Gardžiais kepiniais šeimos namus moteris kvepina ne tik norėdama pradžiuginti šeimą – vyrą Martyną, dešimties metų dukrą Miją ir septyniolikmetį sūnų Matą. Mitybai pagal metų laikus daug dėmesio skirianti tinklaraštininkė pradėjo leisti knygų seriją „Gero maisto dienoraštis“, tik ką išleido pirmąją knygą „Gero maisto dienoraštis. Žiema“. Idėja pristatyti žiemos ir švenčių laikotarpiu tinkamus pakankamai sveikus patiekalus Renata gyveno bemaž visus metus: rinko ir tobulino receptus (knygoje jų – 94), kūrė, gamino, fotografavo. Tad šis leidinys nuo pat pradžios iki galo yra R. Ničajienės „rankų darbo“.
„Visai kaip kūdikis, – šypsosi Renata. – Knygą „nešiojau“ devynis mėnesius.“ Kartu moteris pripažįsta, kad labai jaudinasi, kaip šiam naujagimiui seksis pritapti pasaulyje.
Labai mėgstu gaminti, virtuvėje atsipalaiduoju, man patinka eksperimentuoti, ieškoti naujų skonių. Virtuvė yra mano kampelis.
Gruodžio mėnuo Renatai buvo puiki proga švęsti – prekyboje pasirodė ilgai laukta knyga, sukako penkeri metai, kaip gyvuoja jos tinklaraštis „Sezoninė virtuvė“, dešimt metų, kaip Ničajų šeima gyvena šiuose namuose, pati moteris prieš pat Kalėdas šventė savo gimtadienį.
Kai lankomės Ničajų namuose, trumpam iš darbo grįžęs galantiškas Renatos vyras įkuria mums židinį, iš lentynos, kurioje surikiuota vinilinių plokštelių kolekcija, ištraukia Ellos Fitzgerald įrašus, atidaro šampano... Iš židiniu tapusios senos krosnies sklinda šiluma, plokštelių grotuvo – džiazas, pakvimpa aguonų pyragu...
Per šventes sninga aguonomis
R. Ničajienė siūlo pasigaminti pyragą su aguonomis ir be glitimo iš jos knygos „Gero maisto dienoraštis. Žiema“. Jis kepamas nenaudojant jokių miltų! „Anksčiau kiekvienoms Kalėdoms kepdavau panašų pyragą su maltais džiūvėsėliais ir aguonomis, įį sulaistydavau ilgai virta riebia grietinėle su cukrumi, – pasakoja Renata. – Nusprendusi maitintis sveikiau, niekaip nenorėjau laužyti tradicijos ir atsisakyti šio pyrago, todėl jį gamindama sumažinau cukraus kiekį, džiūvėsėlius pakeičiau maltais riešutais, o riebią grietinėlę – sutirštintu pienu.“ Patikėkite, šio pyrago skonis – puikus.
Ničajų šeima šventę susikuria visada, kai tik Renata iškepa pyragą. Penktadienio vakarais jie visi kartu gamina namines picas (tešlai ruošti R. Ničajienė pataria naudoti itališkus miltus, kurių etiketėje yra žymenys „0“ arba „00“), kelis kartus per mėnesį patys gamina makaronus, o sekmadieniais kartu pietauja. Savo norus ir pageidavimus kiekvienas šeimos narys surašo didelėje lentoje. Prie jos Renata klijuoja ir lapelius, ant kurių surašyti savaitgalio patiekalai, taip pat yra lapelių su būsimų knygų receptais. „Prieš penkerius metus teko gulėti ligoninėje. Grįžusi iš jos radau pakabintą šią lentą. Tuomet vyras pasakė: „Juk visada tokios norėjai.“ Pasirodo, pats ją ir padarė“, – šiltai pasakoja pašnekovė.
Nauja ir sena
Bute šimtamečiame name sostinės Čiurlionio gatvėje šeima gyvena dešimt metų. Įsigiję 80 m2 ploto būstą sutuoktiniai nusprendė daryti kapitalinį remontą: išgriovė sienas, sujungė kelis kambarius, praplėtė vonią (kad galėtų įrengti dušo kabiną, nors dėl to, šeimininkės apgailestavimu, sumažėjo virtuvė), įrengė rekuperacinę vėdinimo sistemą, dėl to lubas teko nuleisti 40 cm žemiau.
Ką galėjo, paliko autentiška: atvėrė šimtamečių plytų sienas miegamajame ir vonios kambaryje, restauravo seną ąžuolinį parketą. Pora sako visuomet svajojusi apie židinį: jį, gana originalų, sukūrė iš glazūruotų plytelių trikampės lenkiško stiliaus krosnies.
Savo būstą kuriame visus tuos dešimt metų, kiek gyvename.
Renata pasakoja, kad į jau suremontuotą butą šeima su mažamečiais vaikais įsikėlė visai prieš pat Kalėdas. „Turėjome tik Mijos lovelę, Mato lovą ir vieną spintą iš senojo buto. Nebuvo nei stalo, nei jokių kitų baldų“, – juokiasi prisiminusi R. Ničajienė. Beje, apvalus valgomojo stalas buvo pirmasis naujakurių pirkinys – nuo jo ir prasidėjo šių namų istorija.
Dabar namuose lentynas, sienas ir palanges puošia įstabūs Renatos anytos keramikės Vitalijos Kurtinaitienės kūriniai, širdį šildo šeimos nuotraukos, jaukumo suteikia ant palangių išrikiuotos šeimininkės mėgstamos orchidėjos, šventėms nuteikia žydintis raudonas amarilis. „Mums svarbiausia, kad namuose būtų jauku, – apžvelgdama kerteles sako R. Ničajienė. – Ir kuriame visus tuos dešimt metų, kiek gyvename.“
Ničajų šeima šventę susikuria visada, kai tik mama iškepa pyragą.
Šeimos tradicijas gerbiančių ir puoselėjančių Ničajų namuose vietą rado relikvijos: kelios vyro senelio kėdės, močiutės siuvamoji mašina (jos rėmas tapo stilingo stalelio, ant kurio Renata laiko užrašų knygeles ir fotoaparatą, pagrindu), kelias kėdes ir veidrodį. Mija rožinius sapnus sapnuoja puikiai išsilaikiusioje ir minimaliai restauruotoje medinėje močiutės lovelėje, o groja savo dėdės pianinu – jį Renata atsigabeno iš tėvų namų.
Renatos scena
Dėl specifinės vamzdynų sistemos būsto erdves padėjęs suplanuoti pažįstamas dailininkas Vygantas Chaladauskas-Vėjas Ničajams pasiūlė pakelti virtuvės kambario grindis ir įrengti dviejų pakopų laiptelius. Pajuokaujame, kad virtuvė atrodo tarsi scena, kurioje gaminti mėgstanti moteris rengia savo maisto spektaklius.
„Taip ir yra! – sutinka Renata. – Labai mėgstu gaminti, virtuvėje atsipalaiduoju, man patinka eksperimentuoti, ieškoti naujų skonių. Virtuvė yra mano kampelis.“
Iš tikrųjų matyti, kad šiuose namuose mėgstama gaminti ir mėgautis maistu. Ant sunkių medinių lentynų – daugybė kulinarinių knygų, tvarkingai dėžėse sukrauti kulinariniai žurnalai, indaujoje dailiai išrikiuoti iš kelionių parsivežti ir sendaikčių turguose rasti porceliano puodeliai ir įvairūs indeliai.
„Kartais pasijuokiame, kad to turto jau gal net per daug ir reikia save tramdyti“, – juokiasi Renata. Vis dėlto daugelio šių daiktų prisireikia per fotosesijas. Nemažai jų iškeliavę į šeimos sodybą Druskininkuose, o pavasariop galbūt persikels į naują vietą, apie kurią R. Ničajienė dar tik svajoja ir prasitaria puse lūpų.
Aguonų ir lazdynų riešutų pyragas su sutirštintu pienu
Reikės:
200 g aguonų,
1 stiklinės susmulkintų lazdynų riešutų,
100 g nerafinuoto rudojo cukraus,
6 didelių kiaušinių,
1 šaukšto apelsinų žievelių cukatų,
1 šaukštelio vanilės ekstrakto,
žiupsnelio jūros druskos,
1 indelio saldinto sutirštinto pieno pyragui sulieti
Papuošti:
kelių šaukštų aguonų,
saujos skrudintų lazdynų riešutų
Gaminame
* Iš vakaro aguonas užpilkite karšu vandeniu ir palikite per naktį, kad išbrinktų. Ryte jas praskalaukite, nuvarvinkite ir gerai sutrinkite elektriniu trintuvu arba kelis kartus permalkite mėsmale.
* Atskirkite kiaušinių trynius ir baltymus. Šiuos išplakite iki standžių putų su žiupsneliu druskos. Trynius gerai išplakite su cukrumi, tada suberkite maltas aguonas, susmulkintus riešutus, apelsinų žievelių cukatas, vanilę ir išmaišykite iki vientisos masės. Į paruoštą tešlą atsargiai įmaišykite išplaktus baltymus.
* Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C. Į apvalią (24 cm skersmens) torto kepimo formą su nuimamu dugnu įklokite kepimo popierių, formos sieneles plonai ištepkite sviestu ir supilkite paruoštą tešlą. Kepkite apie 30 minučių. Prieš ištraukdami pyragą iš orkaitės mediniu pagaliuku patikrinkite, ar iškepęs.
* Sutirštintą pieną supilkite į puodą ir maišydami kaitinkite, iki taps karštas. Jo užvirti nereikia. Iškepusį dar karštą pyragą palikite kepimo formoje, tankiai subadykite mediniu pagaliuku ir lėtai apliekite karštu sutirštintu pienu, kad šis susigertų į biskvitą.
* Pyragą apibarstykite aguonomis ir papuoškite lazdynų riešutais. Įdėkite į šaldytuvą ir palikite per naktį, kad subręstų ir sutirštintas pienas gerai sudrėkintų biskvitą. Šį pyragą galite pagaminti ir likus kelioms dienoms iki švenčių, bręsdamas jis taps tik dar skanesnis.
