„Miško paslaptys“ – antra miuziklą pristatančių vaizdo klipų trilogijos dalis. Prieš mėnesį buvo galima mėgautis pirmojo kūrinio – „Meile, lėk“ premjera. „Antram klipui ieškojome magiškai žalios vietos – egzotiško miško, kuris būtų tarsi iš pasakos. Radome tokią ir dar su nedideliu kriokliu, kuris išgraužė apsamanojusią daubą – tarsi idealų miegamąjį Tristano ir Izoldos nuodėmingiems susitikimams“, – pasakojo vaizdo klipo režisierius Lukas Pačkauskas.
Vaizdo klipas „Miško paslaptys“ (iš miuziklo „Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“) yra čia:
„Mūsų herojai pakliūva į sudėtingą situaciją. Meilė, kuri gimė staiga, yra tokia aistringa ir nevaldoma, kad gresia jiems mirtimi. Izolda – karalienė, o Tristanas – vargšas riteris, Izoldos vyro karaliaus tarnas. Susitikinėdami jie laužo visus XII a. visuomenės standartus. Todėl ir pasimatymo vieta labai nuošali – laukinio miško apaugusi dauba, kur jokia pašalinė akis jų meilės neužmatys“, – sako J. Milius.
Pasakiškas Škotijos miškas sužavės žiūrovus savo sodria žaluma, laukinio česnako žiedų kilimais, samanotomis krioklio sienomis. Kaip dažnai būna, už šio grožio slepiasi filmavimui mažai palankios sąlygos. „Buvo šalta ir labai drėgna. Vos pradėjus filmuoti mano solines scenas, ėmė lyti. Teko laukti automobilyje porą valandų, kol liausis. Nusileisti į daubą, į kurią krenta krioklys, galima tik stačiu molėtu apžėlusiu šlaitu, kuriame nėra jokių takų. Po lietaus šis kelias tapo tikrai pavojingu. Kol leidomės, laikydamiesi už medžių ir krūmų, juokavome, kad Tristanas ir Izolda rizikavo būti nužudyti dėl slaptų pasimatymų, todėl mūsų rizika nučiuožti šlaitu žemyn – gana menka, palyginus su jų legendinės meilės pavojais“, – šypsojosi K. Krysko.
Vaizdo klipo pasakišką įspūdį sustiprina ir specialia kamera filmuoti itin sulėtinti makrovaizdai – krentantis vandenin Tristano kardas tarsi simbolizuoja pražūtį, į kurią neišvengiamai artėja uždrausta meilė.
Naują miuziklą „Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“, pristato puikiai įvertintų ir žiūrovų mylimų miuziklų „Eglė žalčių karalienė“ ir „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ bei roko operos „Jūratė ir Kastytis“ prodiuseriai.
„Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“ – didžiajai scenai skirtas miuziklas sukurtas vien lietuviškos komandos. Arenų pastatymas pasižymės didelėms salėms skirta scenografija, erdviniu garsu, šviesų spektakliu ir iki šiol nematytais specialiais efektais, kurie žiūrovui sukurs itin realistinį ir įtraukiantį dalyvavimo įspūdį.
Libreto autorė – Ieva Narkutė, kompozitorius – Stanislavas Stavickis. Pastatymui vadovauja Kostas Smoriginas, režisavęs puikaus įvertinimo sulaukusią roko operos „Jūratė ir Kastytis“ naujausią versiją. Miuzikle jį taipogi išvysime ir scenoje: karaliaus Marko vaidmenyje. Taip pat dainuoja ir vaidina rinktiniai scenos balsai: Dainotas Varnas (vienuolis Tomas), Iglė Bernotaitytė (tarnaitė Branganė), Tadas Juodsnukis (riteris Konoras). Režisieriaus asistentas ir miuziklo choreografas – Donatas Bakėjus. Šoka – specialiai parodymui suburta 20 šokėjų trupė.
„Tristanas ir Izolda“ – visame pasaulyje žinoma XII amžiaus keltų legenda, tapusi įkvėpimu vėliau išpopuliarėjusiai Romeo ir Džiuljetos meilės istorijai. Izolda – Airijos princesė, kuriai skirta tapti Kornvalio karaliaus Marko žmona. Tristanas – riteris, ištikimai tarnaujantis karaliui. Jis negali atsispirti itin stipriam jausmui, kuris tarsi žaibas trenkia, vos išvydus Izoldą. Princesė taip pat užsiplieskia karšta meile jaunam riteriui. Jų nestabdo nei amžiaus skirtumas (Izolda vyresnė), nei visuomenės padėtis (Izolda – kilmingoji, Tristanas – vargšas), nei moralės normos (ištekėjusiai moteriai griežtai draudžiama mylėti ne savo vyrą). Jausmas toks galingas, jog atsispirti nei vienas nebeturi nei noro, nei jėgų. Tik nelaimės nuojauta neapleidžia...
Naujas lietuviškas miuziklas „Tristanas ir Izolda/Uždrausta meilė“: gruodžio 18 d. – Vilniuje, „Avia Solutions Group arenoje“, 27 d. – Panevėžyje, „Kalnapilio“ arenoje, 28 d. – Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje, 29 d. – Kaune, „Žalgirio“ arenoje, 30 d. – Šiaulių arenoje.
