Į beveik 240 m2 ploto apartamentus sostinės senamiestyje šeima įsikėlė prieš metus. Penkių kambarių buto su didžiule virtuve beveik nekeitė. Svetainėje kabo tie patys lietuvių tapybos meistrų (Eugenijaus Kulviečio, Juozo Bagdono ir kt.) paveikslai, meno kūriniai, stovi tie patys antikvariniai baldai.
Namai man yra šventovė.
Namai su istorija
Erdvus būstas, iš kurio atsiveria kvapą gniaužianti miesto panorama, priklausė Jurgio seneliams. Moteris prasitaria, kad šie namai jiems su vyru emociškai labai brangūs. „Čia Jurgis gyveno, kai susipažinome, o dabar, po dvylikos metų, šiame bute gyvename visa šeima“, – teigia pašnekovė.
Dainininkei labiausiai patinka, kad namuose – daug natūralios šviesos, pro langus atsiveria gražūs vaizdai ir yra židinys. „Židinys man kelia nostalgiją, jis siejasi su vaikyste ir jaukumu“, – paaiškina E. Jennings. Šeima mėgsta vakarus leisti spragsint malkoms, židinys užkuriamas ir per didžiąsias metų šventes.
Nieko nekeitė
Naujieji šeimininkai į šią erdvę atsivežė savo daiktų (knygų, muzikos įrašų, šeimos nuotraukų, kelis naujus paveikslus, mielų suvenyrų ir pan.) ir iš karto pasijuto kaip namie. „Iš esmės nieko keisti nenoriu – klasikinis stilius man labai patinka“, – tikina pašnekovė. Svetainės sienas pora papuošė keliais Ericai padovanotais grafikos kūriniais – graviūrų meistro Georges’o-Jacques’o Gatine'o 1825 m. sukurta fotograviūra „Lietuvė“ („Lithuanienne“) ir keliomis XIX a. mados iliustracijomis. Valgomojo erdvėje puikuojasi didžiulis dailininko marinisto Edvardo Malinausko 1997 m. tapytas darbas. Erica prasitaria, kad šį norėtų pakeisti didžiuliu spalvotu mėgstamo dailininko Sigito Staniūno paveikslu. Galbūt tai padarys netgi iki Kalėdų...
Progos pasireikšti tėvų išmonei kuriant namus nesuteikė ir sūnūs – 8-metis Pranas ir 7-erių metų Antanas.
„Jie jau pakankamai dideli dalyvauti procese, gali pasakyti, kas patinka, kas – nelabai. Vis dėlto jie net lovų nenorėjo keisti vaikiškomis, tiko senosios, – sako Erica. – Įrengėme tik daugiau lentynų, kad kūrybiški berniukai turėtų, kur susidėti daiktus.“
Mums Kalėdos yra būti kartu su šeima.
Sūnūs patys rinkosi kambario spalvas, rašomuosius stalus. Erica ir Jurgis šiek tiek pakeitė darbo kambarį – padarė šiuolaikiškesnį. „Neskubame keisti namų, kuriamės pamažu, nes nėra kur skubėti“, – tikina E. Jennings. Dar ne visi daiktai atvežti iš senojo buto... „Kai kada mažiau yra geriau“, – įsitikinusi dainininkė.
(Ne)tipiška virtuvė
„Namai man yra šventovė“, – sako Erica. Tad bet ko įsileisti nenori. Pokalbio prie puodelio kavos susėdame erdvioje virtuvėje. Mėgstančiai gaminti moteriai tokia didelė erdvė – tikras džiaugsmas. „Ankstesniame bute virtuvė buvo mažytė, vos galėjome apsisukti, tad teko net sieną išgriauti“, – pasakoja E. Jennings. Virtuvėje Didžiulių šeima mėgsta vakaroti: Erica gamina vakarienę, vaikai prie stalo piešia, daro namų darbus, visi kalbasi, bendrauja. „Ši virtuvė yra tipiška, čia susirenkame visi, – šypsosi. – Turbūt dėl to, kad joje ypatinga ir jauki atmosfera.“
Išskirtinumo šiai Didžiulių erdvei suteikia tamsiai žalia sienų ir lubų spalva. „Jurgio močiutė norėjo būtent tokios. Meistrai niekaip nenorėjo sutikti dažyti šia spalva, sakė, kad niekas taip nedaro, bet močiutė buvo neperkalbama, tad vyrams teko nusileisti“, – juokdamasi pasakoja E. Jennings. O raudona vienų spintelių durų spalva atsirado... netyčia, pritrūkus baltų dažų.
Ant žalių sienų kabantis paveikslas, kuriame pavaizduotas sviestą vagiantis Krišna, keliauja iš vienų Ericos namų į kitus. Tai – restorano „Sue’s Indian Raja“ savininko Rajinderio mamos dovana. „Man atrodo, šis paveikslas labai tinka virtuvėje, ten, kur maistas, – sako Erica. – Jis tarsi kasdien valgomo maisto palaiminimas. Šį darbą turiu daugybę metų, jis visada kabojo tik virtuvėje. Kai kurie daiktai taip ir keliauja kartu per gyvenimą.“
Klasikinis stilius man labai patinka. Neskubame keisti namų, kuriamės pamažu, nes nėra kur skubėti.
Būti kartu
Virtuvė – ir svečių traukos centras. Pajuokauju, kad tokioje didžiulėje erdvėje galima rengti net vakarėlius. E. Jennings užuominą supranta, bet tikina, kad jai mieliau laiką leisti su šeima. „Esu namų žmogus, bet, paradoksalu, juose praleidžiu ne tiek laiko, kiek norėčiau. Scena... – susimąsčiusi sako dainininkė. – O štai Jurgis, priešingai, mėgsta būti tarp žmonių, pasisemia energijos su jais bendraudamas. Gal taip papildome vienas kitą?“
Užtat per Kalėdas namuose ir virtuvėje būna nemažai šurmulio, nes čia šeimininkauja kelios moterys – Erica, jos mama, seserys, dukterėčia. Pernai merginoms padėjo ir Pranas su Antanu. Kalėdoms dažniausiai gaminami kumpis, kalakutas, dainininkė ruošia salotas, sriubą, užtepėlių prie kukurūzų miltų paplotėlių (šių, vadinamų arepa, atsiveža iš Kolumbijos), Ericos mama Grainne kepa kalėdinį pyragą. O štai airišką pudingą ji pradeda gaminti dar gerokai iki švenčių, lapkričio mėnesį. Dainininkė išduoda, kad mama labai džiaugiasi, jog šį kartą išėjo laiku pagaminti pudingą – spės iki švenčių kaip reikiant subręsti.
Židinys man kelia nostalgiją, jis siejasi su vaikyste ir jaukumu.
Prie valgomojo stalo svetainėje Kūčių vakarienės (tiesa, tradicinių dvylikos patiekalų skirtingų kultūrų šeima neruošia) ir Kalėdų pietų susėda dešimt žmonių: Didžiulių ketvertukas, Ericos tėvai Grainne ir Robertas, sesuo Deirdre ir sesuo Anne su vyru Sauliumi ir dukra Caoilfhinn. Per šventes, šeimos pietus iš indaujos mielai traukiamas Jurgio senelės porceliano servizas. „Šie indai per gražūs, kad dulkėtų lentynoje ir būtų ištraukiami tik kartą per metus“, – įsitikinusi šeimininkė.
Didžiuliai prasitaria, kad jiems svetimas komercinis švenčių šurmulys, kad stengiasi nesureikšminti dovanų ir šventėms suteikti tikrąją prasmę. „Požiūris į Kalėdas šiek tiek pasikeičia susilaukus vaikų, – sako dainininkė. – Mums Kalėdos yra būti kartu su šeima.“ Skambant muzikai, kartu puošti eglutę, namus... „Kalbėjomės su vaikais ir apie Kalėdų Senelį, kokios yra kalėdinių dovanų ištakos ir tikroji dovanojimo prasmė“, – sako E. Jennings. Ji užsimena svajojanti padovanoti vaikams kelionę, pavyzdžiui, į legolendą, nes mano, kad įspūdžiai – geriausia dovana. O jei jau prakalbome apie dovanas, ją Erica ir Jurgis savo gerbėjams įteiks jau gruodžio 11-ąją – tądien jiems daug sentimentų keliančiame sostinės restorane „Neringa“ surengs koncertą „The Ball & Chain“. „Bus puiki proga visiems pabūti kartu“, – įsitikinusi E. Jennings.
Tradicinis airiškas kalėdinis pyragas
Reikės:
110 g cukruotų vyšnių
50 g neskaldytų migdolų
po 350 g trijų rūšių razinų
50 g maltų migdolų
110 g cukruotų vaisių žievelių
1 apelsino žievelės
1 citrinos žievelės
5 valgomųjų šaukštų airiško viskio
225 g sviesto
225 g šviesiai rudo cukraus
6 naminių kiaušinių
275 g baltų miltų
1 nubraukto šaukštelio prieskonių mišinio
1 didelio (arba 2 mažesnių) obuolio (geriausiai – 'Bramley' veislės, nulupto, sutarkuoto)
Gaminame
* Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C. Nuplautas ir nusausintas vyšnias supjaustykite į 2–4 dalis. Migdolus užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite 1 ar 2 min., nulupkite odeles ir sukapokite. Sumaišykite džiovintus vaisius, maltus ir sukapotus migdolus, cukruotų vaisių, apelsino ir citrinos žieveles. Įpilkite pusę kiekio viskio ir palikite 1 val.
* Išsukite sviestą, supilkite cukrų ir plakite, iki masė taps balta. Po vieną atsargiai įmaišykite kiaušinius. Miltus sumaišykite su prieskoniais ir suberkite į tešlą. Į ją atsargiai, kruopščiai įmaišykite obuolį (neplakite!). Tešlą sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą, viduryje padarykite nedidelę duobutę. Šlapiomis rankomis išlyginkite paviršių ir uždenkite kepimo popieriumi. Dėkite į orkaitę, po 1 val. sumažinkite kaitrą iki 170 °C laipsnių ir kepkite dar 2–2,5 val. Mediniu pagaliuku patikrinkite, ar pyragas iškepęs. Ant iškepusio užpilkite likusį viskį. Palikite ataušti orkaitėje.
* Kitą dieną kepinį išimkite iš formos, bet popieriaus nenuimkite. Pyragą įvyniokite į pergamentinį popierių ir apsukite folija. Taip „supakuotą“ kepinį galima laikyti kambario temperatūroje kelias savaites ar net mėnesius.
* Tradicinis airiškas kalėdinis pyragas pertepamas ir aptepamas migdolų pasta (reikia sumaišyti 450 g cukraus pudros, 450 g maltų migdolų, 1 ar 2 nedidelius naminius kiaušinius, lašelį natūralios migdolų esencijos ir 2 valgomuosius šaukštus airiško viskio). Puošti pasitelkite fantaziją.
