Šiuo požiūriu šeima turi privilegiją, mat paveikslus gali keisti dažnai, nes Barboros tėvai yra žinomi dailininkai, tapo ir Viliaus tėtis.
Barbora ir Vilius gyventi į Vilnių grįžo pernai – po daugiau kaip dešimties Londone praleistų metų. Į Jungtinės Karalystės sostinę jiedu išvažiavo studijuoti ir ten pasiliko. Parvykti pora apsisprendė greitai, nes rado ilgai ieškotas patalpas savo trokštamam įkurti kokteilių barui „Love“. „Praėjusį sausį dar nežinojom, kad vasarį reikės grįžti“, – pasakoja Barbora.
Sutuoktiniai nusprendė, kad dabar geras laikas parvažiuoti namo dar ir dėl to, kad keturmetis sūnus Jonas geriau išmoktų lietuviškai, galėtų daugiau bendrauti su Vilniuje ir Marijampolėje gyvenančiais seneliais. Tai, kokioje šalyje šeima gyvens ateityje – dar nenuspręsta, ir nebūtinai tai bus Vilnius arba Londonas. „Tiesą sakant, mes galėtume gyventi bet kur“, – prisipažįsta Barbora. Beje, vyras ir žmona tebedirba Londone: ji – nuotoliniu būdu žurnaliste bei komunikacijos srityje, o jis, vienos restoranų konsultacijų įmonės darbuotojas, į Didžiosios Britanijos sostinę dažnai skraido.
Be laikinumo jausmo
Vilniuje šeima gyvena nuomojamame bute, tačiau tikrai nejaučia, kad tai – laikinas būstas. Kaskart kraustydamiesi jie atsiveža savo baldus, meno kūrinius ir susikuria savo trokštamus namus. „Gyvenimo neatidėliojame. Kiekviename nuomojamame bute įsukuriame taip, kad jaustumės kaip namie. Ne viską galime pakeisti, todėl to nevadinčiau jų tobulais namais, bet mums gera ir jauku“, – sako Barbora.
Kaip ir Londone, Vilniuje šeima gyvena be automobilio, todėl ir butą nuomojasi centre, kad ten, kur reikia, galėtų nueiti pėsčiomis. Sutuoktiniai pasakoja, jog susirasti jų norus atitinkantį būstą buvo nelengva, nes ieškojo erdvaus, aukštomis lubomis, esančio sename name Naujamiestyje. Dar – šviesaus, vadinasi, jis turėjo būti ne pirmajame aukšte. Tik grįžę į Vilnių žiemą jie nuomojosi kitą butą centre, arti parko. Viskas buvo gerai, iki atėjo pavasaris ir po langais sulapojo alyvos, – jos ėmė užstoti šviesą. Taigi pora apsisprendė ieškoti kito buto.
Žinutė iš Paryžiaus
Kadūnai įsikūrę eklektiško stiliaus penkiaaukščio, užimančio mažne visą kvartalą, trečiajame aukšte. Pasak šaltinių, namas su keliais įėjimais, plačiomis laiptinėmis buvo pastatytas 1860–1914 m. Pašnekovų teigimu, jiems šis statinys siejasi su Paryžiaus dvasia.
115 m2 bute yra virtuvė, šalia jos – drabužinė ir tualetas. Dar yra pereinamoji svetainė ir erdvė, kurią sutuoktiniai vadina biblioteka, už jos – miegamasis, vonia ir Jono kambarys. (Barbora ir Vilius prisimena komišką istoriją – jie ketino nuomotis butą, kuris buvo reklamuojamas kaip turintis privalumą – vaikų kambarį, tačiau šeimininkai, sužinoję, jog būsimi nuomininkai turi atžalą, išnuomoti butą atsisakė.) Iš buto plano matyti, kad kadaise čia buvusios didelės erdvės buvo suskaidytos sienomis. Pasak sutuoktinių, jei būtų buvusi jų valia, jie to būtų nedarę.
Nors būsto šildymas yra dujinis autonominis, pašnekovai privalumu vadina seną koklių krosnį – ji atstoja Londone nuomotame bute buvusį židinį.
Panašūs į tėvų namus
Barbora pasakoja, kad jųdviejų namai panašūs į tuos, kokiuose ji ir Vilius patys užaugo: juose daug senų baldų, knygų, paveikslų. „Minimalizmas mums patinka teoriškai, bet praktiškai mūsų namų minimalistiniais tikrai negalima pavadinti“, – juokiasi moteris. Daugumą baldų pora parsivežė iš Londono, ir kiekvienas jų turi savo istoriją. Beje, sutuoktiniai neslepia, kad nemažai baldų yra rasti Britanijos sostinės gatvėse ar kiemuose. „Mes asmeniškai tuo didžiuojamės“, – pabrėžia pašnekovė.
Kaip ir dera kokteilių baro savininkams, vienas mėgstamiausių jų baldų yra gėrimams skirtas bufetukas, – verčiant pažodžiui iš anglų kalbos, jį galima būtų pavadinti kokteilių kabinetu (ang. k. coctail cabinet). Bene dvylika metų Barbora visur su savimi vežiojasi sendaikčių parduotuvėje rastą svetainės staliuką. Į namus atkeliavo ir baltas kosmetinis staliukas – senas baldas sutuoktiniams gražus, nors ir neturi didelės vertės. „Ieškodami baldų sendaikčių parduotuvėse pirmiausia renkamės tai, kas mums patinka. O jei daiktas dar ir vertingas, juo geriau“, – aiškina Barbora.
Naujais linksmais baldais apstatytas tik sūnaus Jono kambarys. Vienas iš nedaugelio santykinai naujų baldų šiame būste yra darbo stalas iš natūralaus linoleumo pagamintu stalviršiu: kuo labiau jis trinamas, tuo labiau ryškėja raštas. Šis stalas buvo pagamintas kaip pavyzdys vienam Londono restoranui, kurį konsultavo Vilius.
Dešimt metų Londone neturėję televizoriaus Barbora ir Vilius jį Vilniuje nusipirko dėl sūnaus ir pastatė bibliotekoje. „Nenorime, kad Jonas animacinius filmus žiūrėtų per mažą telefono ekraną“, – aiškina tėvai.
Namai ir menai
Namų be meno neįsivaizduojantys pašnekovai sako, kad labai vertina galimybę namie turėti daug paveikslų ir nuolat juos keisti. Daugiausia – tai darbai, kuriuos sukūrė Barboros tėvai – grafikai, tapytojai, objektų kūrėjai Laisvydė Šalčiūtė ir Kęstutis Grigaliūnas. L. Šalčiūtės pieštos pasakos „Jonukas ir Grytutė“ iliustracijos puošia ir anūko Jonuko kambarį. Vietą savo namuose sutuoktiniai yra numatę ir Viliaus tėvo kūrybai: Aurimas Kadūnas dirba plaukimo treneriu ir tapo paveikslus, jo įkvėpimo šaltinis – Vilniaus senamiestis.
„Kiek ant sienų yra laisvos vietos, visą užpildome savo draugų ar mums patinkančių menininkų darbais“, – aiškina pašnekovai. Tarp tokių – svetainėje kabančios Jungtinėje Karalystėje anksčiau kūrusio lietuvių menininko Paulo Herbsto fotografijos. Virtuvėje pora pasikabino įrėmintus britų menininkų dueto Gilbert & George (Gilbertas Proechas ir George‘as Passmore‘as) sukurtus plakatus. „Mama, kodėl čia kabo tie priešistoriniai žmonės?“ – taip modernią kūrybą yra įvertinęs poros keturmetis sūnus.
Virtuvėje dėl juoko sutuoktiniai pakabino į visus jų namus keliaujantį kičinį paveikslą, kuriame nutapyta kiaulė, aukso rėmuose.
Barbora ir Vilius pasakoja, kad šiame, kaip ir visuose ankstesniuose jų būstuose, daugiausia veiksmo vyksta virtuvėje – čia jie mėgsta ruošti valgius, bendrauti su draugais. „Vilius gamina ką nors įdomaus mums, o aš – ką nors paprastesnio Jonui. Štai vakar vyras pagal iš Izraelio atsivežtą receptą kepė žiedinį kopūstą vadinamajame romesco padaže iš saldžiųjų paprikų, migdolų, česnakų, peletrūnų ir kalendros, o sūnus valgė barščius“, – Barbora pasakoja, kaip jie pasiskirsto darbus.
Pasak sutuoktinių, nors patys jie nėra menininkai, abudu labiausiai domina menas bei maisto ir gėrimų kultūra. „Keliaujame nemažai, ir visos mūsų kelionės susijusios su ragavimu. O grįžę į savo virtuvę mielai priimame visas daržoves ir vaisius, kurių per daug užauga draugų močiučių soduose“, – šypsosi Barbora.
Rabarbarų špricas
Bare „Love“ Vilius Kadūnas kuria kokteilius iš vietinių ingredientų. Tarkim, ar pagalvojote, kad kokteilį galima paruošti iš rūgštynių, šermukšnių ir dar daug ko, kas auga Lietuvoje? Žurnalo skaitytojams jis siūlo susimaišyti nealkoholinį rabarbarų špricą. Pirmiausia teks išsivirti rabarbarų ir imbiero sirupo. Kai šį paruošite, teliks sumaišyti kokteilį.
Reikės: 300 g cukraus • 1 rabarbaro (nulupto ir smulkiai supjaustyto) • 1 citrinos žievelių ir sulčių • 1 apelsino žievelių ir sulčių • 1 gabaliuko imbiero šaknies
Sirupas. Visus ingredientus sudėkite į puodą ir kaitinkite ant mažos ugnies, iki rabarbarų gabaliukai suminkštės. Į sietelį įklokite retai megzto audinio ir nukoškite. Butelį, kuriame ruošiatės laikyti sirupą, pakaitinkite verdančiame vandenyje.
Kokteilis. Į didelę vyno taurę pridėkite ledukų. Ant jų supilkite 75 ml rabarbarų sirupo, 75 ml gazuoto vandens ir 75 ml nealkoholinio putojančio vyno. Papuoškite apelsino griežinėliu. Sirupas šaldytuve gali stovėti iki mėnesio.
