Šiauliai, dažnai vadinami Šiaurės Lietuvos kultūros centru, jau ne vienerius metus įrodo savo gebėjimą tapti avangardinės mados ir kūrybinio meno epicentru. Šią žiemą miestas jau 29-tą kartą pasitiko vienu ryškiausių savo renginių – festivaliu VIRUS, kuriame susijungė mados, meno ir scenos menų pasauliai. Festivalis eilinį kartą įrodė, kad mada nėra tik didmiesčių prerogatyva. Šiauliai tampa vieta, kurioje subręsta naujos idėjos, eksperimentai ir kultūriniai dialogai tarp kūrėjų bei auditorijos.
Pirmasis šiuolaikinės mados festivalis
Dar 1995-aisiais Šiaulių dailės galerija pradėjo organizuoti mados ir meno festivalį VIRUS. Viskas prasidėjo nuo meno ir mados sintezės. Pirmuose festivaliuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas menininkų kuriamoms rūbų kolekcijoms, kuriose buvo kūrybiškai interpretuojamas kūno ir drabužio santykis. Festivalio įkūrėjas ir organizatorius meno kritikas Virginijus Kinčinaitis šiuo renginiu siekė parodyti meno ir mados sintezės galimybes bei telkti madą kuriančius menininkus. Festivalis neretai išsikeldavo ir dominuojančią temą: baimė, feminizmas, naujasis vyriškumas ir kt. Renginys siekė įdėmiau pažvelgti į madą, suvokiant jos universalumą ir įtaką šiuolaikinei kultūrai bei menui, pamėginant jai suteikti meno kūrinio vertę. Periferijoje vykstantis inovatyvus mados, šokio, cirko ir meno festivalis kūrė tradiciją pristatyti šiuolaikinės kultūros aktualijas. Daug kūniškumo estetikos kasmet pateikiama beveik mėnesį trunkančių renginių kulminacijoje – madų šou. Į alternatyvą orientuotas mados idėjas čia buvo kviečiami pristatyti jauni kūrėjai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Rygos, Talino, Varšuvos ir kitų miestų. Tradiciškai festivalio scena būdavo suteikiama įvairiose aukštosiose meno mokyklose mados dizainą studijuojantiems jauniesiems dizaineriams. Todėl šis renginys pasižymėjo ypatingu veržlumu, įvairove ir provokacijomis. Kaip neformaliame pokalbyje minėjo vienas festivalio iniciatorių ir idėjos sumanytojų menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, „Virus“ konceptas ir kūrybinis užkratas po keleto metų išprovokavo „Mados infekciją“. Lingvistinės ir semantinės paralelės čia tikrai neatsitiktinės, liudijančios apie to laikmečio mados „simptomatiką“ bei plitimą vietos mados vartotojų ir gerbėjų lauke.
Žingsnis iki jubiliejaus
VIRUS mados festivalis išsiskiria ne tik savo pavadinimu, bet ir konceptualia idėja. Festivalio tema simbolizuoja madą kaip reiškinį, kuris plinta greitai, užkrečia mases ir tampa neatsiejama kultūros dalimi. Šiaulių dailės galerijos ir festivalio meno vadovės Ernestos Šimkienės kuruojamame renginyje mada suvokiama ne tik kaip estetikos kūrimas, bet ir kaip idėjų mainų, socialinės kritikos ir saviraiškos platforma. Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad mada – tai ne tik drabužiai, bet ir būdas reflektuoti laikmetį bei įžvelgti ateities tendencijas.
VIRUS suteikia sceną ne tik pripažintiems dizaineriams, bet ir jauniesiems kūrėjams, kurie demonstruoja drąsias idėjas ir eksperimentinį požiūrį į madą. Renginio podiumu žengusiosiose kolekcijose susiliejo futurizmas, tvarumas, provokatyvumas, mados ir perfomanso samplaikos. Kolekcijos atspindėjo globalias mados kryptis persipindamos su lokalaus identiteto charakteriu. Didelis dėmesys skirtas jauniesiems kūrėjams, kurie per kūrybą reflektavo inovatyvias mados idėjas, netikėtus ir drąsius socialinius kontekstus, atskleidžiančiais jų požiūrį į klimato krizę, tapatybę ir technologijų įtaką šiuolaikiniam gyvenimui.
Konceptualios mados takelis
Nors festivalis kalba apie nenumaldomai plintatį mados „virusą“, jau ne vienerius metus renginys vyksta netikėtoje, bet itin patrauklioje lengvosios atletikos maniežo erdvėje, kurioje sporto arena ir bėgimo takelis vienam vakarui virsta mados podiumu. Šiemet savo kolekcijas pristatė tiek kylantys, tiek jau gana garsiai Lietuvoje bei netolimame užsienyje nuskambėję mados kūrėjai: Raimedas Latvys, Lukas Svirplys, Adelė Burokaitė, Karina Panina, Ula Aleksandravičiūtė, Deimantė Jakštytė, Gintaras Rėpšas, Kotryna Kvašytė, Ugnė Pienė Noreikytė, Liva Ejuba (Latvija), Karl Christoph Rebane (Estija), Leticija Orlova (Latvija), Marta Laure, Estere Liva Logina, Annija Pauzere (Latvija), Fedir Vozianov (Ukraina). Gražia tradicija tampa ir išskirtiniai kūno plastikos ir šokio mini spektakliai, kuriuos atlieka Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai. Šokėjai tapo išskirtiniais madų šou modeliais ir pademonstravo netikėtas mados, šokio, kostiumo detalių ir kūno plastikos sintezes. Preciziški judesiai virto gyvais aksesuarais, suteikdami kolekcijos pristatymui ne tik dinamikos, bet ir estetinio gylio.
