įpranta gyventi toje blogoje būsenoje, kad net neįsivaizduoja jog gali būti kitaip. Jie kiekvieną žiemą susitaiko su tuo, kad nebus jėgų dirbti, kad niekas nedžiugins, kad reikės nuolat per prievartą viską daryti, kad gulės ant sofos, žiūrės televizorių ir kimš į save saldumynus. Neva visi taip jaučiasi ir kitaip nebus. Ne visi taip jaučiasi ir juo labiau jūs neprivalote taip jaustis tik dėl to, kad žiema. Ieškokite pagalbos“, - ragina Depresijos gydymo centro įkūrėjai, psichologai Mockai.
