Ina ir Karolis susipažino prieš dešimt metų per merginos gimtadienį, beveik iškart pradėjo draugauti, o šią gegužę Aiduliai minėjo pirmąjį santuokos jubiliejų. Taigi ši medžiaga jaunai šeimai – lyg vestuvių pirmųjų metinių dovana. Ji pateks į storą namų knygą. Šio būsto istoriją atspindinčiame albume yra dar daug baltų lapų, bet, tikiu, pora juos užpildys įkvepiančiais įrašais ir gražiausiomis nuotraukomis.
Prie daug ko šiuose namuose yra prisilietusios kūrybiškos Inos rankos. Idėjų, kaip įrengti pirmąjį su Karoliu bendrą būstą, moteris ieškojo (ir tebeieško) žurnaluose, rinko iškarpas, užsirašinėjo į galvą šovusias mintis, naršė internete. Elektroninėje erdvėje moteris atrado architektą Tomą Stauską. Paaiškėjo, kad įsigiję loftą Ina ir Karolis tapo jo kaimynais. Preciziškas profesionalas padėjo įgyvendinti poros idėjas, sumanymus nukreipė tinkama linkme, nešykštėjo patarimų ir padrąsino.
Mums čia labai gera. Jaučiamės savo rojuje: niekas netrukdo, išorinis pasaulis atrodo labai toli.
Beasmenė erdvė per metus ir tris mėnesius tapo jaukiais ir šiltais namais. Į juos Ina ir Karolis įsikėlė prieš pat Kalėdas. „Mums čia labai gera. Jaučiamės savo rojuje: niekas netrukdo, išorinis pasaulis atrodo labai toli“, – šypsosi šeimininkė.
Gyventi lėtai
„Apžiūrėti lofto atvažiavome lietingą niūrią dieną, bet iškart supratome, kad jis – mūsų, – prisimena Ina. – Papirko šiluma ir jaukumu.“ Tiesa, iki svajonių būsto daug ko trūko: naujieji šeimininkai keitė lubas, grindis, pertvaras, įrengė papildomų erdvių. „Norėjome, kad būtų erdvu ir šviesu“, – tokie buvo pagrindiniai Aidulių reikalavimai.
Porai pavyko suvaldyti 150 m² erdvę aukštomis 4,5 m lubomis, suskirsčius į penkis kambarius. Gyvenamąją zoną nuo valgomojo ir virtuvės skiria sofa. Pora retai šeimininkauja, tad virtuvė yra nedidelė, minimalistinio stiliaus, funkcionali, be atvirų lentynų ir nepriekaištingai tvarkinga. „Visiškai ne šeimininkės virtuvė“, – juokiasi Ina, apžvelgdama baltutėliais baldais apstatytą erdvę.
Stalas turi būti gražiai paserviruotas: ant jo kasdien turi būti gražios lėkštės, gražūs įrankiai, dailios taurės.
Pora mėgsta vakarais susėsti prie ilgo valgomojo stalo ir kalbėtis apie tai, kaip praleido dieną. Rytais čia Ina mėgsta įsitaisyti su puodeliu arbatos ir stebėti virsmą už lango – kiek prasiskleidė kaštonų už lango pumpurai, ką veikia jau trečius metus čia lizdą susisukanti paukščių šeima. Ilgesniais rytais dar lovoje pro didžiulius langus moteris mėgsta akimis paganyti debesis. Ina ir Karolis kiek įmanydami stengiasi gyventi lėtai: spėja pamatyti, kaip keičiasi metų laikai, o laisvą laiką noriai leidžia namie – skaito, žiūri filmus, vakarieniauja, stengiasi pabūti vienas su kitu, pasikalbėti. Turiningo gyvenimo akimirkas jie klijuoja į namų knygą, o ne kelia į feisbuką. „Net neturiu jame savo paskyros“, – šypteli Ina. Tačiau tie, kurie nori pabendrauti, visuomet laukiami prie didelio valgomojo stalo.
Stalo filosofija
„Laukiate svečių?“ – vos neišsprūdo atvykus į šiuos namus ir išvydus spalvotomis lėkštėmis, servetėlėmis, taurėmis ir mielomis smulkmenomis nuklotą stalą. Šiek tiek vėliau dingtelėjo, kad tokios kasdienės šventės filosofija porai iš tikrųjų tinka. „Tokia buvo mano svajonė, – šypsodamasi pasakoja Ina. – Stalas turi būti gražiai paserviruotas: ant jo kasdien turi būti gražios lėkštės, gražūs įrankiai, dailios taurės.
Ar vakarieniaujame dviese, ar turime svečių, stalas atrodo vienodai gražiai. Gyvename šia diena ir ja mėgaujamės, mums nereikia švenčių proginiam servizui ištraukti.“ Valgomojo stalas buvo vienas svarbiausių Inos ir Karolio pirkinių. Ir ant jo niekuomet nevysta gėlės – Karolis jau dešimt metų nepamiršta palepinti mylimos moters dėmesiu.
Ina ir Karolis laikosi tradicijos kasdien vakarais susėsti prie ilgo stalo ir kalbėtis apie tai, kaip praleido dieną.
Šalia valgomojo ir virtuvės zonos yra įrengtas vonios kambarys (dar vienas yra šalia miegamojo) ir nedidelis kampelis svečiams. Dideli mediniai laiptai veda į antresolę. Čia patenka daug šviesos, tad Ina, įsitaisiusi prie darbo stalo netoli lango, mėgsta dėlioti dėliones ir klijuoti koliažus. Vienas toks puošia virtuvę.
Savo vietoje
Ryškų, turiningą poros gyvenimą atspindi gyvenamojoje erdvėje esančios sieninės spintos atviromis lentynomis turinys, – viršutinių be kopėčių nė nepasiektum. Čia nugulę malonius prisiminimus keliantys suvenyrai iš kelionių, mielos dovanos, indeliai, žurnalai, atvirukai. Antresolėje virš miegamojo įrengtos erdvios drabužinės pavydėtų net Kerė Bredšo iš „Sekso ir miesto“: joje – nepriekaištinga tvarka, drabužiai sukabinti pagal spalvas, aksesuarai tvarkingai sudėti į jiems skirtus stalčius ir dėžutes. Iš miegamojo drabužinės nė nesimato, tad taip nesunku išlaikyti namus tvarkingus – pašalinių akių netrikdo asmeniniai šeimininkų daiktai.
Viskas šiuose namuose turi savo vietą. „Regis, šis tėčio fotelis, kuriame supdavo mane mažytę, visą laiką čia buvo, – žvelgdama į žalią supamąjį krėslą miegamojo kampe, susimąsto Ina. – Jei baldas mums patinka, nebijome pirkti iš ekspozicijos ar net su nedideliu broku, per išpardavimus ar iš likučių. Svarbiausia – daiktų skleidžiama šiluma. Mums tinka tai, ko kiti nenori. Nepuolame pirkti strimgalviais – daiktai patys mus susiranda, kartais reikia tiesiog išlaukti.“
Inos ir Karolio geriausieji
1. Ina ir Karolis susipažino prieš 10 metų, per Inos gimtadienį. „Jis man buvo kaip dovana“, – šypsosi moteris.
2. Šeimos lizdas. Kai pora prieš trejus metus atsikraustė į šį būstą, pro langą matomame medyje varnos susisuko lizdą ir kasmet grįžta perėti į tą pačią vietą. „Pavasario rytais matau, kaip pasikeisdami jie saugo kiaušinius ir peri varniukus.“
3. Namų knyga. Ina į šį albumą klijuoja viską, kas susiję su jų namais: pirmųjų, dar nuomotų, butų nuotraukas, šio būsto planą, nuotraukas, kaip patalpos atrodė, kai jas įsigijo, ir jau po remonto.
4. Vestuvinė dovana vyrui – antikvarinis kišeninis laikrodis su grandinėle. „Jis skaičiuoja mūsų bendrą gyvenimą ir primena, kad mums skirtą laiką leistume ne veltui.“
5.Patalpų kvėpiklis. Prekių ženklo „Hervé Gambs“ patalpų kvėpiklis „Encens Nobilis“, – Inai ir Karoliui svarbu, kuo kvepia jų namai.
6. Koliažai. Ina mėgsta iškirpti žurnalų iliustracijas ir iš jų ant drobės klijuoti koliažus. „Man patinka gražūs daiktai, bet ne visus juos gali turėti ir išdėlioti namie. Koliažas leidžia grožėtis jais visais“, – tikina kūrybinga moteris. Karolis užsisakė ir vyrišką variantą. „Jau pradėjau rinkti medžiagą, o tai nelengva, nes žurnalai daugiausia skirti moterims“, – sako Ina.
7. Stilingos puošmenos. Sutuoktiniai abu mėgsta aksesuarus. Moteris laisvalaikiu iš atraižų, karoliukų, mielų mažmožių kuria plaukų lankelius ir kitas puošmenas. Šį lankelį pasidovanojo gimtadienio proga.
8. Dauguma Karolio peteliškių – lietuvių kūrėjų rankų darbo.
9. Stalo knyga. „Ši knyga man yra kaip Biblija“, – taip Paulo Coelho kūrinį „Šviesos kario vadovas“ apibūdina Ina.
10. Parkeris. Ina – iš tų retų žmonių, kurie laiškus dar rašo ranka, rašaliniu parkeriu.
