Česlovas Tallat–Kelpša, daugiau nei du dešimtmečius vadovaujantis audines auginančiai AB „Vilkijos ūkis“, ketina pasekti danų pavyzdžiu ir jau antrą kartą surengė atvirų durų dieną fermoje.
Vilkijoje buvo galima ne tik savo akimis pamatyti, kokiomis sąlygomis laikomi gyvūnai, bet ir asmeniškai kalbėtis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais, politikais ir net gyvūnų gynėjais, kurių lyderė prisipažino, kad žvėrelių ūkį iš vidaus apskritai matė pirmąkart. “Akivaizdu, kad čia viskas sutvarkyta taip, kaip ir turėtų būti”,- sakė Gabrielė Vaitkevičiūtė, VšĮ “Tušti narvai” vadovė.
Renginyje apsilankiusi Ingrida Gustienė, Kaune esančių viešbučių „Daugirdas“ ir „Perkūno namai“ bendrasavininkė, padedama Helsinkio kailių aukciono SAGA FURS atstovų mokėsi atpažinti kokybišką kailį nuo nekokybiško. „Man didelį įspūdį paliko žinia, kad čia, mūsų kaimuose auginamų žvėrelių kailiai pasiekia žymiausių pasaulio dizainerių dirbtuves. Labiausiai nustebau sužinojusi, kad tokiose fermose užsienyje lankosi pats Karlas Lagerfeldas, nes nori pirkti tik iš tų, kurie gerai rūpinasi gyvūnais“,- sako I.Gustienė. Moteris pripažino, kad išsiruošti į fermą nebuvo lengva, bet geras oras, bendravimas ir visiškai nauja patirtis buvo puikus prasiblaškymas nuo miesto kasdienybės.
Nemažai moterų pasinaudojo galimybe pasigaminti papuošalą su kailio detale padedamos Beauty Fur Fashion vadovės Daivos Morkūnienės. Populiariausi buvo itin jaukiai atrodantys auskarai su pūkuotu karoliuku. Kaip pasakoje D.Morkūnienė, prieš dešimt metų rankdarbiai su kailiu buvo jos hobis, o šiandien ji sėkmingai parduoda savo gaminius visoje Skandinavijoje.
Ketvirti Europoje
Visos Europos kailių industriją vienijančios FUR EUROPE duomenimis, net 70 proc. garsiausių dizainerių 2016 m. rudens – žiemos kolekcijose naudotas kailis. Europoje pernai užauginta 45,4 mln kailių (2005 m. - 27,5 mln). Didžiąją dalį – 42.6 mln sudarė audinių kailiai. Europoje šiuo metu veikia per 5 tūkst. kailinių žvėrelių ūkių, iš viso sektoriuje dirba apie 60 tūkst. žmonių.
Ryškiausias produkcijos augimas vyko Danijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Prieš porą metų audines pradėjo auginti Bulgarija, Rumunija ir Bosnija ir Hercegovina, kur anksčiau šios šakos nebuvo apskritai. Fermos sąlygomis kailinius žvėrelius augina 23 pasaulio valstybės.
Pagal produkcijos apimtis Lietuva kartu su Graikija užima ketvirtą vietą Europoje ir eksportuoja apie 2 mln audinių kailių kasmet ir esant gerai kainai pajamos gali siekti apie 150 mln eurų. Apie kokybę daugiausia pasako faktas, kad pagal vidutines gaunamas kainas už kailį Lietuva užima 4 vietą pasaulyje. Mūsų augintojų produkcijai galioja tokios pat taisyklės ir pardavimo galimybės kaip ir visiems pasaulio augintojams. „Vilkijos ūkio“ vadovas Česlovas Tallat-Kelpša sako: „Kasmet Lietuviški kailiai patenka į geriausius aukcionų kailių rinkinius, vadinamus „TOP LOT“. Jų kaina gali daug kartų viršyti kailio kainą, nes jį nupirkti yra garbės reikalas, kaip ir ūkininkui, kurio kailis atrenkamas į TOP LOT. TOP LOT vieno audinės kailio kaina paskutiniame aukcione buvo 137 EUR už baltos spalvos vadinamąjį velvetą (trumpaplaukį) kailiuką, nors vidutinė kailio kaina siekė 31 EUR. Rekordinė „Vilkijos ūkio“ vieno kailio kaina 2016 m. kovo aukcione buvo 105 EUR už rudas audines, kurios šiaip jau pigesnės už baltas“.
VMVT: kailinių žvėrelių ūkiai problemų nekelia
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis bendraudamas su žiniasklaida teigė, kad mažiausiai gyvūnų gerovės problemų tarnyba turi dėl kailinių žvėrelių ūkių: „Kad ir kokį gyvūną augintum - kiaulę, galvijus, viščiuką broilerį ar dedeklę vištą, gyvūnui pirmiausia turi duoti, kad gautum iš jo. Mums, kaip institucijai, su kailinių gyvūnų augintojais nėra sunku bendrauti, nes tie žmonės turi lėšų investicijoms”.
“Neseniai gavome gyvūnų gynėjų pranešimą apie tai, jog viename ūkyje daug kenčiančių gyvūnų, iškart po skundo nuvykę fermą iš 27 000 gyvūnų rasti tik du apsikandžioję, o vienas nepakankanai gerai mokėjo gerti iš specialios gertuvės, tad šiek tiek dehidratavo. Tačiau viešai skelbti, jog pastebėta daug sužeistų gyvūnų, jau yra nepagarba visuomenei, meluoti į eterį negalima”, - sako G.Blekaitis. Specialistas prisiminė, kad 2010 m. augant žvėrelių ūkių skaičiui atvykusi Europos Komisijos auditorių grupė ištyrė situaciją, tačiau neturėjo nė vieno priekaišto ar pasiūlymo. “
Kailių pardavėjai gyvūnų gerovės pažeidimų netoleruoja
Helsinkio kailių aukciono SAGA FURS atstovas Baltijos šalyse Paulius Gabinaitis lankytojus mokė, kaip atskirti kokybišką kailį nuo nekokybiško, kokios naujausios mados tendencijos ir pasakojo apie savo darbo specifiką.
“Šį sezoną labiausiai perkami audinių kailiukai, turintys trumpą viršutinį plauką, specialistai juos priskiria “velvet” tipui. Naujausia tendencija – į rinką pamažu sugrįžta anksčiau itin populiarus buvęs rudas kailis”,- pasakoja specialistas. Šis aukcionas parduoda 82 lietuviškų ūkių produkciją ir šie ūkiai nuolat konsultuojami dėl gyvūnų laikymo salygų, veislių pasirinkimo. “Aukštos kokybės ir pakankamo dydžio kailis būna tuomet, jei gyvūnas laikomas tinkamomis sąlygomis, jei jam nieko netrūksta, jei jis nepatiria streso. Auginti žvėrelius blogomis sąlygomis nuostolinga, nes kailio kaina bus mažesnė už pašarų kainą”,- teigia P. Gabinaitis. Jei ūkis nesusitvarko su jam keliamais reikalavimais, aukcionas neapsiima parduoti jo produkcijos. Taip pat jis pastebėjo, kad Lietuvoje į šį verslą ateina ateina vis daugiau jaunimo. Paklaustas apie šios šakos uždraudimą, P. Gabinaitis juokdamasis prisiminė, kad nors 2005 m. kailinių žvėrelių auginimas Jungtinėje Karalystėje uždraustas (JK tebuvo 7 ūkiai), Londonas ir toliau lieka vienu iš svarbiausių kailių prekybos centru.
Daugiau informacijos www.furlithuania.lt
