Šįkart neanalizuosime, kuo skiriasi flirtas nuo priekabių. Pakalbėkime apie atvejus, kai dėmesys išties yra nemalonus, žeminantis ir užgaulus. Pasirodo, net ir tokios akivaizdžios priekabės ne visuomet gali būti laikomos seksualiniu priekabiavimu. Tad prieš skelbdama savo istoriją #MeToo, pabandykite sau atsakyti į tokius 4 paprastus klausimus.
1. Ar esate priklausoma nuo priekabiautojo?
Koks nors įžūlus tipas pliaukštelėjo per užpakalį bare, praeivis gatvėje šūktelėjo: „Gražūs papai!“, o kaimynas gašliai nužvelgęs laiptinėje pasiūlė pasimylėti? Visi šie atvejai labai nemalonūs, susiję su seksu ir užgaulūs, bet nė vienas jų pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą (BK) nėra seksualinis priekabiavimas. 152 straipsnyje, apibrėžiančiame šį nusižengimą, rašoma: „Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Taigi priekabiauti gali dėstytojas prie studentės, darbdavys prie darbuotojo, kalėjimo prižiūrėtojas prie kalinio, bet tai, kas vyksta gatvėje ar bare yra laikoma tiesiog smulkiu chuliganizmu.
„Bandėme įtraukti į įstatymą ir paslaugų sferą, bet kol kas tai nebuvo patvirtinta, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits. – Tai – tikrai opi problema. Nuo seksualinio priekabiavimo dažnai nukenčia tiek aptarnaujantis personalas, tiek klientai. Kartą kreipėsi viena moteris, nukentėjusi nuo savo ginekologo. O kiek dviprasmiškų pasiūlymų ar nepageidautinų paplekšnojimų sulaukia naktiniuose baruose dirbančios padavėjos, galima tik įsivaizduoti.“
2. Ar priekabiautojas siekė Jus įžeisti arba pasitenkinti?
Ironiška, bet sulaukusi nepageidaujamo dėmesio, turėtumėte išsiaiškinti, ko priekabiautojas siekė – įžeisti ar patirti malonumą. Jei nei vieno, nei kito, tai – ne seksualinis priekabiavimas. BK akcentuoja malonumą „siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo“, o LR Moterų ir Vyrų lygių galimybių (MVLG) įstatymas – siekį užgauti, sukurti priešišką aplinką. Jame rašoma: „Seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.“
Jei priekabiautojas gūžtelės pečiais ir nekaltai šypsodamasis sakys norėjęs tik pasakyti komplimentą ir pradžiuginti Jus dėmesiu, teks pasistengti, kad įrodytumėte, jog tikrasis jo tikslas buvo visai kitoks. O tai, kas jūs įsižeidėte, dar nereiškia, kad jis siekė jus įžeisti. Gal tiesiog esate pernelyg jautri būtybė?
Patarėja Laima Vengalė-Dits neneigia, kad skirtumas tarp flirto ir priekabiavimo išties neretai priklauso nuo aukos reakcijos: „Tai, kas vienai moteriai yra priimtina ar netgi malonu, kitai gali atrodyti užgaulu ir nepakeliama. Svarbu ir tai, ką ji jaučia priekabiautojui – jei jis kelia simpatiją, jo prisilietimai gali būti malonūs, jei antipatiją – atgrasūs.“ Bendravimo stilius priklauso ir nuo kultūrinės aplinkos. Vienaip kolegos bendrauja Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitaip – JAV, Suomijoje ar Švedijoje. „Lankydamasi JAV, pastebėjau, kad ten labai tiksliai viskas apibrėžiama. Kone kiekvienoje įstaigoje kabo instrukcijos, kaip arti kito asmens galima stovėti, kiek ilgai spausti ranką arba žiūrėti į akis“, – pasakoja L.Vengalė-Dits.
3. Ar tai tęsėsi ilgai?
Vyrus ginantys etikos kontrolieriai bei psichologai dažnai kartoja, kad kiekvienas vyras turi teisę parodyti moteriai dėmesį ar išsakyti jai savo norus. Jos reikalas – į tai reaguoti pritarimu arba atstūmimu. Jei moteriai aiškiai pasakius, kad toks elgesys nepageidaujamas, vyras vis tiek įkyriai rodo dėmesį, tuomet jau galima kalbėti apie priekabiavimą. Iš dalies jie teisūs. Priekabiavimas, kaip ir patyčios, turi būti tęstinis, o ne vienkartinis. Laima Vengalė-Dits prisimena Lietuvoje nutikusį atvejį, kai bosas likęs vienu du su savo pavaldine nedviprasmiškai pareiškė, kad labai norėtų pliaukštelėti per jos nuogą, dailų užpakaliuką. Ne pirmą kartą tokius siūlymus girdinti mergina pokalbį sugebėjo įrašyti. Deja, konstatavus, jog įvykis buvo vienkartinis, todėl negali būti laikomas seksualiniu priekabiavimu, byla buvo nutraukta.
Tiesa, jei priekabiauja ne bosas, o žemesnio lygio vadovas, šio to pasiekti galima vadovaujantis Darbo kodeksu. Mat seksualinis priekabiavimas yra priskiriamas prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, o už tai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva be išankstinio įspėjimo net ir tuomet, jei šis pažeidimas buvo padarytas vos vieną kartą. Telieka paspausti ranką principingiems darbdaviams.
4. Kas Jums iš to?
Pasaulyje seksualinio priekabiavimo istorijos kvepia nemažu verslu. JAV draudimo kompanijos iš to kasmet susišluoja nuo 100 iki 200 milijonų dolerių. 1994 metais Toronto universiteto studentė prisiteisė 200 tūkst. dolerių už tai, kad dėstytojas paskaitos metu pernelyg įdėmiai į ją žiūrėjo. Japonijoje kiekvienas pedagogas, pradėdamas dirbti, sudaro 14,5 tūkst. dolerių vertės draudimo sutartį, kad turėtų kuo padengti galimo seksualinio priekabiavimo nuostolius. O Lietuvoje? Net jei ir nutiktų taip, kad darbdavys ar priekabiautojas gautų maksimalią 580 eurų baudą, ji nukeliautų į valstybės biudžetą. Tiesa, auka gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir bandyti prisiteisti moralinės ar materialinės žalos atlyginimą. Iki šiol neprisiteisė nė viena. Tad vienintelė priežastis apie tai kalbėti – siekis demaskuoti priekabiautojus, palaikyti tai patyrusias kitas aukas ir kurti saugų, pagarbų, neseksistinį mikroklimatą visuomenėje. Tiesą sakant, tai yra kur kas daugiau nei pinigai.
