Atsiprašyti nelengva tiek vyrams, tiek moterims. Ypač, kai šis žodis nėra vien mechaniškas burbtelėjimas, kažką užkliudžius alkūne, bet iš tiesų jautiesi kaltas, nes įskaudinai ar nuvylei kitą žmogų. „Atsiprašau, esu kaltas“, – atrodo reikėtų tik tiek, ir į namus vėl sugrįžtų santarvė. Deja, taip nenutinka. Psichologas, filosofijos mokslų daktaras Johnas Gray knygoje „Marso ir Veneros pasimatymai. Kaip užmegzti tvirtą meilės ryšį“ (leidykla „Alma littera“) atskleidžia gana netikėtą priežastį, kodėl vyrai nemėgsta atsiprašinėti.

Vietoj atleidimo – nauji priekaištai

„Viena, kas skatina vyrus neatsiprašyti bendraujant su moterimis, yra tai, kad atsiprašymai moterų neveikia, – ar bent vyrai nemano, jog veiktų“, – rašo Johnas Gray. Lygindamas vyrų ir moterų pasaulius pirmąjį jis vadina Marso planetos vardu, o antrąjį – Veneros.

„Kai Marse vyras pasisako apgailestaująs, jis prisipažįsta suklydęs. Kitas vyras patenkintas priima atsiprašymą. Marsietis galvoja: „Gerai, dabar, kai tu prisipažinai, kad esi neteisus, o aš teisus, mes vėl galim draugauti.“ Veneroje visai kitaip. Kai pasakai, kad apgailestauji, prasideda aptarinėjimas. Kai vyras atsiprašo partnerės, ji pradeda nepaprastai išsamiai aiškinti, kodėl jis turėtų jaustis nusižengęs. Sulaukęs tokio atsako, vyras tiesiog sugniūžta – juk jis tikėjosi, kad atsiprašius aptarinėjimai baigsis. Kai partnerė ima kalbėti, partneris mano, kad atsiprašymas visiškai nepadėjo“, – visiškai paprastai painią vyrų ir moterų bendravimo schemą paaiškina J. Gray.

„Aš nekaltas...“

Ką gi tuomet daro išsigandęs vyras? Antrą, dar baisesnę klaidą! Jis stengiasi nuraminti moterį, bandydamas išaiškinti savo elgesio priežastį ir įtikinti, kad iš tiesų juk nieko bloga nenutiko. Pasak psichologo, Marse ši taktika puikiai veikia. Tačiau – ne Veneroje. Išgirdusi pasiteisinimus, moteris dar labiau įsiunta, nes jai atrodo, kad vyras visai nesijaučia kaltas, bando kaltę suversti kažkokioms aplinkybėms ir negana to, dar įrodinėja, kad ji yra paranojikė ir piktinasi visai be reikalo...

Tarkim, vyras sako: „Atleisk, kad to vakarėlio metu trumpam dingau. Paprasčiausiai šnekėjausi su keliais senais draugais. Nemaniau, kad pasijusi apleista. Jokiu būdu nenorėjau tavęs įskaudinti..“ Moteris girdi: „Tu neturėtum būti tokia jautri. Jeigu būtum normali, nebūtum taip įsižeidusi. Aš nepadariau nieko bloga. Aš tik kalbėjausi su senais draugais.“

Pasistenkite suprasti

Kaip išsikapstyti iš šios keblios situacijos? Tiek marsiečiams, tiek venerietėms praverstų nusileisti ant Žemės ir išmokti girdėti vieniems kitus. Vyrai turėtų suprasti, kad aiškindamasi detales moteris nesiekia nuvertinti atsiprašymo – tiesiog nori išsikalbėti, papasakoti, kaip jaučiasi, ir įsitikinti, kad vyro atsiprašymas nėra mechaniškas, jis iš tiesų suprato esąs neteisus.

Na, o mums, moterims, kartais į atsiprašymą reikėtų reaguoti paprasčiau. Juk troleibuse ant kojos užlipusiam ir atsiprašiusiam piliečiui neimam aiškinti, kaip mums iš tiesų skauda, kaip jis sugadino mūsų batelį ir koks yra nevėkšla. Juolab nereikalaujame pasižadėti kitą kartą taip nesielgti. Panašiai galėtume reaguoti ir į vyro atsiprašymus. „Nieko tokio. Suprantu, kad nepadarei to tyčia. Draugai yra draugai, tiesiog pristigau tavo dėmesio.“ Jis pasijus dėkingas, kad nedarote iš musės dramblio, ir kitąsyk pasistengs būti atidesnis.