Anksčiau labai skyrėsi Velykų stalas bajorų ir paprastų valstiečių šeimose. Bajorai stalą nukraudavo po vieną šerną kiekvienam mėnesiui, įdarydavo ėriukus, vaišindavo svečius elniena ar kita žvėriena, gausiai siūlydavo pyragų. Tačiau tokie laikai jau praeitis ir šiai dienai stalų nukrovimas labiau priklauso ne nuo finansinės padėties (žinoma, tai vis dar daro įtaką), bet nuo požiūrio, tradicijų laikymosi, šeimos pomėgių.
Be abejonių, ant Velykų stalo lyderiauja margučiai. Jie svarbūs ir vaikams, ir suaugusiems, į juos kreipiama daug dėmesio. Margučiai kruopščiai dažomi tradiciniais ar moderniais metodais. Dažniausiai stengiamasi margučius sudėti į aukštą, puošnų indą stalo viduryje, nevengiama pintinių.
Besilaikantieji tradicijų indą margučiams puošia pagal tam tikrą spalvų aiškinimą. Dugnas dažnai dengiamas juodu audeklu ar dažomas tamsiai, taip simbolizuojant padėką žemei, iš kurios ir visos gėrybės. Pagausėjimo siekiančios šeimos daugiau dėmesio skiria raudonai spalvai, kuri žymi vaisingumą, pradžią. Ūkį turintys žmonės daugiau dėmesio gali skirti derliui, todėl renkasi geltoną, gelsvą, rusvą spalvas, kurios nuo senų laikų siejamos su javais ir jų gausiu derliumi, nevengiama žalios spalvos, kuri ypatingai gerai atspindi vešlią augmeniją, pakankamai žolės besiganantiems gyvuliams. Šios spalvos ir jų reikšmės tinka ne tik dekoruojant stalo centre stovintį indą su margučiais, bet kartu ir puošiant kitus patiekalus, stalą, kambarį.
Dar senolių pamėgtas šventės kepinys – Velykų boba – ne ką mažiau svarbus už margučius. Tai mielinis kepinys, nuo kurio tradiciškai prasidėdavo velykiniai šeimos pusryčiai. Pagal katalikiškas šios šventės tradicijas, kepinys turėtų būti pašventintas bažnyčioje, tačiau šiai dienai daugiausiai išlikusi tik tradicija pirmiausiai paragauti Velykų bobos, o po to imtis kitų šventinių pusryčių patiekalų.
Ant stalo puikiai tiks ir sotūs kepti kumpiai, šaltiena, gausybė įvairiausių pyragų. Svarbu kuo daugiau patiekalų papuošti ir pagardinti žalumynais – tai puikus pavasario simbolis. Pasirūpinti iš anksto galite daiginamomis avižomis ar specialia Velykų žole, kurios sėklų prieš šventę gausu įvairiausiose prekybos vietose.
Svarbią vietą užima padažai. Ypatingai vertinama viskas, kas yra iš savo daržo. Prie kiaušinių dažniausiai siūlomas majonezas, tačiau viena iš būtinybių tikram Velykų stalui yra krienai. Ypač tinka naminiai, stiprūs krienai, kurie gali priversti net ir ašarą išspausti. Ruošiant įdarytus patiekalus puikiai tinka majonezo ir krienų padažas, taip pat tinka padažai, gausūs žolelių, tokių kaip krapai, petražolės ir kt.
Tradiciniu Velykų gėrimu laikomas kmynų gėrimas. Jį gana greitai ir nesunkiai pasidaryti galima namuose. Į vandenį įberti kmynų (1 litras vandens – vienas šaukštas kmynų), kelias minutes (ne ilgiau 10) pavirinti, leisti jam atvėsti ir tada jį papildomai galima pagarinti medumi ar razinomis, kitais džiovintais vaisiais.
Po velykinių sočių pusryčių puikiai tinka saldumynai, todėl vertėtų ant stalo patiekti bent kelis pyragus, tarp kurių patrauklus nekeptas varškės pyragas – Pascha. Taip pat puikiai tinka įvairūs džiovinti vaisiai, šokoladiniai kiaušiniai ar iš šokolado lieti Velykų zuikučiai, ypač jei šeimoje yra vaikų.
Velykų stalas – kiekvienos šeimos pasirinkimas, kuris priklauso nuo tradicijų šeimoje svarbos, prieš šventę turimo laiko stalo parengimui, patiekalų gamybai ir namų tvarkymuisi (pavasaris – puikus meta generalinei tvarkai). Tačiau paisyti bent kai kurių tradicijų per Velykas reikėtų kiekvienai šeimai, kad tai netaptų eiliniu pasisėdėjimu prie stalo ir persivalgymu.
