Neseniai rašytoja Erika Umbrasaitė per interviu apie lietuvių puritoniškumą ir prancūzų atvirumą mestelėjo frazę: „Na, parodykit man nors vieną žmogų, kuris per darbo vakarėlį nebūtų pasibučiavęs su kolega!.. Visi mes ne šventieji ir nereikia apsimetinėti.“ Raustelėjau. Apsidairiau. Ir lengviau atsidusau. Na, tikrai. Juk visi mes – ne šventieji.
Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa rodo, kad kas ketvirtas moterų nuklydimas į kairę įvyksta būtent per darbo vakarėlį. Stebino tik viena, kad neištikimybe buvo laikomi net bučiniai. Visose įmonėse, kuriose iki šiol man yra tekę dirbti, kalėdinių vakarėlių bučiniai būdavo tokia pat nekalta pramoga kaip nemokami gėrimai, šokiai ant stalo ir bandymas dainuoti karaokė. Už pastarąją kvailystę kolegos buvo smerkiami ir pašiepiami netgi ilgiau. Siautulingo atsipalaidavimo atmosfera, palaikoma nemokamų kokteilių, sukelia iliuziją, kad šią naktį galima sau leisti kur kas daugiau, nei įprasta. Tik kiek esame pasirengę už tai mokėti? Kalbame ne apie neplanuotą nėštumą ir lytiniu būdu plintančias ligas – kaip nuo to apsisaugoti, suaugę žmonės paprastai žino. Šįkart psichologų klausinėjome, kaip išsaugoti reputaciją, nesužeistą širdį ir šeimą.
Nebijokite flirto
Darbo vakarėlis be flirto kibirkščių – kaip naujametė naktis be fejerverkų. Kai išsinėrusios iš nuobodžių darbinių kostiumėlių, atviromis nugaromis, iškirptėmis ir ilgomis kojomis viliojančios kolegės iš pilkų biuro pelyčių ūmai virsta seksualiomis katytėmis, atsilaikyti prieš jas tikrai nelengva. Ir kodėl reikėtų? Tikra laimė, kad Lietuva dar nespėjo priartėti prie JAV ar Skandinavijos šalių standartų, kai net nekaltas komplimentas gali būti įvertintas kaip seksualinis priekabiavimas. Šio pobūdžio nusikaltimus tiriantis lygių galimybių poskyris mūsų šalyje snaudžia be darbo ir, užuot baudęs priekabiautojus, kol kas daugiau dirba su dokumentais – vis tvirtina įvairias direktyvas ir tobulina įstatymus. „Tikiuosi, tu neįsižeidei?“ – pagyręs mano kojas, praėjusio kalėdinio vakarėlio metu nedrąsiai pasitikslino jaunutis kolega.
„Labiau įsižeisčiau, jei nebūtum jų pastebėjęs“, – mestelėjau atgal. Lengvo flirto atmosfera iš vakarėlių persismelkia ir į darbo kasdienybę, skaidrindama nuotaiką, didindama pasitikėjimą savimi ir norą kas rytą keltis į darbą. Seminarus organizacijoms vedanti psichologė Eglė Masalskienė sutinka, kad flirtas darbe gali padidinti produktyvumą. Juk norėdami patikti stengiamės atskleisti geriausias savo puses – tampame paslaugesni, mandagesni, aktyvesni, norime stebinti originaliomis idėjomis. Be to, spinduliuojame gerą nuotaiką, o ja netrunka užsikrėsti ir kolegos. Ribą, iki kurios baigiasi flirtas ir už kurios prasideda priekabės bei vulgarumas, kiekvienas žmogus linkęs brėžti skirtingoje vietoje, ir, tiesą sakant, būtent bandymas ją atrasti ir šiek tiek pastumti, suteikia šiam žaidimui pavojingo žavesio. Tad neverta skubėti įsižeisti ir skaldyti antausių, jei jums atrodo, kad kolega sau leidžia per daug – tai gali būti tiek jo, tiek jūsų problema. Jei jo aistra kunkuliuoja pernelyg stipriai, nuo jos kaip nuo atviros liepsnos visada galima pasitraukti į šalį. Galbūt kitą kolegę ji sušildys, tad kam ją gesinti?
Apibendrinusi daugybės moterų ir savo patirtį, drįstu patarti – kad ir kaip saldu būtų tęsti flirto malonumą iki begalybės, pasistenkite laiku atskleisti savo kortas.
Nubrėžkite ribą
Polinkiu flirtuoti lietuviai yra artimesni prancūzams nei skandinavams, tik, gaila, dažniausiai neprilygsta pirmiesiems subtilumu, rafinuotumu ir gebėjimu išbalansuoti ant plonytės ribos, skirančios užuominas apie galimą seksą nuo paties sekso. Tūlas lietuvis išvis nesupranta, kam aušinti burną ir kabinti visą vakarą ant ausų makaronus, jei naktį neketini iš jų gaminti sotaus patiekalo. Ką jau kalbėti apie bučinį – tai, kas dažnai moteriai yra vakarėlio kulminacija, vyrui paprastai tėra tik įžanga į kur kas rimtesnius reikalus. Atsisveikinti po bučinio jam atrodo tas pats, kaip išeiti iš koncerto iškart po uvertiūros. Ypač juos siutina, jei ši uvertiūra pernelyg užsitęsia ir tik paryčiais paaiškėja, kad koncertas baigėsi net neprasidėjęs. Apibendrinusi daugybės moterų ir savo patirtį, drįstu patarti – kad ir kaip saldu būtų tęsti flirto malonumą iki begalybės, pasistenkite būti sąžiningos ir laiku atskleiskite savo kortas. Atvirai prisipažinkite, kiek šį vakarą esate pasiruošusios sau leisti, kad kolega galėtų apsispręsti, ar jam to užtenka, ar geriau eiti paieškoti lengvesnio grobio. Beje, ribos gali būti labai įvairios – vienai tai gali būti lėtas šokis, kitai – bučinys, o trečiai – seksas be jokių įsipareigojimų. Verta nepamiršti, kad nubrėžtas ribas gerokai išblukina alkoholis. Jei jau esate patyrusi, kad sulig kiekviena taure ištarti „ne“ tampa vis sunkiau, pirmiausia reikėtų išmokti skaičiuoti gramus.
Susitarimai – dar ne viskas
Yra žmonių, kurie nesupranta, kokia prasmė išvis kalbėti apie kažkokias ribas? Jei esi vienišas ir apimtas geismo, o tavo kolegė taip pat niekam neįsipareigojusi, kodėl nepasimėgauti vienos nakties nuotykiu? Pasak psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, žmonės šiam kūniškam malonumui visada teikė daugiau reikšmės nei kitiems dėl vienos priežasties – iš jo gali prasidėti nauja gyvybė, todėl negali geismo tapatinti su kitai kūniškais poreikiais, tarkim, alkiu ar troškuliu. Tiesa, atsiradus kontracepcijai, naujos gyvybės tikimybė sumažėjo, bet moralinė dilema vis tiek nedingo – psichologiniai stereotipai nyksta kur kas lėčiau nei juos sukėlusios priežastys. Nors JAV atlikti tyrimai rodo, kad po vienos nakties nuotykio 54 proc. moterų ir 80 proc. vyrų jaučia pasitenkinimą ir padidėjusį pasitikėjimą savimi, atsieti seksą nuo meilės nėra taip paprasta. „Tas faktas, kad tavimi buvo pasinaudota kaip daiktu seksualiniam alkiui patenkinti, niekur nedingsta. Beje, net ir tuomet, kai viskas vyko abipusiu susitarimu, išnaudojamos vis dar labiau jaučiasi moterys, – teigia psichologė. – Dėl to jų savivertė ilgainiui smunka, jos jaučiasi prastai. Be to, moteris iš tokio sekso patiria mažiau malonumo, nes ji nėra taip lengvai patenkinama kaip vyras.“
Pasak G. Petronienės, polinkis leistis į atsitiktinius santykius neretai rodo gilesnes asmenybės problemas. Įrodyta, kad seksualumą didina nerimas – kuo žmogus jaučia didesnę įtampą, tuo labiau mėgsta ją slopinti atsitiktiniais seksualiniais santykiais. Ne vienus metus trukęs tyrimas, atliktas net su 10 tūkstančių žmonių, atskleidė, kad tie, kurie jaunystėje turėjo depresinių epizodų ir suicidinių minčių, dažniau leidžiasi į vienkartinius nuotykius. Deja, polinkis nerimą ir depresiją malšinti seksu yra tokia pat asmenybę žlugdanti priklausomybė kaip alkoholizmas ar narkomanija.
Pamiršti ar draugauti?
Vienos nakties nuotykio pavojus ir žavesys neretai turi tą pačią priežastį – aiškų suvokimą, kad daugiau su savo aistros objektu nesusitiksi. Tad gali tai paversti maloniu prisiminimu arba ištrinti jį iš atminties (jei jis nebuvo toks jau malonus). Kas kita, jei pagrindinis šio įvykio dalyvis yra kolega ir kaip amžinas nuodėmės priminimas kasdien šmėkščios akyse. Tokių nuotykių patyrę ir vėliau priversti matytis žmonės nesutaria, kaip geriau būtų elgtis po vienos nakties sekso – susitikus apsimesti, kad nieko neįvyko (šią taktiką dažniau renkasi vyrai), ar suokalbiškai nusišypsojus transformuoti intymius santykius į draugiškus.
Supraskite, kad visas purvas, kurį išmetate iš savo sielos sutuoktiniui papasakojusi apie vienos nakties nuotykį, nusėda jo širdyje, neretai – visam gyvenimui.
Pirmuoju atveju žlugdoma partnerio savivertė – kai tas, su kuriuo dalijaisi intymiausiomis akimirkomis (net jei tai buvo tik aistringi bučiniai), kitą rytą susitikęs nepakelia į tave akių, nori nenori pasijunti kaip prostitutė. Ir visai nesvarbu, kad iš tikrųjų jam galbūt labiau gėda dėl savęs. Geresnis variantas ne tik nuotykio dalyviams, bet ir įmonei būtų bandymas draugauti. Blogoji šio pasirinkimo pusė – didėjantys lūkesčiai. „Dažnai nutinka, kad, net leisdamiesi į tokį nuotykį be lūkesčių, ilgainiui žmonės įklimpsta. Tai natūralu. Nes paprastai kiekvieni santykiai be įsipareigojimų slepia tikros meilės ir pripažinimo ilgesį, – teigia psichologė G. Petronienė. – Mano klientai tai apibūdina kaip gyvulišką liūdesį po sueities. Lyg truputėlį kažko lyžtelėjai ir netekai. Ypač sunkiai tai pakelia ką tik išsiskyrę vienišiai, nes tos trumpos intymumo akimirkos primena tai, ko neturi.“ Jei vienas siekia šį nuotykį išauginti iki rimtesnių santykių, o kitas – kuo greičiau pamiršti, konfliktas neišvengiamas.
O jei tai meilė?
„Meilė gydo, net jei ji trunka tik vieną naktį“, – sako G. Petronienė. Kartais vienos nakties nuotykis gali virsti ilgalaikiu ryšiu, nes leidžia kasdien matomą kolegą išvysti visai kitoje šviesoje. Tiesa, tokias poreles toleruoja ne visi darbdaviai ir kolegos, nes, pasak psichologės E. Masalskienės, jos neretai sudaro komandą komandoje, labiau rūpinasi vienas kitu, o ne įmonės reikalais. Jei vienas iš poros užima vadovaujamą poziciją, situacija tampa dar keblesnė. Deja, ne ką geriau klostosi reikalai, kai toji meilė baigiasi. Grifito universiteto tyrimas rodo, kad dažniausiai tarnybiniai romanai ilgai netveria – tik du iš beveik 300 romanus turėjusių respondentų kartu išbuvo ilgiau nei pusmetį. O kas toliau? Gerai, jei santykiai nutrūksta abipusiu susitarimu, bet tai nutinka retai, paprastai skyrybų iniciatorius būna vienas žmogus. Kasdien koridoriuje susidurti su buvusiu meilės objektu – ne pats maloniausias jausmas. Neretai paliktasis pavyduliauja, bando buvusią meilę susigrąžinti, o jei tai nepavyksta, užsidega noru keršyti. Tai tikrai nepagerina darbo atmosferos. „Jei išsiskyrusi pora nesusitvarko su tuo, kad ryšys nutrūko, ir nesantaikos šleifas užgula darbinius santykius, neretai telieka vieną jų atleisti. Tik nereikia tikėtis, kad atleistas bus tas, kuris yra kaltas dėl išsiskyrimo ar prasčiau tvarkosi su juo. Įmonėje liks tas, kuris organizacijai atneša daugiau naudos, yra geresnis specialistas, galbūt turi stipresnius ryšius, daugiau akcijų, didesnę įtaką. Tad silpnesniajam kyla rizika nukentėti dvigubai“, – sako E. Masalskienė.
Įvertinkite pasekmes
Kai kurios moterys kalėdinius vakarėlius labai sėkmingai išnaudoja kaip trampliną, leidžiantį pakilti karjeros laiptais. Ką ten laiptais – jei permiegosi su bosu, ta naktis gali tapti tikru greitaeigiu liftu. Kita vertus, gali ir nugarmėti į lifto šachtą. Mat jei bosas yra vedęs arba dėl kitų priežasčių nenori šalia matyti savo nuklydimo liudininkės ir kaltininkės, jis tikrai ras būdą ją atleisti. Ypač rizinga karjerą per lovą daryti šiais didesnio skaidrumo laikais. E. Masalskienė pabrėžia, kad, leidžiantis į tokį nuotykį, reikėtų labai blaiviai įvertinti naudas ir grėsmes. Jei tikiesi, kad dėl to bus pakelta alga ar įgysi didesnę įtaką, reikėtų įvertinti, ar esi tikra, kad tau ta alga bus padidinta. Pagalvokite ir apie tai, kaip susikurtas įvaizdis atsilieps tolesniems santykiams su kolegomis ar būsimais darbdaviais. „Kuo geriau įvertinsite visas galimas rizikas, tuo mažiau patirsite nusivylimų ar netikėtumų“, – pataria ji.
Įvertinti pasekmes labai naudinga ir tuomet, jei grįžusi po kalėdinio vakarėlio sprendžiate dilemą, ar pasipasakoti apie savo nuotykius vyrui. Dauguma psichologų linkę laikytis nuomonės, kad trumpalaikį nuklydimą geriau nutylėti. „Kaskart, kai nutariate pasakyti tiesą, prisiimkite atsakomybę ir už tai, kokias pasekmes tai sukels“, – perspėja psichologė Dovilė Jankauskienė. Todėl nereikėtų elgtis savanaudiškai – et, pasipasakosiu, išvalysiu sielą, o kas bus toliau – tebūnie! Sutuoktinis – ne šiukšliadėžė. Reikėtų suprasti, kad visas purvas, kurį išmetate iš savo sielos, nusėda jo širdyje, ir neretai – visam gyvenimui. Todėl prieš prasižiodamos, turėtume prisiimti atsakomybę dėl to, kad nuo šiol santykiai pasikeis. Kartais toks nuotykis tampa geru sukrėtimu rutinos pakąstai santuokai, padeda atgaivinti aistrą ir iš naujo įvertinti tai, ką turi. Vis dėlto kur kas dažniau tai baigiasi liūdnai – santykius sugriauna arba visam laikui pasėja nepasitikėjimo sėklą.
