Gausiausiai ir ilgiausiai žydinčiomis laikomos Falenopsis (lot. Phalaenopsis) ir Dendrobium, jos taip pat labiausiai paplitusios prekyboje. Bet net ir jas augindami dauguma pradedančiųjų gėlininkų susiduria su problemomis – orchidėja niekaip nepražysta. Dažniausia priežastis – netinkamas apšvietimas ir ramybės laikotarpio nesilaikymas, o kartais orchidėjos nežydi dėl per dažno tręšimo azoto trąšomis. Jei augalas permaitintas, telieka laukti, kol jis perdirbs azotą ir tręšti fosforu.
Orchidėjos – šviesą mėgstantys augalai, jei saulės trūksta, žydėjimo galima taip niekad ir nesulaukti. Tokiomis sąlygomis augalas užsiaugina daug tamsiai žalių lapų.
Dar viena priežastis, kodėl vėluoja žydėjimas – drėgmės perteklius, kai formuojasi būsimų žiedų pumpurai. Kai augalas perlaistomas, ant jo visada galima pastebėti sausų pumpurų arba nudžiūvusių žiedynkočių su pumpurais. Daug laistyti ir maudyti augalą galima tik vegetacijos laikotarpiu, o kai tik vegetacija baigiasi ir gėlė pradeda krauti pumpurus – reikia palikti ją ramybėje. Žydėjimo laikotarpis prasideda po žydėjimo, žiemą, kai trūksta šviesos ir patalpose žema temperatūra.
Poilsis orchidėjoms reikalingas, kad susiformuotų nauji žiedynkočiai. Ramybės laikotarpiu visi naujieji augalo ūgliai turi tapti tokie patys, kaip senieji. Tokiu laikotarpiu gėlėms reikia šiek tiek vėsesnės patalpos, negalima jų laistyti. Būtent todėl žiemą orchidėjas reikia pernešti į mažiau šildomus kambarius, o vasarą jos geriausiai jaučiasi sode ar balkone. Būna orchidėjų, kurioms žemesnės temperatūros reikia tik naktį. Ramybės laikotarpiu augalo nereikia tręšti. Sužinoti apie tai, kad ramybės laikotarpis baigėsi, galima pagal orchidėjos užsiaugintus žiedkočius. Jei laikantis visų šių rekomendacijų orchidėja taip ir nepradeda žydėti, priežiūros sąlygas reikėtų pakeisti.
Kai kurios orchidėjos pradeda reguliariai žydėti, kai joms sukuriamos stresinės sąlygos, pavyzdžiui, staigūs temperatūrų pokyčiai: nakčiai vazoną su orchidėja reikia pastatyti patalpoje, kurios temperatūra neviršija 18°С, o ryte pernešti į šiltesnę patalpą. Taip pat daugumos rūšių orchidėjos pradeda žydėti, kai nepriklausomai nuo ramybės laikotarpio staigiai nutraukiamas laistymas.
Prekyboje populiarios kambrijos, būtent oncidiumai, miltonijos ir hibridai, reikalauja sumažinto laistymo.
Laistymo nutraukimo terminas kiekvienos rūšies orchidėjoms kiek skiriasi, kai kurios į staigią sausrą reaguoja gana drastiškai – sulėtėja augimas ir žiedkočių vystymasis. Tačiau bendra žydėjimo pradžios sąlyga – kai žiedkotis paauga bent trečdaliu nuo įprasto dydžio. Nusilpęs augalas su smulkiais žiedkočiais paprastai nepradeda žydėti.
Kartais nutinka ir taip, kad orchidėjos ilgą laiką laikomos vienoje vietoje, auga ir vystosi, jų auginimo sąlygos nesikeičia, bet žydėjimas prasideda spontaniškai. Tai gali nutikti dėl to, kad nunyksta šaknys, nes šaknų gyvenimo trukmė vazone – 2–3 metai. Vienu metu gali nunykti daug šaknų, ir žydėjimas neprasidės, kol neužaugs naujos.
Taip pat žydėjimą galima paskatinti specialiomis priemonėmis – purškiamais preparatais.
****
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
