Išlieja susikaupusias emocijas
Nuasmeninti kitą žmogų internete – paprasta, nes bendraudami nematome žmogaus veido, negalime išskirti jo emocijų ir į jas reaguoti, todėl bendravimas tampa agresyvesnis ir mažiau mandagus. „Patys to nepajausdami, pagarbų žiūrėjimą kitam į akis iškeitėme į neplautą galvą prie užtamsinto Zoom'o. Vis mažiau išlaikant etiketo, vis mažiau išlieka kultūros, o kai kultūros mažiau, tai ir bendravimas mažiau pagarbus, ir ribos lengvai peržengiamos. Rodos, nematome žmogaus, tai ir gerbti nesimato ką“, – sako psichologė K. Gurskienė.
Socialiniai tinklai tampa erdve, kur išliejamos per dieną susikaupusios neigiamos emocijos – užuot ieškoję racionalių sprendimų, žmonės duoda valią emocijoms, sąmoningai provokuoja. Psichologė komentuoja, jog kai jaučiame, kad turėjome sunkesnę dieną, turėtume imtis gelbėjimosi darbų. Priešingu atveju emocijos išsilies savaime ir nebūtinai labai adekvačiai. Patyčios daugiau pasako ne apie konkretų asmenį, bet apie tą, kuris tyčiojasi. Jis pervargo, jam užkliuvo ne vietoje pamatytas žodis, tada vietoje polkos su ragučiais laukia pokalbis ragais. Kad taip nenutiktų, rekomenduojama kelis kartus per savaitę užsiimti aktyvia fizine iškrova. Tai kaip periodiškas šiukšlių išnešimas.
„Incidentai internete, kai žmonės apšmeižiami, užgauliojami, pavagiamos jų paskyros, neteisėtai naudojamos nuotraukos ir kitas turinys padaro vis daugiau žalos. Dažnai žmonės nežino, ką galėtų padaryti susidūrus su tokiomis problemomis, kur galėtų kreiptis, todėl ieškojome būdų jiems padėti. Tokioms problemoms spręsti, sukūrėme paslaugą „Neapykantai STOP“, kuri suteikia galimybę gauti greitą kvalifikuotų specialistų pagalbą patiriant laido riterių išpuolius. Laiku ir suprantamai pateikiama informacija ir pagalba gali padėti greičiau išspręsti kylančias problemas“, – teigia „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas Linas Laugalis.
Žala psichinei sveikatai
Nors atrodo, kad į internete esančius komentarus nereaguojame, vis dėlto išjungus kompiuterį žmogaus protas ir toliau mąsto apie tai, ką perskaitė, kyla neigiamos emocijos, kurios ilgainiui gali sukelti rimtus padarinius žmogaus psichikos sveikatai.
„Psichologinis smurtas internetinėje erdvėje jausmiškai mažai skiriasi nuo tokio smurto realybėje. Nors nuo internetinių atakų laikinai galima pabėgti išjungiant kompiuterį, tačiau kompiuterio galvoje neišjungsi. Nemalonus jausmas ir mąstymas, kaip turiu elgtis kitą kartą, kad to netektų patirti, vejasi visą dieną. Su ilgalaikiu stresu tampa sunku nevaržomai funkcionuoti, nesuteikiant sau laiku pagalbos, tai gali pereiti į panikos ar nerimo priepuolius“, – dalijasi K.Gurskienė.
Pasak L. Laugalio, siekdami padėti žmonėms, patiriantiems psichologinį smurtą internete ar susidūrus su kibernetiniais nusikaltimais, siūloma paslauga „Neapykantai STOP“. Įvykus patyčioms ar net duomenų vagystei, įsilaužimui į socialinių tinklų paskyras, greitai suteikiame psichologo, teisininko ir IT specialisto konsultacijas, kad būtų kiek įmanoma efektyviau atitaisyta žala.
Laiku suteikta psichologo konsultacija gali padėti užkirsti kelią rimtesniems padariniams sveikatai, o teisininkas konsultuoja, kaip galima siekti padarytos moralinės žalos atlyginimo, kokie turėtų būti žingsniai kreipiantis į teisėsaugą ir kitas atsakingas institucijas.
Pagalba kibernetinių atakų aukoms
Kibernetinės atakos Lietuvoje – vis dažnesnės. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras per pirmus tris šių metų mėnesius fiksavo 1 020 kibernetinių incidentų, praėjusiais metais tuo pačiu metu jų buvo 981. Socialinių tinklų paskyras, el. pašto ir kitų svarbių paskyrų slaptažodžius siekiantys perimti kibernetiniai nusikaltėliai pridaro ne tik materialinės, bet ir reputacinės žalos. „Neapykantai STOP“ suteikia galimybę gauti tiek teisininko, kuris padės teisinėmis priemonėmis kovoti prieš šmeižtą ir neteisėtą duomenų paviešinimą, tiek ir IT specialisto, galinčio padėti užtikrinti tolesnį duomenų saugumą, paslaugas.
„Dažnėjant kibernetinėms atakoms, savo klientams patariame būti budriais ir, bendradarbiaudami su IT specialistais, suteikiame jiems informaciją, kaip elgtis po duomenų vagystės, kaip apsaugoti socialinio tinklo paskyrą, kam pranešti apie įsilaužimą, kokių dokumentų reikia, norint susigrąžinti prieigą prie socialinio tinklo paskyros ir kaip išvengti panašių situacijų ateityje. Teisininkai padeda pasiekti, kad nusikaltimą įvykdę asmenys būtų nubausti, o tai ir bendrai didina saugumą internete. Pasitaiko, kad internete siautėjantys laido riteriai siekia sąmoningai manipuliuoti emocijomis, teikti dezinformaciją, gąsdinti, išvilioti svarbią informaciją, todėl šiandienos įvykių kontekste prieinama pagalba yra itin svarbi“, – apžvelgia L. Laugalis.
IT specialistai padeda susikurti stiprų slaptažodį, pasinaudoti dviejų faktorių autentifikavimo sistema ir kitais moderniais saugumą užtikrinančiais metodais, todėl susidurti su neigiamomis pasekmėmis tampa mažiau tikėtina.
