Nuo linijos iki žiedo
Pirmiausia išsiaiškinkime, kas yra kas. Ilgai pramonės ekonomika buvo grindžiama tik linijiniu principu – daiktui pagaminti naudojami ištekliai, jis parduodamas, sunaudojamas ir išmetamas. Yra pradžia ir pabaiga, – vykstant tiek vienam, tiek kitam procesui, eikvojami gamtiniai ištekliai, teršiama aplinka.
XXI a. gyventi vien šia diena – pernelyg didelė prabanga. Tarša darosi nevaldoma, o gamtos ištekliai ir atsargos senka su kiekviena diena. Taip kilo idėja kūrybos, gamybos ir vartojimo procesą padaryti tokį, kad produktui kurti būtų eikvojama gerokai mažiau resursų, o nebenaudojamas jis neterštų aplinkos, tai yra kad būtų perdirbtas ir panaudotas naujiems daiktams kurti bei gaminti. Tiksliau – visą procesą padaryti nepertraukiamą, veikiantį žiedo, arba besikartojančio ciklo, principu.
Šiuo atveju pagrindinis variklis yra gamybos ir vartojimo įpročius keičiančios dizaino idėjos – kaip sukurti švarius, aplinką tausojančius, estetiškus, tvarius ir ilgaamžius gaminius. Tad didžiausias dizaino kūrėjų iššūkis XXI a. yra išvengti arba bent sumažinti neigiamą gaminių poveikį aplinkai. Tai ir yra žiedinio dizaino (Circular design) – globalios žiedinės ekonomikos (Circuar economy) dalies – esmė. Vis daugiau dėmesio kreipiant į daiktų ilgaamžiškumą, į galimybės juos taisyti, atnaujinti, remontuoti užtikrinimą, keistųsi vartojimo įpročiai, mažėtų naujų daiktų poreikis ir atliekų kiekis.
Žaliasis dizainas
Ekologinis dizainas – pirmasis žingsnis tobulesnio pasaulio link. Bene didžiausią galvos skausmą kelia gausėjantis plastikinių atliekų kiekis. Plastiko perdirbama tik 5 proc., visas kitas kiekis tampa šiukšlėmis, jų į vandenynus kiekvieną minutę vidutiniškai suverčiama vienas sunkvežimis. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad jo ten bus daugiau nei žuvų.
Atsižvelgdamas į šią ekologinę grėsmę prekių ženklas „Adidas“ prieš porą metų sukūrė bėgimo batelius su batviršiu iš vandenynuose glūdėjusio, išvalyto ir perdirbto plastiko.
Pernai švedų kompanija IKEA pristatė virtuvės spinteles iš perdirbtų plastikinių butelių ir pramoninės medienos. Unikalų sprendimą, kuo pakeisti plastikines pakuotes, siūlo prekių ženklo „Ecovative Design“ įkūrėjai. Stebėdami, kaip grybų šaknys geba pritraukti medienos gabaliukus, šakaliukus, jie sugalvojo šią medžiagą panaudoti kaip klijus medžio drožlėms suklijuoti. Ekologiškomis šio prekių ženklo pakuotėmis dabar naudojasi daugiau kaip 500 pasaulio kompanijų.
Iš antrinių žaliavų kuriamų gaminių, dažnai – aukštesnės klasės ir kainų lygio, linijas siūlo ne vieni žymūs mados namai. Švedų mados gigantas „H&M“ tiems klientams, kurie atneša nebedėvimų senų drabužių, suteikia nuolaidą naujoms prekėms įsigyti. Negana to, kompanija vis tobulina gamybos technologijas, kuria drabužius nenaudodama baliklių, dažų, kitų aplinką teršiančių ir žmogui kenksmingų medžiagų. „H&M“ gaminiai reikalauja kuo paprastesnės priežiūros – yra lengvai skalbiami žemoje temperatūroje, jų nereikia lyginti. Kompanijos linijos „H&M Conscious“ („conscious“ reiškia „sąmoninga“) drabužiai siuvami iš perdirbtų audinių ir kitų nekenksmingų žaliavų, tarkim, naujausios kolekcijos aksesuarai pagaminti iš perdirbtų žvakių ir žvejybos tinklų. Žiedinio dizaino srityje Lietuva neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų.
Bendraminčių ratas
Ekologinės gyvensenos madai entuziastingai atsidavę lietuviai paskatino ir daugiau gamintojų užpildyti šią nišą. Deja, ne visada ekologiški produktai pateisina savo vardą. Daug jų būna supakuoti į taršią pakuotę, neatitinka ekologinio sertifikavimo standartų, negali būti perdirbti. Vis dėlto pati tendencija sveikintina, nes tvarios kūrybos ir gamybos principai populiarėja, atsiranda vis daugiau dizainerių, menininkų, įmonių, kuriems svarbūs žiedinės ekonomikos, tvarumo principai. Lietuvoje juos vienijančiai ekologinio dizaino asociacijai „Ekoda“ rūpi produkto unikalumas, naudoti antrines žaliavas, gaminti be atliekų, galimybės perdirbti ir restauruoti. Kol kas „Ekodoje“ yra 9 nariai, ekologinio ir žiedinio dizaino gaminių kūrėjai. Jų tikslas – pagerinti gaminių kokybę, iš antrinių žaliavų kurti kuo šiuolaikiškesnius, estetiškesnius, patrauklesnius ir ilgaamžiškesnius profesionalaus dizaino objektus.
Pirmosios Lietuvoje žiedinio dizaino principu kuriančios studijos INDI dizainerio Simono Tarvydo originalūs šviestuvai ir kiti interjero elementai trejus metus iš eilės įvertinami nacionalinio konkurso „Geras dizainas“ apdovanojimais. Įsigiję šiuolaikiškos estetikos, tarsi iš betono nulietą, tačiau labai lengvą šviestuvą, sukurtą naudojant unikalią perdirbto popieriaus technologiją „RePaper“, galite būti tikri, kad šis interjero elementas niekada neterš aplinkos, atitarnavęs bus perdirbtas ir panaudotas naujiems daiktams gaminti.
Misija kurti iš antrinių žaliavų tokius gaminius, kuriuos vėliau ir vėl būtų galima perdirbti ir paversti žaliava, nelengva. Tad džiugu, kad vis daugiau dizainerių bent jau žengia pirmą žingsnį ir ima kurti iš antrinių žaliavų. Štai dirbtuvių „Commune DIY“ įkūrėjai – jauni, ambicingi, šiai kultūrai prijaučiantys riedlentininkai – puoselėja iniciatyvą pakeisti požiūrį į riedlenčių perdirbimo svarbą. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra daugiau kaip 14 mln. riedlentininkų, jie kasdien išmeta apie 6000 sulūžusių riedlenčių, tad 95 proc. medžiagos dar galima panaudoti. Dirbtuvių „Commune DIY“ komanda surenka sulūžusias riedlentes ir kūrybiškai jas perdirba, o tiems, kurie atneša jau nenaudojamų, pasiūlo nuolaidą naujoms ar gaminiams iš perdirbtų riedlenčių įsigyti.
Eksperimentai su smulkinta mediena menininkei Evelinai Kudabaitei atvėrė galimybes sukurti unikalią indų kolekciją „Giria“, už ją autorei 2015 m. skirtas Jaunojo dizainerio prizas. Prekių ženklo „Domino Colors“ įkūrėjai iš perdirbtos senų, rekonstruotų statinių medienos kuria unikalius baldus ir interjero detales. Kūrybingumas ir technologijos leidžia šį istorinį palikimą paversti išskirtinių interjerų dalimi. Gausu ir tvarios mados pavyzdžių. Ekologiškos mados bakalauro studijas Kopenhagos dizaino ir technologijų akademijoje (KEA) baigusi dizainerė Simona Uvarovaitė savo prekių ženklo „Yours Again“ modelius kuria iš dėvėtų džinsų.
Prekių ženklo „LeaF“ (jis dar žinomas kaip „Leather Fantasy“) vienetinės stilingos rankinės, delninės, kuprinės ir kosmetinės gimsta iš spintose dūlančių paltų, pabodusių sijonų ir aksesuarų. Šio ženklo kūrėjai labai daug dėmesio skiria gaminio estetikai, siekia įrodyti, kad nebenešiojami drabužiai gali atgimti kaip stilingi įvaizdžio akcentai. Viktorijos Bugajenko, prekių ženklo „Zefyras“ įkūrėjos, vienetiniai linijos „Think Twice“ paltai iš natūralios ekoodos ir audinių atraižų pernai laimėjo pagrindinį konkurso „Geras dizainas“ kostiumo dizaino kategorijos prizą. Naujausia šio prekių ženklo tvari socialinė iniciatyva „Share Zefyras“ paremta Švedijos instituto vykdytu projektu „ShareWear“. Šio metu žmonės dalijosi drabužiu – dėvėjo jį vieną savaitę, fotografavo, publikavo socialiniuose tinkluose ir siuntė kitiems pageidaujantiesiems. Ryškiaspalviais zefyriniais paltais galima dalytis kas dvi savaites.
Gera daryti gera
Žiedinė ekonomika ėmė skleistis ir kitais panašiais žiedais. Vakaruose vis labiau plinta žiedinė gyvensena (Circular living). Jos propaguotojai teigia, kad reikia ne tik rūšiuoti atliekas, bet ir sąmoningai rinktis prekes, domėtis jų kilme ir gamybos būdu, iš anksto numatyti galimą jų taršą. Taip pat skatina vengti plastiko pakuočių, vienkartinių maišelių, indų. Amerikoje gyvenanti ir kurianti režisierė Lina Plioplytė apie tokią gyvenseną pasakojo dar 2015 metais, – jos interviu spausdintas ekologijai skirto „Moters“ žurnalo birželio mėnesio numeryje. Ši moteris parduotuvėse produktus, tarp jų – ir sveriamus, deda į atsineštus daugkartinius krepšelius, geba kompostuoti organines atliekas Niujorke!
Dabar daugybė švarios gyvensenos propaguotojų į parduotuves, greitojo maisto kavines eina su savo daugkartiniais maišeliais ar indais. Daugėja ir prekybos vietų, kuriose prekės siūlomos nesupakuotos, sveriamos, paruoštos susipakuoti individualiai. Esame didelės visumos dalis, tad, pradėję nuo savęs, pasieksime ir globalių pokyčių. Psichologų teigimu, vartotojiška gyvensena veikia ne tik aplinką, bet ir žmonių tarpusavio santykius, bendravimo kokybę. „Sugedę“ santykiai nutraukiami, o pabodęs partneris keičiamas „nauja versija“. Tad, gyvendami švariai, tvariai, saikingai, „remontuojame“ ir savo kasdienį gyvenimą, geriname santykių kokybę, orientuojamės į minimalizmą, o ne perteklių. Skandinavijos valdžia jau seniai remia, skatina ir dotuoja remonto dirbtuves, arteles, prikeliančias daiktus antram gyvenimui. Visuomenė aktyviai palaiko šią tendenciją. Plinta ir dalijimosi, mainų principas, o tai ne tik mažina vartojimo apsukas, bet ir jungia žmones, skatina juos keistis. Iš tikrųjų mūsų pašėlusio tempo ir beverčio pertekliaus laikais didžiausia prabanga yra lėtas gyvenimas ir paprasti, bet be galo reikšmingi pokyčiai.
Maži žingsniai – dideli pokyčiai:
• Stenkitės taisyti daiktus, o ne keisti juos naujais.
• Naudokite daugkartines pakuotes, plastiko maišelius keiskite medžiaginiais, į juos dėkite visus savo pirkinius (ne tik maisto prekes, bet ir drabužius).
• Pirkdami kavą ar maistą išsinešti naudokite savo daugkartinius indus.
• Vienkartiniai puodeliai, šiaudeliai, dangteliai, įrankiai tampa šiukšlių kalnais.
• Daugiau vaikščiokite, rinkitės važiuoti dviračiu ar viešuoju transportu.
• Rūšiuokite atliekas.
• Tikroji tarša yra tai, ko negalima perdirbti. Stebėkite pakuočių, produktų ženklinimą ir pirkite tik tai, kas vėliau gali tapti antrine žaliava.
• Dėvėtų drabužių parduotuvėse, naudotų daiktų komisuose galima rasti tikrai puikių, originalių prekių.
• Rinkitės iš antrinių žaliavų sukurtus gaminius.
