Naujame name Eglė su vyru ir verslo partneriu Simonu Gedžiumi bei jųdviejų dukromis – šešerių Sofija ir pusketvirtų Kotryna, gyvena vos pusmetį. Moteris skaičiuoja, kad ieškodami naujos būsto vietos jiedu užtruko gerokai ilgiau – kokius trejus ar net ketverius metus.
„Esame daug dirbantys miestiečiai, todėl sklypo ieškojome gamtoje, tačiau tokio, kad būtų ne per toli nuo centro, šalia autobusų stotelės, kad ateityje dukros pačios galėtų važinėti į mokyklą“, – pasakoja dizainerė. Pasak Eglės, anksčiau jų šeima gyveno viename Vilniaus gale, o dirbo – kitame, tad kasdien strigti miestą kertančios Geležinio Vilko gatvės grūstyse buvo įsiėdę.
Abiem patikusį septynių arų sklypą (kartu su juo buvo siūlomas ir namo projektas) naujame keturių namų kvartale sutuoktiniai atrado Kalnėnuose. „Tai santykinai arti centro, iki Vilniaus rotušės – penki kilometrai. Mums patiko, kad, pagal projektą, namas buvo minimalistinis, nelabai didelės kvadratūros. Pagalvojome, kad neužtruks tvarkyti. Visa mums prilipo“, – prisimena Eglė. Tiesa, pirminį projektą sutuoktiniai šiek tiek pakoregavo – 120 m² namas padidėjo iki 145 m².
Sutapo skoniai
Įrengti naujus namus sutuoktiniams padėjo bičiulė interjero dizainerė Dalia Jakeliūnaitė. „Nenorėjau pati užsiimti brėžiniais. Kūrybos man pakanka ir darbe, tad neturiu poreikio kurti didelių dalykų dar ir namie, verčiau tegu tuo užsiima profesionalai“, – aiškina Eglė. Šią dizainerę šeima pasirinko todėl, kad sutapo skoniai: D. Jakeliūnaitės kuriami interjerai yra švarūs, santūrūs, neperkrauti.
Šeimos namas yra dviejų aukštų, be rūsio ir garažo, šį atstoja pastogė. Pirmajame aukšte yra bendra svetainės ir virtuvės erdvė, atskiras darbo, arba svečių, kambarys, vonios ir tualeto patalpa, ji daugiausia skirta taip pat svečiams. Dar yra pagalbinės patalpos, kuriose – katilinė (namas šildomas dujomis, jame veikia miesto vandentiekis ir kanalizacija) ir skalbykla. Iš svetainės galima patekti į pietų pusėje įrengtą 70 m² lauko terasą. Joje praėjusią ilgą ir karštą vasarą namiškiai praleido daug laiko.
Antrajame aukšte yra tėvų miegamasis ir erdvi drabužinė, – ši užmaskuota, atrodo kaip sieninė spinta. Kiti du kambariai – dukrų valdos, tėvai ir mergaitės turi atskiras vonias. Dar antrajame aukšte bus maža pirtis, pasak Eglės, – infraraudonųjų spindulių.
Saugiai ir jaukiai
Iš pirmojo į antrąjį aukštą vedančių laiptų konstrukciją sugalvojo interjero dizainerė. Laiptų forma, pasak E. Žiemytės, yra monumentali, pakopas įrėmina ne turėklai, o pussienės. „Iš pradžių nebuvo suplanuoti porankiai, už kurių lipant būtų galima prisilaikyti. Bet aš su tuo nesutikau. Manau, laiptai pirmiausia turi būti ne gražūs, o saugūs. Tikiuosi, funkcionalumą ir estetiką pavyko suderinti“, – aiškina pašnekovė.
Eglė pasakoja, kad dėl židinio jai reikėjo įkalbėti vyrą ir uošvį. „Ilgai diskutavome. Simas sakė, kad nereikia, o aš buvau kategoriška – reikia. Dabar vyrai labiausiai tuo židiniu ir džiaugiasi. Mums jo reikia ne dėl šilumos, nes namas gana šiltas, o dėl kvapo, jaukios vietos susiburti šeimai“, – sako moteris.
Naujakurių name vyrauja klasikinės santūrios spalvos, dauguma sienų – baltos. Eglei labiausiai patinka žali, samanų atspalviai – šie ją ramina, tad žalia spalva išdažytas poros miegamasis. O štai rudi, juodi, pilki būsto akcentai, pasak prekių ženklo „D. Efect“ kūrėjos, atsirado labiau dėl interjero dizainerės įtakos. Nemažai baldų taip pat suprojektavo D. Jankeliūnaitė, didelė jų dalis yra integruoti.
„Man buvo svarbu turėti daug spintų, vietos daiktams susidėti. Kai turi vaikų, susikaupia daug drabužių, batų, žaislų. Esu kaupikė, stengiuosi daiktų nemėtyti, juos naudoti. Ir apskritai man ranka nekyla ką nors tiesiog mesti į konteinerį, verčiau jau kam nors atiduodu“, – pasakoja pašnekovė.
Valgomasis stalas su mediniu stalviršiu yra iš interjero studijos „Margas“. Beje, jo kūgio formos metalinė koja, kad būtų sunki ir neslydinėtų, pripilta smėlio. Žalios spalvos audiniu aptraukta svetainės sofa – įmonės „Baltic sofa“ gaminys, o transformuojamas šviestuvas virš valgomojo stalo – kompanijos „Vibia“, kilimas – iš parduotuvės IKEA.
Laukiantis virsmas
E. Žiemytės požiūriu, įrengiant namus, kaip ir kuriant aprangos stilių, verta derinti brangesnius ir pigesnius, klasikinius ir įdomesnių formų daiktus, o svarbiausi yra akcentai. „Mums buvo svarbu kokybiškas apšvietimas, plytelės, stalas...“ – vardija moteris. Šeima netaupė ir virtuvės technikai, spintelių ir salos stalviršiams išsirinko tamsų akmenį, spintelių paviršiams – medį.
„Anksčiau virtuvė buvo visai ne mano daržas, gamino Simas. Vis labiau atrandu gaminimo malonumą, ėmiau labiau tuo domėtis, ruošiu ne tik kotletus ar sriubas“, – prisipažįsta pašnekovė. Pasisukus kalbai apie vaikų maitinimą, Eglė pasakoja, kad dukrų skonis yra panašus į daugelio mažylių. „Labai stengiuosi jas maitinti daržovėmis, mergaitės valgo žiedinius kopūstus, brokolius, morkas. Bet jei galėtų, tai turbūt valgytų tik makaronus ir dešreles, dar blynus, šokoladinį riešutų kremą. Manau, kad įprotį maitintis sveikai reikia ugdyti, bet į kraštutinumus tikrai nepuolam“, – pasakoja moteris.
Kadangi į namą šeima įsikėlė neseniai, jis dar nėra apstatytas iki galo. „Trūksta spintelių prie lovos, jau išsirinkome komodą. Kitąmet Sofija eis į pirmą klasę, tad ir mergaičių kambariai keisis. Darbų dar daug“, – žino E. Žiemytė. Kitą sezoną bus darbų ir kieme, nors čia jau žaliuoja pieva, auga nuo kaimynų užstojanti tujų juosta. Naujakuriai galvojo apie natūralistinį apželdinimą, tačiau pamatė, jog tam, kad susidarytų natūralios gamtos įspūdis, reikia daug augalų, daug laiko reikalaujančios jų priežiūros. Eglė sako, kad mieliausiai savo sklype pratęstų už tvoros augantį ir juos labai džiuginantį beržynėlį, prisodintų pušų, kadagių. (Beje, visus medelius, kurie trukdė namui pastatyti, šeima persodino. Ir visi prigijo.) Dizainerė numato, kad veikiausiai jų kiemas bus toks per vidurį – tarp miško ir sodo. Iš kultūrinių augalų jie jau yra pasodinę kelias vynuoges, vieną avietę, serbentų ir šilauogių.
Dėl estetikos neišprotėjusi
Eglė pripažįsta, kad dėl namų estetikos nėra išprotėjusi. Pasak jos, svarbu, kad būtų švaru, jauku. Tarkim, jaukumo teikia vazoje ant židinio stovinčios verbos iš Kaziuko mugės. „Man verbos – labai gražus ir išskirtinis lietuviškas simbolis. Mane labai traukia tam tikri tautodailės elementai. Ir šiaudinių sodų norėčiau pasikabinti, – pasakoja dizainerė. – Dar džiovinti augalai man kelia nostalgiją – juos mėgo mano mama, džiovintų puokščių visuomet būdavo mūsų namuose.“
Verboms kompaniją palaikančio paveikslo autorius – dailininkas Andrius Zakarauskas, Eglės vaikystės draugas, jie kartu Kaune lankė dailės mokyklą. Be šio kūrinio, naujakurių būstą kol kas puošia vos keli paveikslai, didžioji dalis dar liko senajame bute.
„Turime vyro tėvų atiduotų socialistinio realizmo tapybos darbų. Manau, kad tie paveikslai, kuriuose, nušviesti saulės, triūsia laimingi darbo žmonės, javų pjovėjai ir melžėjos, ateityje bus labai vertinami. Kalbu be jokios ironijos“, – sako dizainerė.
