280 kv. m namas Vilniuje, Antakalnio r.

Jei kuriant namus man būtų svarbios dizaino taisyklės, proporcijos ar ant bangos esančių spalvų deriniai, galbūt būčiau pasiryžusi savo būstą atiduoti į specialisto rankas. Tačiau daug svarbiau man yra intuityvus namų pajautimas bei mano (o ne dizainerio) akiai malonių detalių suderinimas. Ar mano namuose yra vadinamųjų dizaino klaidų? Tikriausiai net ne viena! Bet, kadangi čia gyvensiu aš ir mano šeima, o ne komisijos nariai, dizaino paklydimai niekam nemaišo.

Pagrindiniai įkvėpėjai kuriant šiuos namus – menas ir meno kūriniai, grafikos dizainas ir spontaniškos spalvos. Ne paskutinėje vietoje buvo ir tekstūros bei medžiagiškumas. Iš esmės viskas, kas telpa žodžiuose išausta, nulipdyta, išdirbta, išdrožta. Niekada negalvojau, kad gali patikti tai, kas blizga, tačiau, įterpus keletą blizgių detalių, vaizdas pasidarė visai malonus. Akiai malonios spalvos, tinkamai parinkti raštai ir nemonochrominė tekstūra yra iš esmės tai, kas šiuose namuose sukūrė harmoniją. Čia vietos rado ir brangūs meno kūriniai bei jaunųjų menininkų printai, taip pat vazos su savo istorija ir smulkios statulėlės iš vietinio prekybos centro.

Gyvename prie pat pušyno, tad ir aplinkinė gamta daug ką padiktavo. Kadangi miškas, kuris riboja šviesą, yra visai šalia, namo interjeras vienareikšmiškai turėjo būti šviesus. Už lango tvyranti žaluma įpareigojo rasti atkartojimą viduje, o tai lėmė žalsvo atspalvio lininių užuolaidų bei žalsvos spalvos sienų fragmentų atsiradimą.

Ar esu patenkinta galutiniu rezultatu? Absoliučiai, tačiau, kadangi erdvės kūrimas yra nesibaigiantis procesas, namuose nuolat vyksta baldų perstumdymas ir paveikslų perkabinimas. Visgi svarbiausia, kad tie nuolatiniai pokyčiai tam tikra reikšme yra vietiniai, – apsiriboja ta pačia palete, tomis pačiomis formomis ir harmonija.