Į dabartinius savo namus Karina atsikraustė neseniai, maždaug prieš pusmetį. Ji pasakoja, kad, ieškodama būsto miesto centre, apžiūrėjo nemažai naujos statybos erdvių, tačiau tai buvo „ne tai“. Galiausiai pašnekovė išsirinko butą sename autentiškame pastate, jau turinčiame savo istoriją.
Pasak šaltinių, eklektiško stiliaus namas dešiniajame Neries krante statytas XIX amžiaus antrojoje pusėje ar XX amžiaus pradžioje. Žvėryne užaugusi, vėliau Gedimino prospekte gyvenusi Karina būsto Vilniaus centre norėjo ne tik iš įpratimo, bet ir dėl to, kad galėtų greitai pėsčiomis ar dviračiu pasiekti prospekte esantį nuosavą interjero saloną „Le Pont“. Šio pavadinimą įkvėpė Marco Lavoine'o daina apie vieną Paryžiaus tiltų – Mirabo (Le Pont Mirabeau), įkvėptą Guillaume'o Apollinaire'o meilės eilių. Karinos interjero salone prekiaujama interjero puošmenomis ir baldais iš Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Portugalijos ir kitų šalių.
Puošia „voratinkliai“
Maždaug 50 m² ploto butas aukštomis lubomis patogioje vietoje atitiko ir kitus moters norus. Karina sako nemėgstanti bendrų erdvių, todėl jai patiko būsto išplanavimas: jame yra atskiri prieškambaris, svetainė, virtuvė ir miegamasis.
Kol kas durų iš prieškambario į pereinamą svetainę bei iš svetainės į nedidelę virtuvę nėra, – moteris planuoja ateityje į durų angas įstatyti slankiąsias duris. Karina pasakoja, kad kraustėsi į tvarkingą būstą, tad remonto daryti nereikėjo. Naujakurei visai prie širdies ir veikiausiai iš sovietinio laikotarpio likę papuošimai – į voratinklius panašūs lipdiniai lubų kampuose. „Man labai patiko voratinklio idėja, kada nors norėčiau net ir gipsinį vorą ten patupdyti“, – planuoja pašnekovė.
Karinos svetainę puošia išlikusi ir iki šiol puikiai veikianti baltų koklių krosnis. Moteris džiaugiasi, kad tuomet, kai į namą buvo vedamas dujinis šildymas, malkomis kūrenama krosnis nebuvo išardyta. Bute yra dar viena – žalių koklių – krosnis, tik kol kas ji slepiasi miegamojo drabužinėje. Dar vienas būsto privalumas yra balkonas, čia galima įsitaisyti ir stebėti, kas vyksta judrioje sostinės gatvėje.
Karinai labiausiai patiko ir tebepatinka klasika, todėl tokio stiliaus yra ir jos namai.
Tigras eina į darbą
Šiltais namais Karina dalijasi su ne menkiau svarbiu gyventoju – katinu Tigru. Mylimas augintinis yra imigrantas, jį moteris parsivežė iš Amsterdamo – čia, ieškodama iššūkių, gyveno dvejus metus. Tigras, priešingai, nei įprasta katinams, mėgsta keliauti – dažnai vežamas automobiliu, yra plaukęs keltu, gyvenęs viešbučiuose. Šeštadieniais Tigras, rodydamas šeimininkei kelią, kartu žygiuoja į „Le Pont“. Kaip juokuoja Karina, – užsidirbti ėdalui.
Deja, nors augintinis yra smaguris, o ypač mėgsta vaisius ir daržoves, maistas dėl sveikatos problemų jam yra ribojamas. Tai – bene vienintelis draudimas, kurį tenka iškęsti lepūnui: Tigrui moteris leidžia lipti ir ant baltų sofų. „Tai – jokia problema. Net jei svečiai išpila raudonąjį vyną, dėmes nesunku išvalyti. Juk dabar yra kokybiškų, modernių valymo, impregnavimo priemonių“, – problemų nemato Karina.
Sekreteras iš pradžių stovėjo Karinos interjero salone. „Nenorėjau, kad jį nupirktų, todėl nustačiau beprotišką kainą.“
Dekoratorė sako, kad jai labiausiai patiko ir tebepatinka klasika, todėl tokio stiliaus yra ir pačios namai. Tiesa, dabar Karinai jau norisi ir moderno, šviesesnių linijų. Tai atspindi svetainėje kabanti aktorės Audrey Hepburn nuotrauka – legendinio filmo „Pusryčiai pas Tifani“ kadras. Audrey atrodo dar stilingiau, nes nespalvotai nuotraukai dekoratorė parinko veidrodinius rėmus.
Baldai su istorija
Bene labiausiai į akis krintantis buto baldas yra svetainės centre stovinti sena kušetė, kurią Karina prieš daug metų nusipirko iš vieno Nyderlandų kolekcininko. Iš pradžių baldas stovėjo darbe, ant jos prisėsdavo verslininkės klientai. Į naujus namus kušetė atkeliavo atnaujinta: gesintos rausvos spalvos aksomą pakeitė baltos spalvos audinys. Balta yra ir svetainės sofa, tai – olandų kompanijos „Eichholtz“ gaminys.
„Šią sofą ilgai medžiojau... Pavyko nusipirkti per išpardavimą“, – pasakoja pašnekovė. Iš Olandijoje per išpardavimą įsigyto senų baldų komplekto yra ir svetainėje stovintis ovalus bukmedžio stalas – šio, anot Karinos, negadina per daugelį metų atsiradę apibraižymai. Inkrustuotas XVIII amžiaus sekreteras į namus atkeliavo taip pat ne iš karto – baldas, kuriame yra ir slaptas stačius, kurį laiką stovėjo interjero salone. „Iš tikrųjų nenorėjau, kad jį nupirktų, todėl nustačiau beprotišką kainą“, – juokiasi pašnekovė.
Koridoriuje stovinti žalsva spintelė su nedideliais stalčiukais taip pat turi savo istoriją. „Esu didelė vėluotoja, kartą pavėlavau į keltą ir užstrigome su Tigru Hamburge. Slampinėdama po miestą galvojau, kad norėčiau spintelės papuošalams susidėti. Ir kaip tik tokią pamačiau. Gerai, kad ji dar tilpo į beveik iki lubų prikrautą mašiną“, – prisimena Karina.
Dekoratorė sako, kad jei į svečius užsuktume po kurio laiko, butas veikiausiai jau atrodytų kitaip, mat ji mėgsta perstatyti baldus, keisti interjerą. „Turiu gebėjimą daiktus pamatyti kitaip, iš jau esančių dalykų sukurti naują dekorą“, – nesikuklina pašnekovė. Ji sako, kad jei neturėtų savo verslo, mielai dirbtų vitrinų dekoratore.
Dar Karina mėgsta puoštis, jos drabužinėje yra ir vakarinių suknelių, ir išeiginių aukštakulnių. „Nesuprantu žmonių, kurie, tarkim, eidami į teatrą neišnaudoja progos pasipuošti, susikurti sau šventę“, – sako verslininkė.
Iš plačios giminės
Karina pasakoja kilusi iš plačios įvairiatautės giminės, jos tėtis anksti žuvo, tad vaikystėje mergaitės herojus buvo senelis Aleksandras – stotingas kaukazietis. Jo žmona, Karinos močiutė, į Lietuvą, ieškodama maisto, atkako iš Sibiro. „Visi sako, kad esu jos reinkarnacija. Močiutė buvo versli moteriškė, deja, mirė dar prieš man gimstant. Tikiu, kad jei būtume susitikusios, didelį verslą būtume sukūrusios“, – teigia dekoratorė.
Vertinu kokybiškus ir stilingus daiktus ir džiaugiuosi jais ne pusdienį.
Pašnekovė sako, kad ji ir versle, ir gyvenime yra labai praktiška, apgalvojanti, žiūrinti į priekį. „Štai namie kabo užuolaidos, persiūtos iš kabojusių vienoje mano parduotuvių“, – pavyzdį pateikia moteris.
Karina tvirtina nesanti materialistė, bet vertina kokybiškus, stilingus daiktus ir džiaugiasi jais ne pusdienį. „Juk pinigus tam ir uždirbame, kad juos išleisdami pajustume džiaugsmą, malonumą“, – įsitikinusi dekoratorė.
Turiu gebėjimą daiktus pamatyti kitaip, iš jau esančių dalykų sukurti naują dekorą.
Karinos pasirinkimai
Knyga. „Vidurnakčio vaikai“ ir kiti Salmano Rushdie romanai.
Filmas. „Kalifornijos svajos“, „Didis grožis“.
Spektaklis. Piotro Čaikovskio baletas „Spragtukas“.
Muzika. Rodas Stewardas. „Norėčiau į jo koncertą Niujorke.“
Svajonių kelionė. Į Kubą.
Patiekalas. „Valgau daug ir viską.“
Poilsis. Būti su savimi, atostogauti be telefono.
Taisyklė. „Taisyklių neturiu. Turiu ribas.“
Meilė. Laimė.
Malonumai. „Praktiški dalykai, tarkim, skanūs pusryčiai.“
Patinka. Gražiai gyventi.
Nepatinka. „Kai nematau išeities, nežinau, kur judėti toliau.“
Silpnybė. Didžiausia – tingulys.
Sportas. „Padeda išgyventi niūrią žiemą.“
Dovana. „Vaikystėje norėjau Barbės, o dabar noriu ne daiktų, o naujų emocijų, įspūdžių, patirčių.“
