Šių dienų populiariausi:
- J. Statkevičius - apie D.Grybauskaitės stilių ir kitus dalykus (be cenzūros ir iškarpymų)
- O. Jankovskis: pirmoji meilė ir scena, bajoriška kilmė ir vargas bei visų laikų geriausias Miunhauzenas
- K. Sabaliauskaitė: ką keisčiau, jei galėčiau atsukti laiką atgal
- 17 būdų, kaip sulieknėti per savaitę
- Seksualiausios vyrų profesijos - sužinokite, kam pasisekė
- Greit pagaminami pikantiški mėsos pyragėliai
Daug pasaulio išmaišęs tenoras Edgaras Montvidas (39 m.) savo namais jau 15 metų vadina Londoną. Tiesa, prasitaria, kad norėtų pagyventi Niujorke, todėl nuosavą loftą prestižiniame D. Britanijos sostinės rajone įsirengė šio didmiesčio dvasia.
Edgaras Montvidas nusileidžia mūsų pasitikti avėdamas smaragdų spalvos verstos odos rytietiško stiliaus šlepetėmis. Keista matyti jį ne vilkintį fraką, o mūvintį džinsus. Atsiprašo, kad autentiškas praėjusio amžiaus vidurio liftas šiuo metu neveikia, tad į trečią aukštą, kuriame gyvena, teks lipti laiptais. Jie betoniniai, statūs, jų daug, tad įveikusios visas pakopas su kolege jaučiamės kaip po gero apšilimo sporto salėje. Edgaras juokaudamas sako, kad dabar stengiasi neužsakyti internetu daug maisto produktų, nes gaila darbuotojų.
Bute tvyro malonus japoniškų smilkalų kvapas, netrukus pakvimpa paties tenoro ruošta kava. Į rankų darbo keraminius puodelius iš Tokijo šeimininkas įpila kvapaus gėrimo, į desertines lėkštes įdeda naminio morkų ir apelsinų pyrago. Susėdame prie pailgo ąžuolinio stalo ir apima malonus namų jausmas.
Namai rašalo gamykloje
Londono centre esančio Klarkenvelo (Clerkenwell) rajono praeitis nėra itin šlovinga. Iki XIX amžiaus londoniečiai vengdavo kelti į jį koją dėl didelio nusikalstamumo. Šiandien čia telkiasi garsiausi miesto juvelyrai, per porą gatvių – mados namai „Alexander McQueen“. „Šis rajonas dar vadinamas mažąja Italija, nes šalia yra italų centras, katalikų bažnyčia, itališkų krautuvėlių, kavinių. Kartą per metus rengiamos didžiulės religinės procesijos, jose dalyvauja net jaunimas.“ Pasak E. Montvido, būtent Klarkenvele londoniečiai pirmą kartą paragavo ledų.
Tenoras supažindina ir su šio rajono apgyvendinimo istorija. XX amžiuje Samerso (Summers) gatvėje veikė rašalo gamykla, ji tiekdavo žaliavą netoliese esančioms spaustuvėms. 1991 metais architektūros įmonė „Manhattan Loft Corporation“ su architektu Piersu Gough'u priešakyje nusprendė čia steigti loftus. Būstus šiose patalpose įsigijo nemažai įžymybių – dainininkė Tanita Tikaram, muzikos grupės „Pet Shop Boys“ nariai ir kt. Pramoninio stiliaus loftai greit tapo madingi, tad rašalo gamykla virto prestižiniais namais. O kur dar puikus susisiekimas! Dabar čia butai kainuoja kosminius pinigus. „Šiandien tokio negalėčiau sau leisti, – šypsodamasis sako atlikėjas. – Šie namai man – tikra likimo dovana.“ Kol jų neturėjo, svečiuodamasis pas čia gyvenančią režisierę Dalią Ibelhauptaitę, Edgaras vis pasvajodavo apie Niujorko dvasia alsuojantį loftą. Dabar džiaugiasi. „Šį butą vadinu savo pensija, – teigia dainininkas. – Manau, nusėsiu čia ilgam.“
Jaukus loftas
Iki šiol žodžių „loftas“ ir „jaukus“ junginys man labiau primindavo oksimoroną – sunkiai galėdavau įsivaizduoti šaltą cementinę gamyklos patalpą aukštomis lubomis kaip jaukią gyventi. Vis dėlto E. Montvido namai dvelkia šiluma, nors jis ir neskuba uždažyti cementinių lubų ar slėpti kur ne kur kyšančių metalinių strypų. Šeimininkui taip gražu. Šalta pramoninė medžiaga metalas keistai dera su šiltu medžiu. Kita vertus, ne vien medis suteikia šiam būstui jaukumo...
„Mėgstu bendrauti, priiminėti svečius, man patinka, kai namai yra gyvenami, kai juose skamba juokas, muzika, kvepia gardžiu valgiu“, – tikina E. Montvidas. Kai turi laiko, jis mielai šeimininkauja erdvioje virtuvėje. Pomėgį gaminti išduoda viryklė su šešiomis kaitvietėmis ir gausybe indų, maisto produktų, prieskonių nustatytos atviros lentynos.
Pinigų nuosavam būstui puoselėti Edgaras negaili. Sako, kad jam svarbu kokybė ir autentiškumas. „Kiekvieną detalę kruopščiai apgalvoju, ieškau tinkamiausio varianto, įdomių daiktų mėgstu dairytis interneto platybėse“, – pasakoja lofto šeimininkas.
Maždaug 70 m2 būstas suskirstytas zonomis. Taigi yra nedidukas prieškambaris, iš jo patenkama tiesiai į virtuvę ir valgomąjį, gyvenamoji bei darbo erdvė ir metaline lentyna atskirtas miegamasis. Iš šio galima patekti į erdvų vonios kambarį. Minimalistinio stiliaus vonioje, už metalinių pakeliamų durų (šios slankioja gana triukšmingai, tad įprastą dieną Edgaras laiko jas atviras), šeimininkas įrengė porą slaptaviečių – skalbinių lentynas ir saugyklą, čia dažniausiai laikomi lagaminai.
Ramybės ir meilės oazė
O lagaminams dulkėti netenka – didžiausiose pasaulio scenose koncertuojantis E. Montvidas namuose yra retas svečias. Kartais negrįžta čia po kelis mėnesius. „Draugai kartais net neskambina norėdami kur nors pakviesti. Sako: „Vis tiek greičiausiai būsi išvykęs“, – atvirauja solistas. – Šio buto labai pasiilgstu. Jei dirbu Europoje, stengiuosi bent savaitgaliais parvažiuoti palaistyti gėlių.“ Paklaustas, kas jam yra namai, atsako, kad – ramybės oazė. E. Montvidui smagu ilsėtis ant sofos su televizoriaus pulteliu rankoje ar improvizuojant prie viryklės. „Kadangi namie būnu taip retai, jie man yra dar svarbesni.“
Erdvė padiktavo stilių
Labiausiai menininką žavi ir įkvepia Niujorkas – juk iš šio megapolio po pasaulį ir pasklido loftų mada. „Norėčiau kada nors jame pagyventi“, – prisipažįsta daug keliaujantis E. Montvidas. Pasak tenoro, Klarkenvelo rajone juntama Niujorko dvasia. Vieta padiktavo ir būsto stilistiką. Iškart buvo aišku, kad čia vyraus pramoninis stilius. „Tokioje erdvėje truputį juokingai atrodytų klasikinio stiliaus baldai“, – įsitikinęs E. Montvidas. Beje, Ameriką vyras vadina sendaikčių rojumi. Nemažai interneto platybėse aptiktų lobių – būtent iš ten.
Edgarą labai žavi ir Japonija. „Mėgstu japonų minimalizmą, kai kiekvienas daiktas turi savo vietą. Kalbant apie interjerą, man mažiau iš tiesų yra daugiau.“ Solistas žavisi Azijos virtuve, be galo estetiškais, meno kūrinius primenančiais jų desertais (anot japonų, valgyti reikia pirmiausia akimis) ir drabužiais. „Gaila, kad europiečiams nėra šansų įlįsti net į didžiausio dydžio japonišką apdarą. Geriausiu atveju kepurę galėtume nusipirkti“, – apgailestauja juokdamasis.
Namus kuria pats
Solistas tikina, kad kurti namus jam – malonumas. E. Montvidas turi aiškią viziją ir pamažu ją įgyvendina. O kada baigs? „Draugai kartais patraukia per dantį, kad vis nebaigiu remonto. Klausia, kada pagaliau uždažysiu cementines lubas. O man taip gražu!“ – sako vyras.
Tenoro rankų nuglostyti ir antrieji namai – vasarnamis Pietų Prancūzijoje, Langedoko regione, įsigytas prieš 8-erius metus. E. Montvidas važiuoja ten, kai pasiilgsta ramybės ar nori pasisemti energijos. „Tie namai – mano šventykla. Juose labai ramu, neturiu net televizoriaus“, – sako pašnekovas. Dainininkas pats prižiūri ir augalus. Ir be galo džiaugiasi dirbdamas šiuos „ūkiškus“ darbus. Londone yra kvietęs namų tvarkytoją, tačiau greit suprato – savo namuose valyti dulkes jam malonu. „Man svarbu palikti savo pėdsaką, nenoriu namie jaustis kaip viešbutyje“, – pripažįsta Edgaras. Jo pėdsakų pilna abiejuose namuose. Vis dėlto didmiesčio dainininkui reikia labiau. „Mėgstu Londono šurmulį, todėl visada mielai čia grįžtu“, – tvirtina E. Montvidas.
Edgaro geriausieji
Kasdien kvepinasi vienoje seniausių pasaulio vaistinių (dabar tai – parfumerijos parduotuvė) „Santa Maria Novella“ gaminamu odekolonu. „Jį parsivežiau iš Florencijos. Kvapas man svarbu. Patinka, kai žmogus skaniai kvepia. Jei kieno nors aromatas sužavi, nesivaržau paklausti pavadinimo. Labai gaivūs nepatinka, mėgstu sunkesnius.“
Filmai. „Žaviuosi britų aktoriaus ir režisieriaus Dexterio Fletcherio kūryba.“
Ši gėlė Edgarui labai brangi. „Ji – pirmas mano pirkinys Londone. Keliavo su manimi per visus butus. Juokauju, kad kai nuvys, bus ženklas, kad atėjo laikas man grįžti į Lietuvą.“
Meno albumai. „Šių visada stengiuosi įsigyti. Neseniai Londone vyko fantastiška Henri Matisse’o karpinių paroda, tos milžiniško dydžio aplikacijos mane taip sužavėjo, kad nusipirkau albumą.“
Režisieriaus Davido McVicaro pastatytos I. Stravinskio operos
„Palaidūno nuotykiai“ kadras puošia Škotijos operos 50-mečio gyvavimo
proga išleisto jubiliejinio albumo „50 Years of Scottish Opera“ viršelį.
Jame – sunkiai atpažįstamas Tomą Rakewellą įkūnijęs E. Montvidas.
Kulinarinės knygos – ne tik interjero puošmena. Vyras yra sukaupęs nemenką jų kolekciją. Tiesa, sako, kad mielai improvizuoja ir aklai receptais nesivadovauja.
Knyga. „Įspūdį padarė švedės Leonie Friedos studija apie Catherine’ą de Medici. Brito Paulo Stratherno studiją „Medičiai – Renesanso krikštatėviai“ („The Medici: Godfathers of the Renaissance“) perskaičiau Florencijoje.
Iš ko geria kavą? Iš keraminių rankų darbo puodelių, parsivežtų iš Tokijo. Jie visi skirtingi, labai mieli, skleidžia gerą energiją.
Namų kvapas - labai svarbu. „Šį pakabinamą kvėpiklį iš natūralaus vaško su prieskoniais ir džiovintais vaisiais parsivežiau iš Florencijos. Kvepia gal metus. Smilkalai – iš Tokijo. Jie subtilaus kvapo, neįprasto dizaino.
