Klimato kaitos ministras Ralphas Regenvanu sakė, kad globalinio atšilimo padarinių valdymas yra pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria 300 tūkst. Vanuatu gyventojų, gyvenančių tarp Australijos ir Fidžio išsidėsčiusių salų grandinėje.

R. Regenvanu teigė, kad neišvengiamai reikės kitur perkelti seniai pakrančių teritorijose gyvenančias bendruomenes, nes ten dėl klimato kaitos kyla jūros lygis ir stiprėja audros.

Jis sakė, kad Vanuatu vyriausybė nustatė „dešimtis“ kaimų, esančių „rizikos zonose“, kurie bus perkelti „per artimiausius 24 mėnesius“, o kitas gyvenvietes taip pat numatyta perkelti per ilgesnį laiką.

„Tai bus didžiulis iššūkis ir didžiulė tragedija daugeliui žmonių, kurie turės palikti savo protėvių žemę ir persikelti į kitas vietas, tačiau tokia yra tikrovė“, – sakė R. Regenvanu.

Žemumose esančios Ramiojo vandenyno salų valstybės, tokios kaip Vanuatu, jau patiria klimato kaitos poveikį. Pusė Vanuatu gyventojų nukentėjo, kai 2015 metais sostinę Port Vilą nusiaubė ciklonas „Pam“, kuris pražudė apie 10 žmonių, sunaikino pasėlius ir tūkstančius paliko be pastogės.

Vanuatu priskiriama prie šalių, kuriose gamtos stichijos, pavyzdžiui, žemės drebėjimai, audros, potvyniai ir cunamiai, sukelia daugiausia pavojų, teigiama kasmetinėje Pasaulio pavojų ataskaitoje.

Kitos Ramiojo vandenyno šalys taip pat planuoja perkelti bendruomenes, kurioms gresia pavojus, įskaitant Fidžį, kur dėl klimato krizės poveikio irgi numatyta perkelti dešimtis kaimų.

Mokslininkai prognozuoja, kad Ramiojo vandenyno jūros lygis iki amžiaus vidurio pakils 25-58 cm. Tai pražūtinga perspektyva Vanuatu, kur apie 60 proc. gyventojų gyvena ne toliau kaip kilometro atstumu nuo kranto.