- Apie ką reiktų pagalvoti, laukiant Kalėdų ir palydint senuosius metus?

- Pirmiausia turbūt reikėtų pagalvoti apie tai, kas tuose metuose buvo šviesu ir gera. Mes labai dažnai prisimename tai, kas buvo sunku ir užmirštame tuos nuostabius momentus, kurie mus šildė tuos metus. Pagalvokite apie tuos žmones, kurie jums padėjo, kažką gero nuveikė, su kuriais jums buvo smagu, tiesiog parodykite jiems daugiau dėmesio. Labai dažnai mes ir savo namiškiams skiriame per mažai dėmesio, esame per daug įsijautę į problemas, darbus, aplinką.

Tas neramumas aplinkui ragina atsigręžti į tai, kas yra stabilu, kas mus palaiko kiekvieną dieną. Tai galėtų būti šiltas dėmesys ir jautrios dovanėlės namiškiams. Su gražiais palinkėjimais, su padėkojimais už kažkokias įsimintinas akimirkas. Tai nekainuos daug, bet tai kitą žmogų šildys ilgai. Jis galės skaityti šiuos jūsų raštelius ar palinkėjimus ir su malonumu prisiminti. Tad pagalvokime, ko nori šalia esantys. Kartais mums atrodo, kad labai yra svarbu kokia nors įspūdinga dovana ir skiriam labai daug laiko, lakstydami po parduotuves. Ir nepagalvojam, kaip reikia tiesiog šilto ir nuoširdaus žodžio. Taigi atsigręžkim į tai, kas buvo gera.

Taip pat reikėtų išmokti paleisti sunkius dalykus. Mes kartais juos persitempiam iš vienų metų į kitus, paskui į dar kitus. Ir vis prisimenam, kaip kažkada kažkur kažkas mus įskaudino. Su praeitimi reiktų padirbėti kitaip. Mes juk galime pasirinkti, kurioje praeities vietoje mes norime būti, ką mes norime prisiminti. Mes galim persikelti į praėjusį laiką ne ten, kur mums skaudėjo, kur mus žeidė, o ten, kur buvome laimingi. Ir štai tokie prisiminimai labai daug prisidėtų prie gerų santykių kūrimo ateinančiais metais. Išmokti atleisti yra nepaprastai svarbu mūsų gyvenime, nes visi nesame tobuli ir visi galime klysti. Tad pamatykime vienas kitame šviesą, perspektyvą ir paleiskime tai, kas buvo bloga.

Norintys paleisti gali rasti ir įdomių ritualų: uždegti židinyje ugnį ar žvakutę ir žiūrint į liepsną įsivaizduoti, kad ten sudega viskas, kas mums trukdė. Galima naujiems metams palinkėti labai gražių dalykų vieni kitiems ir kartu perskaičius jį sudeginti tikintis, kad tas palinkėjimas nukeliaus ten, kur reikia, ir sulauksime jo išsipildymo.

Taipogi reikia pagalvoti apie tai, ką jūs veiksite per šventes - juk ne vien tik valgysite ir sėdėsite už stalo. Kokią įdomią pramogą ar veiksmą, reikėtų susikurti netgi kokią įdomią tradiciją, kas suteiktų daug juoko, gerų emocijų ir džiugesio. Vis tik ateina Raudonosios ugninės beždžionės metai, o beždžionė – tai nuotaikingas gyvūnas. Aišku, ji gali neapsispręsti, kas jai svarbiau – būti gražiai ar būti protingai, bet manau, kad moterys norės būti ir gražios, ne tik protingos.

Tad pasistenkime suteikti geros nuotaikos tai šventei. Atrasti tą ramybės salelę, kurioje jums gera ir šiek tiek atsiriboti nuo sunkių dalykų, nuo aplinkui ir pasaulyje esančių neramumų ir susikurti tą savo teritoriją, kurią galima būtų praplėsti. Nes kai vieno ramybė apsijungia su kito ramybe, vieno stabilumas ir saugumas su kitų žmonių saugumu, visa tai plečiasi ir pagaliau ima veikti aplinką. Tai yra labai svarbu.

Galvočiau, kad reikėtų sugalvoti kokį nors netradicinį metų palydėjimo ir sutikimo ritualą. Ir įnešti į šventę labai gražių netikėtumų, staigmenų, juoko, šurmulio, šokių, džiaugsmo, kad tai galėtumėte prisiminti kaip nuostabų išgyvenimą. Nepadarykime vien liūdno rimto pasisėdėjimo tiek per Kalėdų šventes, tiek sutinkant Naujuosius. Aš manau, kad atrasti kažką smagaus gyvenime yra labai svarbu. Tai to ir linkiu.

- Bet juk lietuviai turi vidinį liūdesio jausmą, tai kaip jiems susitvarkyti su tuo?

- Tas vidinis liūdesys, kai mums nevyksta taip, kaip norime, labai dažnai linkęs pereiti net į depresines nuotaikas. Manau, kad gal galima pasikviesti sutikti Naujuosius metus žmones, kurie galbūt tuo metu yra vieniši ar patyrę kažkokias traumas, skyrybas, sunkius išgyvenimus. Ir kažkiek pasirūpinti vieniems kitais. Tai labai svarbu. Kitas dalykas, mes juk galime rinktis, kurioje gyvenimo vietoje būnam – ar sėdime tame liūdesy, kur mums blogai, ar prisimenam tai, kas yra gerai. Čia mūsų pačių pasirinkimas.

Aišku, lietuviams labai būdinga prisiminti, kas buvo ne taip. Mes esame Vandens ženklo šalyje ir esame labai jautrūs, ilgai atsimenantys – juk vanduo ilgai išlaiko informaciją. Ir jei buvo kas ne taip, mes ilgai mąstome, ką mes galėjom padaryti kitaip. Bet įvykiai vyksta viena kryptimi. Jei mes gavome kažkokį patyrimą, sukrėtimą, tai turime tai išmokti priimti kaip pamoką, kuri mus praturtins kažkokiomis savybėmis, sugebėjimais. Net patyrę, kas šiuo metu labai neretai vyksta, nusivylimą artimus žmogumi ar kažkokį sunkesnį išgyvenimą darbe, ar labai sunkius įvykius, kaip artimo žmogaus išdavystę, mes vis tik turime surasti savyje suvokimą, kad niekada nebūna kalta tik viena pusė. Kad galbūt mes patys ne viską padarėme. O galbūt galima vėlgi pradėti iš naujo.

Aš manau, kad mes kartais būname per daug kategoriški ir linkę teisti vieni kitus. Tad būtų nuostabu, jei mes iškeltume į pirmą vietą atleidimą ir gebėjimą prisiminti, kas gera. Nes klysta visi žmonės. Kiti labai skaudžiai išgyvena, suvokę tas klaidas, tenka daug konsultuoti tokių žmonių ir man nuoširdžiai jų gaila. Nes aš suvokiu, kad jie savo gyvenimą tikrai keistų, jei tik turėtų tą antrąjį šansą. Taigi pagalvokime apie tai.

O mums teks išmokti daugiau džiaugtis. Gal iš kitų tautų, iš jų sugebėjimo švęsti šventes linksmai. Ne tragiškai, ne liūdnai, ne gedulingai. Nes kiekvieno gyvenime būna tų sunkių akimirkų ir tas gyvenimas turbūt toks ir yra, kad atneša kartais tai gera, tai bloga. Bet svarbu, į ką mes koncentruosimės. Tai save galėtume orientuoti į šviesą, į perspektyvą, į tikėjimą, kad turi būti geriau. Rytuose man labai patinka jų posakis: „Jeigu dabar nėra labai gerai, tai dar ne pabaiga, tai reiškia, kad dar turi būti geriau.“ Ir jie tuo net neabejoja. Ir kartais tuo kai patiki, gyvenimas persitvarko pagal šį tikėjimą.

Taigi mūsų mintys yra labai didelė jėga. Prisimenu tuos labai sunkius Lietuvai įvykius, kai mes stovėjome Parlamento aikštėje visi tikėdami, kad tie tankai negali važiuoti ant beginklių žmonių ir kad vis tik žmonės savo tikėjimu ir meile gali visus apginti. Aš tą jausmą nepaprastai gerai atsimenu. Todėl žinau, kad žmonių mintys kuria stebuklus. Yra buvęs atvejis, kai Japoniją puolė Kinijos laivynas ir tuo metu kilo neįsivaizduojama audra, kuri tuo metu negalėjo kilti, o faktiškai visų žmonių tikėjimas ir mintys, kad negali taip būti, kad jie neprisileidžia tos bėdos, padarė tą stebuklą.

Mūsų mintys yra labai galinga energija. Ir kai mes nukreipiam jas į tai, kas yra blogai, mes tą blogumą gausinam ir dauginam. Manęs kartais žmonės klausia, kodėl aš nepasakau jiems, kokios bėdos juos turi ištikti. O aš manau, kad daugelio tų bėdų galima išvengti. Geriau žmogui pasakyti, kokios galimybės yra pakeisti tą likimą. Tai yra ne galo svarbu.

- Tai kaip mums apsispręsti - ar būti gražioms, ar protingoms ateinančiais metais?

- Taip, tad moterų ateinančiais metais laukia didelis iššūkis, kokios jos turi būti – gražios ar protingos. Manau, kad teks derinti. Nes šiaip beždžionė puldinėjo iš vienos pusės į kitą, kai žvėrys rinko ir į vieną pusę turėjo stoti kurie gražūs, į kitą – protingi. Tai ji vienintelė negalėjo apsispręsti, nes gi ji buvo ir labai graži, ir labai protinga.

Manyčiau, kad nebūtinai visą laiką būkime labai protingos, nes kartais, ypač, kai kalbiesi su vyriška puse, jie pasiskundžia: na, žmona visada viską žino, viską sugeba, viską suorganizuoja ir padaro ir aš net nežinau, ką šalia jos veikiu. Tai aš suprantu, kad nemažai kantrybės kai kurioms reiks, kurios taip viską sugeba, norint leisti į pirmą planą vyrišką pusę, bet labai linkėčiau tai padaryti. Ir dar neužmiršti pasidžiaugti, kai jam kažkas pavyksta.

Tiesiog tapkime žaismingesnės ir linksmesnės, energingesnės, nes beždžionė ugninė, tai ji ne šiaip sau sėdės ir ašaras lies. Ji keis. Keis tai, kas blogai, kas sunku, imsis pokyčių. Tai štai tie pokyčiai labai svarbu. Jiems reikia nusiteikti ir pagalvoti, kad gyvenimas, kol mes esame čia, jis gali būti kitoks. Ir jeigu mums kažkur yra labai labai blogai, gal tiesiog atėjo laikas tą situaciją pakeisti.

Kartais žmonės labai sunkiai dirba, jaučiasi neįvertinti, bet jiems baisu kažką pakeisti. O aš siūlyčiau – paieškokite galimybių. Jūs tikrai visi esate kažkurioje srityje nuostabūs ir tobuli, tiesiog raskite būdų tai parodyti ir išreikšti.

O moterims linkiu būti įspūdingomis šiemet. Tokiomis, į kurias verta atsisukus gatvėje pasižiūrėti. Nes kiekviena iš tiesų esate ypatinga, jūs visas nuostabus pasaulis. Reikia tiesiog ne vien įkristi į darbus ir rūpesčius ir per tai nieko daugiau nematyti, bet suvokti, kad gyvenimas yra nuostabus ir netikėtas. Ir jeigu mes gerai jausimės, ir tas gyvenimas seksis labiau.

*******

Originalių dovanų bei idėjų, kaip šventėms papuošti namus, ieškokite Prekybos ir renginių centre VCUP. Daugiau informacijos: http://www.vcup.lt/akcijos/akcijos-ir-pasiulymai/vcup/nesvarbu-kuri-nuspresi-pasilikti