Deja vu iš XVII a.

Jei kadaise čia gyvenusioms benediktinėms būtų lemta atsidurti šiame būste, jas ištiktų deja vu: lyg ir matyta, bet nauja. Čia gyvenančiai porai ir interjero kūrėjai svarbiausia buvo išsaugoti tai, kas sena, ir suteikti šiuolaikiškumo. Pagarba istorijai atiduota išsaugant XVII–XVIII a. planinę būsto struktūrą, autentiškas keraminių plytelių grindis ir įspūdingus skliautus. Arkiniai skliautai – įspūdingiausias ir išskirtiniausias šio interjero bruožas, o savitumo suteikia klasikiniai ir modernūs elementai.

Sunkesni aksomo audiniai ir šviestuvai puikiai dera su šilta, tamsia baldų ir grindų mediena

Iš žurnalo „Mano namai“ archyvo (nuotr. - L. Lozovič)

Arkos tarsi prašėsi klasikinio interjero elementų, tad buvo pasirinktas eglutės rašto parketas, aukštos grindjuostės, durys su įsprūdomis, klasikinės spintos. Noras išsaugoti autentiškumą įrengiant interjerą reikalavo precizikos: dalį vonios kambaryje esančių autentiškų plytelių teko kone juvelyriškai išimti, o paskui, įrengus kanalizaciją, sudėti atgal. Autentiškos yra ne tik vonios, bet ir miegamojo bei koridoriaus grindys, – manoma, kad tokios jos buvo ir ne mažiau kaip prieš du šimtus metų.

Viena virtuvės zonoje buvusi niša virto indauja su durelėmis, kitos senos nišos panaudotos lentynoms įrengti, o jų apačioje už ažūrinių durų paslėpti radiatoriai

Iš žurnalo „Mano namai“ archyvo (nuotr. - L. Lozovič)

Patogu ir gera ilsėtis

70 m² būste yra bendroji virtuvės, valgomojo ir svetainės erdvė, miegamasis ir vonios kambarys. „Kaip senamiesčiui, šio būsto bendroji erdvė yra didelė, kone kaip pokylių salė – daugiau kaip 40 m², – sako L. Urban. – Senamiestį renkasi aktyviai gyvenantys žmonės, kad galėtų išeiti į barus, kavines, mėgautis miesto centro privalumais. Stengiausi šio būsto bendrąją erdvę sukurti tokią, kad šeimininkams grįžus iš darbo ar naktinio Vilniaus būtų gera ir patogu ilsėtis. Ir virtuvės zona įrengta taip, kad būtų galima gaminti maistą.“ Bendrojoje erdvėje esanti vadinamoji virtuvės sala yra centrinė ašis, apie kurią sukasi kitos zonos. Prie salos patogu pusryčiauti ar neilgai padirbėti kompiuteriu. Vakarieniauti ar pasisėdėti su draugais pora renkasi jau prie šešiaviečio valgomojo stalo. Kitokia atmosfera tvyro būsto miegamajame. Kurdama jį interjero dizainerė galvojo apie viešbučio nuotaiką. „Dažnas pasvajoja apie idealiai paklotą lovą, iškedentas pagalves ar gražią lovatiesę“, – savo idėją motyvuoja L. Urban.

Pusbario tipo sala – pusryčiauti, valgomojo stalas ir patogios kėdės-krėslai – vakarieniauti ar pasibūti su draugais

Iš žurnalo „Mano namai“ archyvo (nuotr. - L. Lozovič)

Šioje subtilioje erdvėje greta lovos pritiko masyvūs klasikines formas atkartojantys staliniai šviestuvai. Už lovos buvusi tuščia niša tapo kambario akcentu – ją sumanyta dekoruoti didele lubų rozete. Nors tai šiuolaikinis poliuretano gaminys, naudojamas luboms šviestuvo montavimo vietoje, dizainerė jį pritaikė savaip. Dabar jis – vienas įdomiausių šių namų dekoro elementų. Erdvių išskirtinumą ir paveldo svarbą pabrėžia ir visame bute vyraujančios auksinės bei bronzinės detalės. Šios puikiai dera su pilkomis ir žaliomis spalvomis, atrodo itin prabangiai ir rafinuotai.

Iš žurnalo „Mano namai“ archyvo (nuotr. - L. Lozovič)

Kolorito kodai

Sodri tamsiai žalia interjero spalva papildo bendrą būsto koloritą, padiktuotą juodų, pilkų ir rausvų augalinių autentiškų grindų plytelių raštų. „Lietuvoje trūksta saulės šviesos, o butas įrengtas buvusiame vienuolyne, tad stengiausi žemės atspalviais sukurti švelnios prieblandos, vakarėjančios dienos nuotaiką, – sako dizainerė. – Jei aplinka būtų nenatūraliai nutvieksta ar papildomai dirbtinai apšviesta, sugriūtų autentika. Istoriškai ryškus apšvietimas nebūdingas tokio tipo patalpoms.“

Iš žurnalo „Mano namai“ archyvo (nuotr. - L. Lozovič)

Daugelis kontrasto principu priderintų šviestuvų yra šiuolaikiniai ir neimituoja senovinių, o auksiniai ir bronziniai jų bei baldų elementai interjerui suteikia prabangos. Įspūdingų lubų grožį padėjo atskleisti pakabinami šviestuvai, todėl tokie atsirado virš valgomojo stalo ir virtuvės darbastalių, taip pat poilsio zonoje. Kai šio būsto gyventojai nori susikurti švelnesnę ir romantiškesnę nuotaiką, naudoja foninį skliautų bei židinio zonos apšvietimą ar įsijungia kelis stalinius šviestuvus greta sofų.

Vienoje miegamojo sienoje įmontuota dvivėrių durų spinta, jų spalvą dizainerė sumanė pakeisti paskutinę minutę, kai baldininkai jau laikė rankose teptukus. Avantiūra pasiteisino – žalios durys su aukso spalvos rankenėlėmis tapo efektingu akcentu

Iš žurnalo „Mano namai“ archyvo (nuotr. - L. Lozovič)

Voniai jaukumo L. Urban suteikė prie margesnių grindų plytelių priderinusi šilto balto atspalvio sienines. Šios, dėl savo reljefo šiek tiek primenančios koklius, puikiai dera su lubų skliautais ir kitomis autentiškomis detalėmis. Kadangi butas yra pirmame aukšte, vonia įrengta paisant privatumo – langą dengia romanetė skaidria viršutine dalimi, kuri praleidžia daugiau šviesos.

Iš žurnalo „Mano namai“ archyvo (nuotr. - L. Lozovič)

Būsto autentiškumo, tikrumo įspūdį stiprina ir natūralios apdailos medžiagos. Alyvuotos, šukuotos parketlentės, korpusiniai baldai pagaminti iš natūralios medžio faneruotės, virtuvės zonos stalviršis – iš granito. Kadangi patalpose buvo daug nišų, jas dizainerė nutarė panaudoti naudingai ir įdomiai – pavertė sekcijomis su gražiais apvadais bei grindų spalvos lentynomis.

Šoninis spintelės veidrodis praskaidrina erdvę ir nukreipia dėmesį nuo gana masyvaus vonios baldo, kuriame paslėptas vandens šildytuvas ir skalbimo mašina

Iš žurnalo „Mano namai“ archyvo (nuotr. - L. Lozovič)

„Kad būtų gražu, išsaugota tai, kas unikalu bei tikra, ir kad būtų tiesiog gera“, – apie tai galvodama šiuos namus kūrė L. Urban.

Vonios kambario, miegamojo ir koridoriaus grindys yra autentiškos

Iš žurnalo „Mano namai“ archyvo (nuotr. - L. Lozovič)