Nedemonstruoti savo blogos nuotaikos ir viešai neskalbti purvinų baltinių mus moko ir liaudies išmintis, ir etiketo žinovai. Sakoma, kad bloga nuotaika užkrečiama, tad neplatinti jos turėtų būti toks pat higienos reikalas, kaip ir plauti rankas sergant sloga. Tik štai problema – net ir giliausiai slepiami jausmai niekur nedingsta. PSO duomenimis, visame pasaulyje depresija serga apie 300 mln. žmonių, o pagalbos sulaukia vos trečdalis jų.
„Manoma, kad sunkesne ar lengvesne depresijos forma serga apie 15 proc. populiacijos. Tai yra tikrai daug. Deja, sergantieji depresija reikiamą pagalbą gauna rečiausiai iš visų turinčiųjų psichikos sutrikimų, nes patys į specialistus nesikreipia, o aplinkiniai jų ligą sunkiau pastebi. Tokie žmonės tarsi išnyksta iš visuomenės akiračio. Ypač lengva pražiopsoti sergančius vaikus, nes jie tampa ramūs, paklusnūs ir patogūs“, – sako depresiją tyrinėjantis psichiatras profesorius dr. Arūnas Germanavičius.
Priaugusi kaukė
Kaip rizikinga slėpti savo negatyvius jausmus, rodo prieš 10 metų Vokietijoje atliktas profesoriaus Dieterio Zapfo inicijuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 4 tūkstančiai žmonių. Jis atskleidė, kad klientų aptarnavimo srities darbuotojams gresia didesnė rizika susirgti depresija nei kitiems. Į didžiausios rizikos grupę pateko stiuardesės, pardavėjai ir informacinių tarnybų darbuotojai. Pasak D. Zapfo, egzistuoja tiesioginis ryšys tarp žmogaus sveikatos ir būtinybės kontroliuoti savo emocijas – kuo labiau esame priversti slėpti jausmus, tuo sunkesnėmis sveikatos problemomis tai gresia.
Išties prislėgtumas ir niūri nuotaika jau nebėra svarbiausias akivaizdus depresijos signalas, vis daugiau psichiatrų kalba apie naują nūdienos reiškinį – depresiją su šypsena. Kai iš pažiūros laimingas žinomas žmogus nei iš šio, nei iš to nutaria atsisveikinti su gyvenimu, kone visus išgirdusius šią žinią ištinka šokas. „Daug išorinių tikslų turintys žmonės paprastai susikuria prisitaikyti padedančią kaukę. Problemų kyla tada, kai ta kaukė pernelyg priauga, ir žmogus ima neatskirti savęs nuo savo įvaizdžio, – sako dr. A. Germanavičius. – Jis nenusiima tos kaukės net likęs vienas, neleidžia sau būti liūdnas, silpnas, pavargęs, negali sumažinti krūvio ar tuo labiau pripažinti, kad serga depresija, nes tai jam reikštų pralaimėjimą. Todėl tempia nepakeliamą krūvį su šypsena veide, iki vieną dieną staiga palūžta. Laimė, šis požiūris keičiasi. Vis daugiau žinomų žmonių išdrįsta apie tai kalbėti, nestigmatizuoja šios ligos.“
Kalbėdami apie jausmus, neretai esame linkę pulti į du kraštutinumus: arba juos nuvertiname, esą „mūsų laikais nebuvo kada sirgti visokiomis depresijomis“, arba sureikšminame ir perdėtai jautriai reaguojame net į trumpus liūdesio ir apatijos epizodus. „Tiek sureikšminti, tiek nuvertinti savo jausmus yra pavojinga. Ir viena, ir kita vyksta iš esmės dėl tos pačios priežasties: jei aplinka mūsų siunčiamus signalus ignoruoja, mes – tai priklauso nuo asmenybės tipo – arba užsidarome savo kiaute, arba pabrėžiame savo pyktį, suirzimą, nusivylimą“, – sako pašnekovas.
Psichiatro teigimu, pirmuosius depresijos epizodus dauguma žmonių išgyvena gana anksti – vaikystėje ir paauglystėje, bet dažniausiai jie lieka nepastebėti. Nesvarbu, ar vaikas tampa užsidaręs, tylus, ar priešingai – ima maištauti, asocialiai elgtis, kovoti su tėvais, sakoma, kad tai – dėl paauglystės. „Paprastai tokie vaikai iš depresijos išsikapsto savo jėgomis, bet tai gali sukelti negrįžtamų asmenybės pakitimų. Gal jie ir vėl gali veikti savarankiškai, bet pasitiki savimi kur kas mažiau, o pasaulį suvokia kaip gana niūrią, liūdną vietą“, – teigia dr. A. Germanavičius. Jei toks paauglys nuo depresijos gydomas psichiatrinėje ligoninėje, jis ima kaltinti save, kad nesusitvarkė, nusivilia aplinkinių gebėjimu padėti. Pasak psichiatro, Lietuvoje toks gydymas taikomas per dažnai, mat mūsų sveikatos sistema pritaikyta, kad patogu būtų ne pacientams, o administracijai. Vakaruose apie 80 proc. depresinių sutrikimų gydoma ambulatoriškai.
Kodėl tai nutinka?
Ilgai manėme, kad slogią būseną lemia sudėtingos gyvenimo aplinkybės – netektys, skyrybos, sunkios ligos, bedarbystė. Vėliau prie jų priskirta ir pernelyg užsitęsusi įtampa. Pasirodo, kasdienis, įprastas, ilgai trunkantis stresas ne mažiau pavojingas už staigią didelę nelaimę.
Atsparumas šiai ligai labai priklauso nuo to, kiek žmonės turi prasmingų socialinių vaidmenų: mamos, dukros, draugės, žmonos, darbuotojos ir pan.
Kartais depresiją lemia endogeniniai (vidiniai) veiksniai, tai yra trijų svarbiausių neuromediatorių – serotonino, noradrenalino ir dopamino – pusiausvyros sutrikimai. Ar tai reiškia, kad gyvenimu besidžiaugiantis žmogus vieną dieną gali atsikelti ištiktas depresijos? Prof. A. Germanavičius tvirtina, kad kartais taip išties gali nutikti. „Tarkim, moterų pogimdyminė depresija dažniausiai būna nulemta vidinių, o ne išorinių priežasčių, – pastebi jis. – Ja susergama dėl hormonų persitvarkymo ir patirto streso. Ilgainiui pusei tokių moterų išsivysto bipoliniai nuotaikų svyravimai. Itin didelį energijos antplūdį, pagreitėjusį mąstymą, euforiją, perdėtą savęs vertinimą gali labai netikėtai, per kelias dienas, kartais – ir per dieną, pakeisti priešingi jausmai – prislėgtumas, nusivylimas. Pakilimo periodu tokios moterys prisiima daug darbų, užmezga begalę naujų ryšių, tad tą chaosą tampa neįmanoma suvaldyti, o tai dar labiau pagilina depresiją. Tokių sutrikimų be vaistų išgydyti faktiškai neįmanoma.“ Vidinių priežasčių sukelti depresijos atvejai sudaro apie trečdalį visų susirgimų, paprastai jie yra sunkesni, neretai – paveldimi. Psichiatrai daug vilčių deda į genetinius tyrimus – išsiaiškinus depresiją lemiančius genus, lengviau taptų užbėgti jai už akių. Vis dėlto visiškai atsieti vidinių ir išorinių depresijos priežasčių neįmanoma ir neverta to daryti. „Ligą paprastai sukelia daug veiksnių. Jei priežastys yra genetinės, tą geną aktyvų padaryti padeda stresas. Blogiausia yra tai, kad kartą aktyvus tapęs genas gali toks likti visą gyvenimą“, – teigia dr. A. Germanavičius.
Kalbant apie išorines, arba egzogenines, priežastis, daug dėmesio skiriama ankstyvoms patirtims. „Jei mama sirgo depresija arba paliko vaiką, kai jam labiausiai reikėjo jos pagalbos, jei jis patyrė šeimoje prievartą, smurtą, jei tėvai ignoravo jo poreikius, tai gali suformuoti nesaugų santykį su tikrove ir tapti depresiją skatinančiu veiksniu, – atkreipia dėmesį psichiatras. – Tokie žmonės, užaugę ir susidūrę su sunkumais, patiria vis sunkesnę šios ligos formą. Taip yra todėl, kad mūsų limbinė sistema saugo įrašus apie neigiamas patirtis. Net jei valios pastangomis imame mąstyti pozityviau, tai ne visada padeda pakeisti elgesį, nes jį labiau lemia emocijos ir mūsų patirtis.“
Labai svarbūs yra ir mūsų santykiai su vaikais, antrąja puse, draugais, kolegomis, giminaičiais. Pasak psichiatro, pastebėta, kad, perkėlus žmones į senelių namus, daugumai jų dėl socialinės atskirties per 12 mėnesių išsivysto depresija. „Atsparumas šiai ligai labai priklauso nuo to, kiek žmonės turi prasmingų socialinių vaidmenų: mamos, dukros, draugės, žmonos, darbuotojos ir pan. Tai gyvenimui teikia prasmę ir didina savivertę. Jei tokių vaidmenų stokojate, galite bent vieną dieną per savaitę padirbėti kokioje nors savanoriškoje organizacijoje. Tai labai padeda pasijusti svarbiam ir reikalingam“, – teigia prof. A. Germanavičius.
Dažnai depresiją sukelia alkoholio vartojimas. „Tai įrodyta daugybe eksperimentų tiek su gyvūnais, tiek su savanoriais, – sako pašnekovas. – Žmonės teigia jį vartojantys ne tik nuotaikai pakelti, bet ir nusiraminti. Galiausiai visa baigiasi tuo, kad jo vartojimas sukelia tik dar didesnį nerimą. Tas pats ir su rūkymu. Nors cigaretės žmonės griebiasi norėdami „nusiraminti“ ir „susikaupti“ – čiulpimo refleksas trumpam tokį poveikį išties suteikia, – ilgainiui nikotinas sukelia periferinių kraujagyslių spazmus, aktyvuoja limbinę sistemą, tad nerimas tik sustiprėja.“
Pažeidžiamiausieji
Statistika vienareikšmiškai byloja, kad depresija moterys serga gerokai, beveik 3 kartus, dažniau nei vyrai. Kodėl? „Gali būti, kad dabar taikomi depresijos nustatymo kriterijai ne itin tinka vyrams. Mat atliekant testą reikia, kad atitiktų bent 5 požymiai, o vyrams neretai tinka tik 4“, – teigia dr. A. Germanavičius. Klaidinti gali ir skirtingi vyrų bei moterų depresijos raiškos būdai. „Moterims ji dažniau reiškiasi įprastais simptomais: nerimu, liūdesiu, ašaromis, atsiribojimu, o vyrams – pykčiu, nepasitenkinimu, agresija, asocialiu elgesiu, nesaugiu vairavimu, todėl yra sunkiau atpažįstama, – teigia psichiatras. – Lytis apskritai daro nemažą įtaką šiai ligai atsirasti ir vystytis. Vyrų smegenų funkcijos galutinai susiformuoja tik apie 18–25 metus, todėl ir reakcija kitokia.
Moterų asmenybė formuojasi anksčiau, psichologinę brandą jos pasiekia iki 20 metų. Depresijai atsirasti joms didesnę įtaką daro hormonų svyravimai, skydliaukės sutrikimai, sergant paaštrėja PMS simptomai. Kalbant apie išorines priežastis, moterims didesnę įtaką daro artima aplinka, vyrams – karjeros problemos, pinigų trūkumas, nedarbas. Jie labai dažnai, net 3 iš 4 sergančiųjų, dėl depresijos pradeda vartoti alkoholį, jos dažniau „gydosi“ raminamaisiais vaistais.“
Beje, šia liga sergančios moterys beveik visiškai praranda seksualinį potraukį. O jei serga atipine depresija, libido gali būti net sustiprėjęs, tad ji gali leistis į trumpalaikius santykius, o tai, pasak psichiatro, padėtį tik pablogina, nes gilina nusivylimą ir kaltės jausmą. Tiesa, moterys dažniau laiku kreipiasi į gydytoją, todėl rečiau serga rezistencine, užsitęsusia, depresija. Tokia būdingesnė vyrams, mat jie ne tik vėliau kreipiasi pagalbos, bet ir atsainiau laikosi gydytojo rekomendacijų, nevartoja vaistų arba vartoja juos savaip.
Dažniau depresija serga tam tikrų asmenybės sutrikimų turintys žmonės. Tik sutrikimus kartais nelengva atpažinti. Tarkim, narcisistinių polinkių turinčias asmenybes dažnai matome viešai besigiriančias savo pasiekimais, galia, bet nė nenutuokiame, kad išmesti iš balno juos gali net mažiausia nesėkmė ar kritika. Mat tokių žmonių savivertė pernelyg priklauso nuo aplinkinių. Deja, dėl savo arogancijos juos aplinka palaiko netgi rečiau nei kitus. Labai pažeidžiami yra ir introvertai. Nors teigiama, kad jie geba giliau jausti, originaliau mąstyti, daryti atradimus ir užmegzti tvirtesnius santykius su kitais žmonėmis, nuo depresijos tai neapsaugo. „Iššūkių kupiname pasaulyje introvertai dažniau patiria stresą ir sunkiau geba jį įveikti, nes jiems stinga aktyvumo ir aplinkos palaikymo“, – teigia psichiatras.
Skirtingomis ligos formomis serga vyresni ir jaunesni žmonės. Jaunesnius dažniau užklumpa endogeninė depresija, pirmąjį jos epizodą jie paprastai išgyvena būdami 16–30 metų. Su metais liga linkusi kartotis ir gilėti. Vyresnio amžiaus žmonėms depresiją dažniau lemia išorinės priežastys: „tuščio lizdo“ sindromas, artimųjų netektys, lėtinės ligos, menopauzė, mirties, skurdo baimė. O tai, kad šios ligos paplitimą tam tikrose šalyse mažina stabili ekonominė padėtis, saulė ar tai tautai būdinga gyvenimo džiaugsmo filosofija, pasirodo, yra mitas. PSO duomenimis, 2016 m. tarp penkių labiausiai depresijos pažeistų šalių pateko labai skirtingos geografinės, religinės ir ekonominės padėties valstybės: Indija, Kinija, JAV, Indonezija ir Brazilija.
Kad depresijos paplitimą mažina stabili ekonominė padėtis, saulė ar tai kultūrai būdinga gyvenimo džiaugsmo filosofija, – mitas.
Sunku patikėti, bet kai kuriems žmonėms depresija gali būti netgi naudinga. Jungtinėje Karalystėje ir Olandijoje atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, išgyvenę depresiją, jaučiasi laimingesni nei iki jos. Daktaras Paulas Keedwellas teigia, kad ši liga padeda priimti gyvenimą tokį, koks yra, o neretai ir pakeisti savąjį kelią. Prof. A. Germanavičius patvirtina, kad kai kuriais atvejais depresija išties gali turėti teigiamą poveikį – jei ją gydant taikoma psichoterapija, tai gali padėti geriau suprasti save ir pasikeisti. Dažnai toks teigiamas poveikis pastebimas išgyvenus amžiaus vidurio krizę. Vis dėlto ypač sunkios endogeninės, anksti patirtos depresijos poveikis gali būti priešingas – pasaulis tokiam žmogui jau niekada nebeatrodo toks geras, koks buvo iki ligos.
Antidepresantai ar psichoterapija?
Bene lengviausias būdas įveikti šią ligą atrodo antidepresantai. Regis, tereikia praryti neuromediatorių veiklą atkuriančią piliulę, ir pasaulis vėl nušvis ryškiomis spalvomis. Gąsdina viena – baimė įprasti ir tapti nuo šių vaistų priklausomam. Pasirodo, tai – mitas. Pirmiausia – antidepresantai tinka ne visiems. Sėkmingiau jais gydomi sergantieji endogenine depresija, bet irgi – ne 100 proc. Be to, antidepresantai neretai sukelia nepageidaujamų šalutinių reiškinių: slopina mąstymą, emocijas, didina apetitą ir pan. Dr. A. Germanavičius, rašydamas disertaciją apie moterų depresiją, tyrė kelias pacienčių grupes ir pastebėjo netikėtą faktą – kad lengviausia forma sergančios moterys gijo sunkiausiai, mat antidepresantai jų beveik neveikė, o psichoterapija joms netaikyta. Kadangi lengva depresijos forma būdinga maždaug 2/3 visų sergančiųjų, šeimos gydytojų lengva ranka išrašomi vaistai neretai nepadeda. Vis dėlto Lietuvoje toks gydymas ilgai netrunka – jei paciento būklė, pavartojus vaistus 3 mėnesius, nepagerėja, jis nukreipiamas pas psichiatrą. Ir tikrai ne todėl, kad baiminamasi priklausomybės.
„Esminis priklausomybės požymis yra abstinencijos sindromas, o jo, nutraukus antidepresantų vartojimą, nebūna, taigi galime drąsiai tvirtinti, kad priklausomybė nuo šių vaistų neišsivysto, – teigia psichiatras. – Bandant nutraukti gydymą, gali atsirasti atatrankos fenomenas, kai vėl išgyvenami panašūs į depresiją epizodai. Tai tiesiog rodo, kad gydymas buvo nutrauktas per anksti. Svarbu išgyti iki galo, vaistus galima vartoti ir 5-erius metus, nereikia bijoti, kad priprasi. Mažinti juos reikia pamažu, stebimam gydytojo. Mitas apie priklausomybę iš dalies galėjo kilti dėl to, kad žmonės painioja antidepresantus su raminamaisiais. Tarkim, populiarusis „Xanax“ neretai vadinamas vaistu nuo depresijos, bet iš tikrųjų jis yra raminamasis. Šie nuo antidepresantų skiriasi iš esmės, nes veikia visai kitus smegenų centrus.“ Pasak dr. A. Germanavičiaus, nuo raminamųjų priklausomybė išsivysto gana dažnai ir greitai – užtenka juos pavartoti tris mėnesius. Deja, Lietuvoje jie skiriami pernelyg dažnai – pas mus per metus jų receptų išrašoma apie 1 mln. Gydant jais depresiją, netgi daroma meškos paslauga. Jie slopina nerimą – vieną iš svarbiausių šios ligos simptomų, tad liga vystosi toliau ir gilėja. Kartu dar vystosi priklausomybė nuo vaistų.
Beje, klasikinė psichoterapija taip pat nėra pats geriausias vaistas nuo depresijos. „Lietuvoje vis dar dažniausiai taikoma analitinė psichoterapija, nors pasaulyje pripažįstama, kad vidutinei ir lengvai depresijai gydyti kur kas veiksmingesnė yra kognityvinė elgesio terapija, – sako pašnekovas. – Analitinės psichoterapijos tikslas – išsiaiškinti asmenybės struktūrą. Tai gana ilgas kelias. Kognityvinė padeda žmogui suprasti, kaip atsiranda jo reakcijos, kaip mintys veikia jo jausmus ir elgesį. Analizuojant dabarties įvykius, per 10–15 užsiėmimų galima sumažinti nerimą, suprasti nemigos priežastis, žmogus išmoksta pažinti save ir kontroliuoti savo reakcijas.“
Pasak prof. A. Germanavičiaus, maždaug 10–15 proc. visų sutrikimų priskiriami prie gydymui atsparių atvejų. Tokiais atvejais gali būti taikoma elektros impulsų (elektrošoko) terapija. „Pasaulyje ši terapija atgimsta, nes labai pasiteisina gydant rezistencinės depresijos atvejus, dirbant su pagyvenusiais žmonėmis, tais atvejais, kai buvo vartojami vaistai ir jie nedavė jokio rezultato. Aišku, ji atliekama su bendrąja nejautra, budint reanimacijos specialistų komandai, – pasakoja prof. A. Germanavičius. – Iki šiol nėra aišku, kaip veikia elektrošokas, bet manoma, kad jis išlaisvina smegenų išteklius ir paskatina gamintis neuromediatorius.“
Antidepresinis poveikis neretai priskiriamas ir tam tikriems augalams ar maisto produktams. Itin veiksmingais antidepresantais vadinami bananai, šokoladas, siūloma vartoti daugiau magnio, B ir D grupių vitaminų. Profesorius nepritaria įpročiui vadinti maisto produktus antidepresantais, mat joks maistas negali prilygti savo poveikiu vaistams, todėl nereikėtų klaidinti žmonių. Atsargiai A. Germanavičius vertina ir kalbas apie magnio ar vitaminų galias – jo manymu, kol kas trūksta mokslinių įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių šių medžiagų naudą gydant depresiją, todėl nevertėtų užkibti ant papildų gamintojų siūlomo kabliuko.
Kaip atpažinti depresiją?
Įvertinti, ar jus kankina bloga nuotaika, ar iš tiesų puola depresija, pabandykite pagal šį Valstybinio psichikos sveikatos centro parengtą testą.
1. Praradote gyvenimo džiaugsmą, o veikla, anksčiau teikusi malonumą, nebedžiugina.
2. Užplūsta liūdnos mintys, savęs nuvertinimo, kaltės jausmas. Kartais atrodo, kad geriausiai būtų išeiti iš gyvenimo.
3. Apėmė liūdesys, nusivylimas, neviltis.
4. Mažėja arba didėja apetitas, svoris.
5. Sunku užmigti, naktį miegate nekietai, anksti pabundate, jaučiatės nuolatos mieguisti.
6. Sunku atlikti net paprasčiausius dalykus, ypač kai reikia ką nors pradėti.
7. Sunku sutelkti mintis, priimti sprendimus, planuoti savo veiklą.
8. Vargina nuolatinė įtampa, baimė, nerimas.
Jei vienu metu patiriate 5 ar daugiau išvardytų požymių ir tai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, rekomenduojama kreiptis pagalbos.
Kaip galite sau padėti?
Pasak psichiatro dr. Arūno Germanavičiaus, gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo tinkamai parinktos metodikos, bet ir nuo to, kiek į tai įsitraukia pats pacientas.
1. Judėkite. Tyrimai rodo, kad net trumpas kasdienis pasivaikščiojimas gali pamažu ištraukti žmogų iš apatijos ir įjungti gijimo mechanizmą. Jei žmogui sunku net atsikelti iš lovos, palengvinti pirmuosius žingsnius padeda antidepresantai.
2. Ribokite angliavandenius. Dauguma antidepresantų didina apetitą. Be to, jiems veikiant, angliavandeniai greičiau virsta riebalais. Dėl to žmonės gana greita tunka ir tai dar labiau gilina jų depresiją, mažina norą judėti.
3. Ieškokite išeičių. Vienas labiausiai nevykusių „gydymo“ būdų – siūlyti į kilusias problemas nekreipti dėmesio. Streso metu reikalinga įveikos strategija, padedanti rasti išeitį iš keblios padėties.
4. Laikykitės režimo. Chaotiška dienotvarkė sukelia chaosą ir galvoje. Todėl stenkitės užpildyti savo dieną prasminga veikla ir kiek įmanoma laikytis įprasto režimo.
5. Neužsidarykite nuo pasaulio. Neatsisakykite bendravimo su žmonėmis, nepakeiskite to televizoriaus žiūrėjimu.
