Jų būstas yra buvusiame gamyklų kvartale esančiame pastate, kurio erdvės virtusios loftais. Šokėjų pora sako, kad ne mažiau už modernią erdvę jiems svarbus buvo vaizdas pro langus į Vilnią ir Belmonto parką.
„Taip, butą rinkomės pagal panoramą. Ji galėjo būti dar įspūdingesnė, nes pagal tuometį projektą langai turėjo būti dar didesni, iki pat grindų“, – teigia Airida ir Laurynas.
Į jų kampinį butą viršutiniame, šeštame, buvusio administracinio gamyklos pastato aukšte, kelia panoraminis liftas. Dabar aplink ūžia statybos – kieme baigiami statyti nauji daugiabučiai, tačiau šie bus žemesni, tad vaizdo į gamtą neužstos. Žemiau įsikūrusiems kaimynams, atrodo, pasisekė ne taip.
Pirma – darbas, namai palauks
Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ ir to paties pavadinimo šokio mokyklos įkūrėjai bei vadovai Markučiuose esančiame loftų komplekse gyvena ketvirti metai. Airida ir Laurynas pasakoja, kad tuo pačiu metu, kai nusipirko neįrengtą loftą, ieškojo naujos vietos ir šokių mokyklai įrengti. Patalpas miesto centre rado per savaitę. „Pirmenybę teikiame darbui, todėl pirmiausia puolėme remontuoti mokyklos. Patalpų sienas glaistėme ir dar daug ką darėme patys“, – įtemptą laiką prisimena Airida.
Už vaidmenis gautas premijas, už meno projektus uždirbtus pinigus kūrėjai pirmiausia investavo į repeticijų salės veidrodžius, sudėjo naujas lubas. O lofte remonto darbai pradėti vėliau.
Vonia – mėgstamiausia
Suplanuoti 56 m2 lofto erdves naujakuriams padėjo architektas Tautvydas Vileikis. Sumanymo įrengti antresolę, kaip įprasta tokiuose būstuose, Airida ir Laurynas atsisakė. Nors lubos yra gana aukštai, keliolikos centimetrų vis dėlto pritrūko, – antrajame aukšte būtų tekę nepatogiai vaikščioti susilenkus. Menininkų būstas vis dėlto nėra vieno lygio: virtuvės, valgomojo ir svetainės erdvė yra gerokai – per kampo prie valgomojo stalo aukštį – žemiau nei greta ant pakylos įrengti sutuoktinių miegamasis su drabužine ir į grindis įleista vonia. „Vonia – mėgstamiausia mano buto vieta, tai vienintelis SPA, kuriam randu laiko“, – prisipažįsta pamirkti vonioje, iš kurios atsiveria gražus vaizdas, mėgstanti moteris.
Netoli laukujų durų yra didelė spinta, ji glaudžiasi prie virtuvės ir miegamojo erdvę skiriančios sienos. Vientisumo įspūdį kuria tai, kad spinta ir siena padengtos surūdijusio metalo plokštėmis. Šalia spintos, prie pat laukujų durų, – tualetas su dušu, į jį galima patekti pro dvejas duris: pro vienas – iš greta miegamojo esančios vonios, pro kitas – iš koridoriaus.
Airida ir Laurynas paliko neuždengtas metalines lubų konstrukcijas, tik nudažė baltai, o sudėtas medines grindis – pilkai. Vieną iš keramzitinių plytų sumūrytą sieną, norėdami įdomios faktūros, menininkai tiesiog specialiai netvarkingai nutepė cementu, – tai sugalvojo ne patys, o nusižiūrėjo vienoje juvelyrikos parduotuvėje. „Statybininkai sunkiai suprato, kodėl norime kuo „negražesnės“ sienos“, – šypsosi pašnekovai.
Iš laiko ir oro užgrūdinto medžio
Airida sako, kad industrinę namų aplinką juodu su Laurynu jaukinasi baldais. Šeimos mėgstamiausi, nors šiems tenka pataupyti, – kompanijos „Bali Wood“. Sutuoktiniams patinka originalus šių daiktų dizainas, spalvos ir pati idėja – jie gaminami Balyje iš atitarnavusių valčių, prieplaukų perdangų, kitos senos medienos: perdirbto tikmedžio, mango, kietmedžio. Būstui ryškumo suteikia ir salotinės spalvos šaldytuvas bei panašaus atspalvio metalinis židinys. O svetainėje stovinčią rudą odinę sofą šokio entuziastai rado ne iš karto, nes ieškojo klasikinio stiliaus, išskleidžiamos – kad būtų kur paguldyti svečius. Tarp originalių poros namų baldų – jau miegamojo erdvėje, priešais langą, kabantis supamasis krėslas „Kybo“, tai – lietuvių dizainerės Raimondos Kvaraciejūtės kūrinys.
Pravertė statinė nuo alyvos
Virtuvės spinteles šeimininkai nusprendė nudažyti juodai – kad ant durelių galėtų ir rašyti, tačiau jų kaip rašymo lentos dar nepanaudojo. Prie baldų priderintą juodą gartraukį Laurynas pagamino pats iš alyvos statinės. Jo rankų darbo yra ir kampinis valgomojo suolas.
Menininkai pripažįsta, kad yra labai užsiėmę, tad gamina retai, dažniausiai – vėlai vakare. „Stengiamės maitintis sveikai, bet ne visada pavyksta. Dieną renkamės lengvas salotas, kad kūnas neapsunktų, juk reikia šokti. Namo grįžtame apie vienuoliktą vakaro. Kol ką pasigaminame, žiūrėk, jau ir vidurnaktis“, – pasakoja Airida ir Laurynas.
Pietryčių pusėje esantis choreografų būstas labai saulėtas. „Šildymą įjungiame retai. Kol neturėjome medinių žaliuzių, būdavo net per karšta, svarstome įsigyti kondicionierių“, – pasakoja pašnekovai. Pora mėgsta langus laikyti atvertus, o kad nepriskristų musių ir kitų vabzdžių, įmontavo metalinius tinklelius. Vabzdžiams kliūtis menininkai padarė, o štai katinas Xas vaikšto kur nori. Ne kliūtis jam – aukštai, ant knygų lentynos, sustatyti vazonai su kambarinėmis gėlėmis. Kadaise priglaustas augintinis neseniai sulaukė pastiprinimo – iš po italų gamintojo automobilio variklio dangčio ištraukti dar du pamestinukai – Alfa ir Romeo.
Iš Taikos gatvės
Salotinio „Smeg“ šaldytuvo durys yra plastmasinės, magnetukai prie jų nelimpa, tačiau „prisiminimams“ kaupti Airida ir Laurynas turi daug didesnį plotą – metalines greta laukujų durų stovinčios spintos duris. Menininkai sako, kad tai – jų sentimentų bardakėlis. Čia kaba fotografijos iš gastrolių, kūrybinių stovyklų, choreografų sukurtų spektaklių momentinės nuotraukos, skrajutės, bilietai, kiti mielų prisiminimų sukeliantys mažmožiai.
Po pasaulį su šokio spektakliais ir meno projektais pora keliauja daug. Štai liepos pradžioje, kitą dieną po mūsų pokalbio, jų laukė išvyka į Berlyną, šiuolaikinio šokio mokyklą, liepos pabaigoje kėlė sparnus į Izraelį, rugpjūtį – į Kiniją, o iš ten vyko vėl į Vokietiją, į meno mugę. Iš ten tikriausiai irgi parsivežė fotografinių prisiminimų. Airida sako, kad įrėminti svarbių fotografijų nespėja – vis pritrūksta laiko, nors rėmelių turi daug. Įrėminti yra tik Vilniaus, Rokiškio ir Londono žemėlapiai – knygų lentynoje stovinti Airidos sesers dovana vestuvių proga. „Mes abu esame iš Taikos gatvės, tik aš – iš Vilniaus, o Airida – iš Rokiškio“, – paaiškina Laurynas. O Londonas yra miestas, kuriame jis būsimai žmonai pasipiršo.
Laurynas sako, kad jų namuose dar stinga prie lofto stilistikos derančių didelių paveikslų, tarkim, panašių į popmeno kūrėjo amerikiečių dailininko Andy Warholo darbus. Airida papildo, kad, nors jųdviejų susikurti namai mieli, jai trūksta balkono ir nuosavo kiemo. Todėl gali būti, kad ir kūrybinėms, ir asmeninėms permainoms atviri kūrėjai ateityje kelsis kitur.
Airidos malonumai
• Šokti, šokti, šokti.
• Rasti laiko artimiesiems, didžiausias smagumas –
aplankyti Rokiškyje gyvenančią šeimą.
• Malonumas – net nueiti į kiną, susitvarkyti namus.
• Knygos apie tai, kaip lavinti vaizduotę, menininkų biografijos.
Lauryno malonumai
• Šokti ir apskritai judėti.
• Kava, – gali išgerti ir dešimt puodelių. Kai gali pabūti su savimi.
Labai patinka juoda stipri kava, ją renkasi pagal kvapą.
• Knygos apie estetiką, asmeninį tobulėjimą.
