Kokių namų nori, Dalia sako žinojusi jau seniai. Ji ir yra pagrindinė šių namų interjero režisierė, o sumanymus įgyvendinti padėjo Didžiosios Britanijos architektų kompanijos APA savininkas garsus viešųjų ir komercinių patalpų architektas Angusas Pondas. Jis projektavo mados namų „Gucci“, „Yves Saint Laurent“, „Stella McCartney“ salonus, bendradarbiavo su japonų dizainere Rei Kawakubo ir mados namais „Comme des Garçons“.
Vis dėlto svarbiausi šio unikalaus projekto herojai, pasak D. Ibelhauptaitės, yra lietuviai broliai Tomas ir Deividas Smilgaičiai. „Iš patirties žinau – scenografas gali prigalvoti visko, bet jei neturės gero dekoracijų meistro, nieko neišeis, – aiškina Dalia. – Tomas ir Deividas yra liaudies menininkų iš Birštono vaikai. Į Londoną jie atvyko prieš dvidešimt metų, pradėjo nuo paprasčiausių darbų, o dabar turi puikią kompaniją. Ši užsiima 30–40 milijonų svarų vertės projektų įgyvendinimu, įdarbina šimtus žmonių. Mūsų buto renovacijos projektas broliams buvo tikra staigmena, tačiau būtent jų dėka čia tiek daug unikalių rankų darbo detalių, baldų. Tai, ką Smilgaičiai sukūrė, yra tikras interjero haute couture“. Būtent dėl to garsiuose interjero ir architektūros portaluose dezeen.com, worldarchitecturenews.com, ad-magazine.de, dienraščio „The Times“ savaitgalio žurnale „The Sunday Times“, žurnale „Architectural Digest“ ir kt. publikuoti straipsniai apie šį unikalų būstą.
Pagrindinė žvaigždė
Prieš aštuonerius metus į vieno miegamojo butą Rytų Londone, Klarkenvelo (Clerckenwell) rajone, įsikėlę Dalia ir Dexteris svajojo Niujorko stiliaus loftą primenantį būstą renovuoti iš pagrindų. Ir šiemet šią svajonę išpildė – sukūrė erdvius išskirtinio dizaino namus. Čia jiems gera ne tik gyventi, bet ir dirbti. Tokia atvira it teatro scena erdvė, anot Dalios, idealiai tinka jų šeimai. „Darbas ir gyvenimas mums yra kaip vienis, todėl namai turi būti tokie, kur galėtų vykti dalykiniai susitikimai ir būtų gera priimti draugus“, – sako režisierė. Dalia juokauja, kad jei šio būsto sienos prabiltų, išgirstume netikėčiausių istorijų.
Kaip ir prieš renovaciją, dviejų garsių kūrėjų namuose nėra rėksmingų spalvų, nereikalingų pertvarų, todėl erdvė tarsi kvėpuoja. Tie, kurie lankydavosi režisierių namuose ir anksčiau, žino, kaip jiedu nemėgsta sienų. Tada net vonios kambarys buvo be durų. Vis dėlto dabar būsto centre atsirado išskirtinis elementas – sudėtingos konstrukcijos juodo metalo kubas. Jis D. Ibelhauptaitei ir D. Fletcheriui – lyg aliuzija į teatro ir kino pasaulį, jų kūrybinio gyvenimo pradžią ir esmę.
„Šis metalinis kubas yra tarsi juodoji dėžė. Joje – visa mūsų istorija. Kaskart, kai pradedame savo naują pastatymą, viską pradedame nuo nulio, nuo juodosios dėžės, – pasakoja režisierė. – Ji yra mūsų gyvenimo smegenys. Vienintelė vieta, kur būname vieni. Čia neveikia jokie elektroniniai prietaisai, telefonai.“ Unikalioje metalinėje konstrukcijoje įrengta svarbiausia Dexterio ir Dalios buto patalpa – vonios kambarys, taip pat biblioteka, vaizdo įrašų ir fotografijų archyvas. Aplink šią pagrindinę būsto žvaigždę sukasi visas gyvenimas. Taip, būtent sukasi, nes vyksta ratu. Vienoje kubo pusėje ilsimasi, – čia pastatyta supersofa, kitoje – Dexterio darbo erdvė su didžiuliu ąžuoliniu stalu, trečioje – patalpa, kur yra skalbyklė, sudėti visi rankšluosčiai ir baltiniai.
Meistrai plušo 5 mėnesius, kol sukonstravo šį 2,5 m aukščio, 4 m pločio ir ilgio metalinį inžinerijos stebuklą. Dexteris juokauja: „Meistrai mums sakė, kad jei prasidės atominis karas, šitas kubas bus geriausia slėptuvė.“
Aiškios linijos, formos, saikingas dekoras, neutralios monochrominės spalvos, neaukšti baldai, atviros erdvės – iš meilės Japonijai.
Daiktai su istorija
Dalia sako, kad jų namuose kiekvienas daiktas turi savo istoriją. Pažįstant režisierę, nesunku patikėti, kad net ir šakutė čia gali griežti pirmuoju smuiku. „Neturime nė vieno atsitiktinio daikto, – pasakoja kūrėja. – Paliesk bet kurį, ir aš papasakosiu jo istoriją. Esame režisieriai, tad kaip galime gyventi be istorijų?!“ Ko gero, juokingiausią istoriją slepia vonios kambarys, tiksliau – ten esanti pusapvalė vonia. „Vonia yra ta vieta, kur mes su Dexteriu mėgstame pasislėpti. Čia vyksta kūrybiniai pokalbiai, skaitome scenarijus, tada likęs pasaulis tarsi išnyksta. Dabar galime abu įsilipti į ją ir medituoti“, – kvatojasi Dalia. Šią vonią pora pamatė dar prieš renovaciją prabangios parduotuvės vitrinoje, bet tada net neįsivaizdavo, kad galėtų tokią įpirkti. „Tad užėjome ja pasigėrėti ir įsilipome bent pasėdėti“, – prisimena režisierė.
Kadangi vonia skirta bendrauti intymiai, poros svečiai mėgsta burtis aplink valgomojo stalą virtuvės zonoje. Itin modernioje grafito spalvos virtuvėje – naujausia ir moderniausia technika. Beje, įsirengti šią erdvę šeimininkams padėjo geras jųdviejų bičiulis šefas Jamie’is Oliveris. „Ir aš, ir Dexteris maitinamės sveikai, bet nė vienas nemėgstame suktis virtuvėje“, – aiškina režisierė. Tad J. Oliveris pasiūlė įsirengti garų orkaitę, mat joje maistas paruošiamas labai greitai ir be riebalų. Virtuvėje atsirado ir prie darbastalio tvirtinama japoniška kepimo lenta (tepannyaki), todėl nereikia jokios keptuvės. Įmontuotas ir specialus verdančio vandens čiaupas.
Tai, ką sukūrė broliai Tomas ir Deividas Smilgaičiai, yra tikras interjero haute couture.
Prie darbastalio, už masyvių metalinių 1938 metų priešgaisrinių senosios gamyklos durų, – moderni indauja.
Beje, būtent iš virtuvės galima apžvelgti visą unikalų būstą, kuriame pramoninio dizaino ir japoniškos kultūros elementai susijungia į vieną kūrinį. Japonija – labai mėgstama kūrėjų šalis. Iš ten Dalia parsivežė nemažai idėjų, kaip susikurti savo namus. Štai viena vonios siena išklijuota Japonijoje pagamintomis reljefinėmis akmens sieną primenančiomis granitinėmis plytelėmis. Tokias Dalia pirmą kartą pamatė Kiote. Šių plytelių paieška užtruko, teko plukdytis iš Japonijos. „Maniau, kad jas klijavęs meistras mane pribaigs, – dabar jau juokiasi Dalia. – Tos plytelės reikalavo itin kruopštaus darbo.“ Identiško rašto, tik glotnaus paviršiaus pakaitalus dušo kabinai režisierė vargais negalais rado Italijoje.
Miegamojo erdvei atskirti specialiai pagamintos japoniškos stumdomosios durys (shoji) – iš ąžuolinio karkaso ir plonyčio ryžių popieriaus. Kai pro didžiulius langus miegamojo duris pasiekia saulės spinduliai, visa patalpa sušvinta švelnia šviesa. Japoniją primena ir švarus, netgi asketiškas minimalizmas. Aiškios, grynos linijos, formos, saikingas dekoras, neutralios monochrominės spalvos, neaukšti baldai, atviros erdvės ir net supermodernus išmanusis japoniškas tualetas bei beveik šimtą metų skaičiuojančios japonų kompanijos „Toto“ dušo kabinetas su nesuskaičiuojamomis vandens purškimo funkcijomis. Čia pat pastatyti tradiciniai prausimosi dubenys ir japoniško kedro kedutė. Miegamajame esančio rankų darbo tualetinio staliuko dizainą sukūrė japonų dizaineris, o pagamino nedidelio Japonijos kaimo meistrai.
Esminiai elementai
Savo namų scenografijai kurti D. Ibelhauptaitė ir D. Fletcheris rinkosi plieną, metalą, poliruotą betoną, akmenį (granitą) ir natūralų ąžuolą (jo būste yra apie 3 t). Iš šio medžio masyvo pagaminta drabužinė Daliai primena jos į Sibirą ištremto senelio Juozo Zarembos, turėjusio medžio apdirbimo įmonę, žodžius, kad spinta su storomis ąžuolo lentynomis rodo jos neginčijamą kokybę ir ją turinčio asmens gerovę.
Metalinėje konstrukcijoje įrengta svarbiausia Dexterio ir Dalios buto patalpa – vonios kambarys, taip pat biblioteka, vaizdo įrašų ir fotografijų archyvas.
Turėti tokią savo namuose Dalia svajojo seniai. Dabar turi visą drabužinę su 3,5 cm storio vertikaliomis ir horizontaliomis ąžuolinėmis lentynomis, spintos nugarėlė (fanera), stalčių vidus pagaminti iš ąžuolo. „Yra gintaro kambarys, o mano namuose – tikro ąžuolo kambarys“, – šmaikštauja režisierė. Iš ąžuolo masyvo pagamintos ir vonios spintelės. Dexterio 4,2 m ilgio darbo stalas – taip pat ąžuolinis, apdirbtas lietuvių meistrų rankomis, o sumontuotas nedidelėje Marijampolės įmonėje.
Namų stilių pati D. Ibelhauptaitė vadina gana kontrastingu: griežtumas, kietumas čia dera su minkštumu, vandens tekėjimo iliuzija (ją kuria vonios kambaryje iš apačios apšviestos japoniškos plytelės), medžio skleidžiama šiluma ir jaukumu.
Keletas detalių
* Būsto plotas – 150 m2.
* Renovacija truko vienus metus (architektas projektavo 4–5 mėn., bene ilgiausiai – apie 5 mėn. – montuotas metalinis kubas).
* Atnaujinant butą, perplanuotos erdvės, paliktos autentiškos detalės (dideli platūs langai su senovinėmis rankenėlėmis, metalinės 1938 m. priešgaisrinės durys, jos įkvėpė sukonstruoti ir metalinį kubą).
* Poliruoto betono grindims sunaudota 20 t cemento.
* Specialiai šiam būstui pagamintos japoniškos stumdomosios durys (shoji) atkartoja langų dizainą.
* Grafito spalvos virtuvė kurta su italų kompanijos „Poliform“ dizaineriais, visa virtuvės įranga – bendrovės „Gaggenau“.
* Apšvietimas – architektūrinis, kompanijos „Delta Light“, kurtas kartu su poros bičiuliu teatro šviesų dailininku Peteriu Mumfordu. Lempos – iš Italijos, Belgijos.
* Sofa „Living Divani“ – iš Italijos, kurta architekto ir baldų dizainerio Piero Lissoni.
* Pusapvalė akmens vonia ir kriauklės – kompanijos „Boffi“, dizainas – taip pat P. Lissoni.
* Tualeto įranga ir dušo kabina – japonų gamintojo „Toto“.
* Ąžuolo masyvo spintos svoris – 2,2 t.
Ąžuolo masyvo baldus gamino lietuvių meistrai.
