Vilniuje esančio interjero ir baldų salono „Bali Wood“ savininkė Baliu užsikrėtė prieš penkerius metus. Vos nuvykusi ten pajuto ypatingą salos aurą. Liko trims mėnesiams, vėliau viešnagės laikas vis ilgėdavo...
„Balyje žavėjo spalvos, kvapai, šiluma, vandenyno žydrynė. Ten labai patiko ir mano sūnui Kajui“, – paaiškina, kodėl kasmet žiemoti vyksta į šią Indonezijai priklausančią salą, pašnekovė. Margarita tyrinėjo Balio gyvenimą, stengėsi aplankyti kuo daugiau kavinių, restoranų, vilų, viešbučių („į juos savininkai anksčiau įleisdavo nemokamai, jei užsisakydavai pietus viešbučio restorane, būdavo galima leisti laiką prie baseino“), analizavo jų interjerus. Daug keliaujančiai moteriai salos estetika padarė didžiulį įspūdį. Pasak M. Serych, čia gausu eklektikos, atvirų erdvių (tai lemia karštas atogrąžų klimatas), tačiau galima išvysti ir industrinių akcentų. Pašnekovė svarsto, kad tai veikiausiai olandų įtaka.
„Balyje labai daug rankų darbo daiktų, spalvų, estetikos. Svajojau nors kruopelę tos egzotikos atvežti į Lietuvą“, – sako šypsodamasi. Trejus metus Margarita audė mintį gimtinėje įkurti Balyje pagamintų baldų ir interjero detalių parduotuvę. Tarptautinio verslo ir teisės specialistės M. Serych įkurtas salonas „Bali Wood“ per šias Jonines šventė antrąjį gimtadienį. Erdvių planavimo ir dekoravimo gyslelę turinti moteris tikina, kad egzotiškų kraštų gamtos bei vietinių sukurtos grožybės puikiai dera ir pas mus, reikia tik atsipalaiduoti ir išlaisvinti vaizduotę.
Du butai – vienas gyvenimas
Balyje Margarita su šešiamečiu Kajumi praleidžia apie aštuonis mėnesius. Galima sakyti, ten beveik apsigyveno. „Balyje nuomojamės butą ir jaučiamės lyg namie. Pusė daiktų – ten“, – neslepia Margarita. Beje, smulkutė moteris pati atrodo lyg egzotiškų kraštų gyventoja: ilgi tamsūs plaukai, įrudusi oda, tamsios akys, akinamai balta šypsena... Matyt, teisinga yra mintis, kad kiekvienas žmogus turi miestą ar šalį, kur jaučiasi savas. „Kaip žmonės, gyvendami kartu, supanašėja, taip turbūt nutinka ir su šalimi, kuria žaviesi ir kurioje praleidi daug laiko“, – pritaria Margarita.
Mėgstu čia ir dirbti. Sėdžiu visiškoje tyloje, medituoju ant sofos žvelgdama į jūrą ir tiesiog mėgaujuosi buvimu namie.
Moteris prisipažįsta, kad Balis pakeitė ne tik jos gyvenimą, bet ir ją pačią. „Ten nejučia tampi kitoks – geresnis, laisvesnis, labiau atsipalaidavęs, – tikina M. Serych. – Salos gyventojai labai šviesūs žmonės, jiems visko užtenka tiek, kiek turi, jie niekur neskuba, nesinervina, neapsikrauna darbais. Vietiniai vadovaujasi filosofija, kad negali Visatos prašyti daugiau – visko gauni, kiek reikia. Jie moka tiesiog gyventi.“
Nors didžiąją metų dalį Margarita praleidžia egzotiškame Balyje, su meile kuria ir namus Klaipėdoje. Moteris ir papurgalvis šviesiaplaukis Kajus įsikūrę penkioliktame 2008-aisiais baigto statyti gyvenamojo namo, esančio netoli uosto, aukšte. Vaizdai pro langus gniaužia kvapą: svetainėje ir berniuko kambaryje galima stebėti saulėlydžius („dėl jų visada skubu namo“), pro virtuvės bei miegamojo langus, taip pat erdviame balkone – gėrėtis senamiesčiu, dar pro vieną miegamojo langą matyti ramesnė, žalesnė uostamiesčio pusė su parkais, taigi gimtuoju miestu Margarita gali gėrėtis bemaž iš visų pusių. O kaip mėgstamiausią įvardija vakarų, nes iš jos gali stebėti besileidžiančią saulę. „Prisipažinsiu: į miesto pusę žiūriu labai retai, dažniausiai mano akys krypsta į jūrą“, – sako šypsodamasi.
Moteris neslepia: šį 78 m2 ploto butą pirmiausia pirko dėl atsiveriančio vaizdo. Juokiasi, kad jos svečiai nejučia tampa savotiško testo dalyviais: vieni pro langą mato uosto gamyklas ir net nepastebi jūros, kitų žvilgsnis pirmiausia užkliūva už jos. Jūrą dievinanti Margarita – iš tų, kurie už lango vykstančio pramoninio gyvenimo net nepastebi, o kranai Klaipėdoje užaugusiai moteriai kelia nostalgiją...
Atostogų nuotaika
Pašnekovė tikina, kad namai Klaipėdoje jai labai brangūs, kad kūrė juos ir tebekuria (pavyzdžiui, komoda ar stalelis iš Balio nusėdo čia visai neseniai) su atsidavimu ir po truputį. „Kai kurių detalių ilgai ieškojau. Sunku patikėti, bet veidrodis masyviais mediniais rėmais iš Balio vonioje atsirado tik po aštuonerių metų“, – šypsosi Margarita.
Ir baldus, ir interjero detales moteris renkasi atsižvelgdama į jų energiją, stengiasi juos pajusti. „Neperku daikto tik todėl, kad reikia. Galima sakyti, jie patys ateina“, – sako šviesaus ir stilingo būsto šeimininkė. Iš kelionių, egzotiškų kraštų parsivežti daiktai primena patirtus įspūdžius. „Manau, svarbu susikurti tokius namus, kuriuose jaustumeisi taip, lyg būtum atvykęs atostogų. Iš kelionių parsivežtos detalės atkuria atostogų nuotaiką, buitis ir kasdienybė taip smarkiai nebeslegia pečių“, – įsitikinusi aistringa keliautoja. Kaskart pravėrusi duris, ji pasidžiaugia, kaip gera grįžti namo. „Mėgstu čia ir dirbti. Sėdžiu visiškoje tyloje, medituoju ant sofos žvelgdama į jūrą ir mėgaujuosi buvimu namie“, – atvirauja pašnekovė.
Senos medinės durys gali tapti puikiausiu staliuku ar lovos galvūgaliu. Iš papajų kamienų gaminami nepaprasto grožio šviestuvai
Kaip Margarita apibūdintų savo namų Klaipėdoje stilių? „Ko gero, labiausiai tiktų pavadinti juos eklektiškais“, – svarsto moteris. Ir priduria, kad meilė Baliui paveikė ir šių namų vaizdą. Baliečiai savo būstui puošti naudoja daug detalių, tarpusavyje įdomiai derančių elementų. Šviesių jos pačios būsto sienų fone puikiai išryškėja iš salos parsivežtų baldų faktūros ir spalvos, natūralus medis.
„Labai traukia medžio masyvo baldai, gražu bambukas. Įsivaizduoju save gyvenančią kambaryje bambukinėmis sienomis“, – šypsosi M. Serych. Pasak jos, kurti namus – tai nenutrūkstamas ir niekada nesibaigiantis procesas, nuolat atsiranda minčių, ką ir kuo būtų galima pakeisti.
Ką davė gamta
Balyje pagamintų perdirbtų baldų ir interjero detalių iš kietmedžio (tikmedžio, mango, papajos ir kt. medienos), lavos akmens ir kitų natūralių egzotiškų žaliavų Margarita atvežė ir į Lietuvą. Per laiką susiformavę, atogrąžų gamtos sąlygų veikiami grubūs natūralūs itin kietos medienos paviršiai suteikia iš jų padarytiems baldams ir detalėms savotiško žavesio. O labiausiai moterį džiugina, kad šiuo tikslu nenukirstas nė vienas medis. „Senos medinės durys gali tapti puikiausiu staliuku ar lovos galvūgaliu. Iš papajų kamienų gaminami nepaprasto grožio šviestuvai“, – sako Margarita. Patys baliečiai iš senų valčių, durų daro baldus, veidrodžių rėmus... Panaudoti galima bemaž viską. O svarbiausia, tokių daiktų nereikia labai saugoti, nebaisu įbrėžti, jų neįmanoma sugadinti, taigi jie gali laisvai gyvuoti toliau. „Kiekvienas įbrėžimas yra to baldo istorija. Kuo tų įbrėžimų daugiau, tuo daiktas vertingesnis“, – pasakoja M. Serych.
Balyje itin daug rankų darbo: moterys pačios pina šviestuvų gaubtus, iš tropinių lianų (rotangų) mezga itin patvarius krepšius, pintines, kilimus, įvairius aksesuarus, iš lavos akmens kuria skulptūras, natūraliomis medžiagomis dažo tekstilę (ko verta vien indoneziečių kultūros dalimi tapusi batika!), drožinėja baldus ir pan. „Balyje išlikę senieji amatai, daug rankų darbo. Tai suteikia baliečių gyvensenai išskirtinumo“, – džiaugiasi prieš penkerius metus šį egzotišką ir jos pačios gyvenimą pakeitusį kraštą atradusi klaipėdietė.
Kas kuria egzotišką estetiką...
Į kiekvienus namus įmanoma įsileisti šiek tiek Tolimųjų Rytų egzotikos.
Smilkalai. Jie smilksta bemaž kiekvienuose baliečių namuose.
Kvapai. „Mano mėgstamiausias – jostrų (arba plumerijų, senegal. Frangipani) žiedų. Juo kvepinu ir namus, vonioje naudoju jostrų eterinį aliejų.“
Muzika. Margaritos namuose dažnai skamba didžėjų N U (albumas „SOL“), Yoko Duo, Nicolas Jaaro, Bonobo ir kt. kuriama muzika. „Patinka su įvairių šalių motyvais, garsais, nukelianti į egzotiškus kraštus (Kubą, Braziliją, Afriką ar Indoneziją). Dievinu gamelaną.“
Spalvos. Nebijokite ryškių akcentų, pakaks ir kelių. M. Serych namuose tai – žydros kopėtėlės (atstoja lentyną ar pakabą), spalvingos pagalvėlės, aptakių formų vaza iš Balio, iš senų durų pagaminta komoda ir kt. Margaritos mėgstamiausios spalvos – mėtų žalia ir žydra (prieškambaryje į sieną atremtas stūkso net tokios spalvos dviratis), patinka vario, žalia.
Vaisiai. Mums patiko Margaritos idėja prikrauti į didelę lėkštę, pavyzdžiui, parsivežtą iš kelionių, egzotinių vaisių. Ir gražu, ir skanu, ir sveika.
