„Tvarumas ir aplinkos tausojimas – vienas iš prekybos tinklo prioritetų, todėl nuosekliai priimame aplinkai draugiškus sprendimus: naudojame žaliąją energiją, nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti plastiko naudojimą įmonės veikloje, perduodame perdirbti naudotą aliejų. Be to, stengiamės prisidėti ir prie kitų su aplinkos tausojimu susijusių iniciatyvų, todėl rėmimas ir bendradarbiavimas su pirmuoju mobiliu Klimato muziejumi Lietuvoje tapo dar vienu būdu siekti tvarumo tikslų“, – teigia V. Budrienė.
Klimato muziejaus koordinatorė Emilija Biterytė sako, kad apie aplinkos saugojimo problemas kalbėti svarbu.
„Klimato kaitos tema šviesti visuomenę – be galo reikalinga ir prasminga. Tokia ir yra Klimato muziejaus misija. Klimato muziejaus lankytojai supažindinami su ekologijos problemomis, klimato kaitos keliamais rūpesčiais ir šiltnamio efektu, taip pat mikroplastiko taršos Baltijos jūroje ir rūgštėjančio jūros vandens. Prisidėti prie tvaresnio gyvenimo galime kiekvienas. O tai pradėti daryti galima ir pačiais mažiausiais žingsniais“, – teigia E. Biterytė ir dalijasi keliais patarimais, kurie padės formuoti aplinkai draugiškesnius įpročius.
5 tvarūs patarimai
Naudokite mažiau plastiko. Venkite naudoti vienkartinius įrankius, pagamintus iš plastiko. Pavyzdžiui, vietoje vienkartinių plastikinių indų naudokite pagamintus iš tvarių, suyrančių medžiagų. Užuot kiekvieną kartą pirkę plastikinį buteliuką vandens – naudokite gertuvę. Taip pat į parduotuvę keliaukite su daugkartinio naudojimo maišeliais. Apsipirkinėdami parduotuvėse vaisiams, daržovėms dažniau rinkitės ne plastikinius, o daugkartinio naudojimo, iš tvarių medžiagų pagamintus maišelius.
Vietoje automobilio – viešais transportas arba dviratis. Automobiliai yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių veiksnių, todėl norėdami sumažinti aplinkos taršą dažniau naudokitės viešuoju transportu, vaikščiokite pėsčiomis arba važiuokite dviračiais. Žinoma, to daryti nebūtina kasdien, tačiau bent kelis kartus per savaitę į darbą vykite viešuoju transportu arba važiuokite dviračiu ir taip prisidėkite prie tvaresnės aplinkos kūrimo. Be to, jeigu vykti į darbą pasirinksite dviratį ar eiti pėsčiomis – sustiprinsite ir savo fizinę formą bei sveikatą.
Stenkitės nešvaistyti maisto. Prieš eidami į parduotuvę peržiūrėkite savo spinteles ir šaldytuvą. Pirmiausia pusryčius, pietus ar vakarienę rinkitės gaminti iš tų produktų, kurių galiojimo laikas jau eina į pabaigą. Vienas patogiausių ir geriausių būdų, norint kuo ilgiau išsaugoti pačius įvairiausius maisto produktus, yra šaldymas. Šaldyti galima kone viską, pradedant sodo gėrybėmis ir baigiant mėsa ar žuvimi.
Rūšiuokite šiukšles. Dar vienas iš būdų prisidėsiančių prie tvaresnės ateities – šiukšlių rūšiavimas. Namuose tereikia įsirengti skirtingas šiukšliadėžes skirtingoms atliekoms. Į vieną jų meskite plastiką, į kitą – stiklą, o trečiąją galite paskirti įvairiausioms maisto atliekoms. Jeigu ant perdirbamų atliekų yra likę maisto likučių – juos nuplaukite. Maisto likučių perteklius didina perdirbimo išteklius.
Nepalikite įjungtos šviesos ar veikiančio televizoriaus. Norint tvariau gyventi reikėtų dėmesį atkreipti ir į kasdienius savo įpročius. Jeigu nebūtina ar nesate kambaryje – nepamirškite išjungti šviesos. Jeigu nežiūrite televizoriaus, tačiau jį mėgstate įsijungti tik dėl fono – stenkitės tai daryti rečiau. Šie paprasti įpročiai ne tik sumažins namuose sunaudojamą elektros energijos kiekį, bet ir prisidės prie tvaresnės aplinkos kūrimo.
