Populiarumo augimas ir įrankis autentiškumui kurti
Vintažas buvo mados dalis jau nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tuo metu jis buvo naudojamas perdirbant įvairius audinius ir drabužius, nes trūko tekstilės. Visgi pirmąkart vintažas ryškiausiai sužibėjo 7–8-ąjį dešimtmečiais, vėliau jo populiarumas tik augo. Iš pradžių buvo madinga naudoti vintažinius audinius drabužiams siūti. Praėjus šiek tiek laiko po karo, atsigavus pramonei ir rinkoje padaugėjus įvairių drabužių bei aksesuarų, žmonės atkreipė dėmesį į išsilaikiusius senus drabužius, kurie atrodė ilgaamžiai.
Žinoma, tuo metu vintažinių drabužių dėvėjimas nebuvo stipriai įsitvirtinęs, kol 1998 m. itin didelę įtaką madai padarė serialas „Seksas ir miestas“, kurio kostiumų dailininkė Patricia Fields, turėdama didelį vintažinių daiktų archyvą, sukūrė 1990-ųjų stiliaus ikonos Kerės įvaizdį, kuris vertinamas iki šiol. Serialo veikėja pasižymėjo išskirtiniu stiliaus pojūčiu ir labai įdomiais deriniais, turėjusiais stiprų vintažo prieskonį. Prisimindama, kaip buvo renkamas turinys veikėjos spintai, aktorė Sarah Jessica Parker pasakojo, kad ieškodamos drabužių serialui, važiuodavo į senus vintažinių daiktų sandėlius Majamyje, Pitsberge ir aplink. Taip vintažas tapo Kerės eklektiško įvaizdžio dalimi: „Aš ieškojau tobulos vintažinės suknelės, kainuojančios 7 dolerius, kurią galėčiau priderinti prie savo batelių už 300 dolerių“, – vienoje iš scenų sakė vintažo ikona. Vienas iš išskirtiniausių daiktų Kerės spintoje buvo „Fendi“ bagetės modelio rankinė, kuri aktorės dėka iki šiol yra itin mėgstama ir labai „medžiojama“ vintažo gerbėjų.
Kodėl rinktis vintažą?
Šiomis dienomis vintažas įgyja vis didesnę prasmę ir vertę, nes vintažiniai drabužiai ir aksesuarai yra ilgaamžiškesni, dažnai pagaminti iš aplinkai draugiškų medžiagų, jie padeda kovojant su masine ir aplinkai nedraugiška mados industrija. Taip pat vintažas padeda susikurti savitą įvaizdį, nes jį galima žaismingai derinti su šiuolaikinėmis įvaizdžio detalėmis ar skirtingų laikotarpių stiliumi. O man labiausiai patinka, kad įsigijus vintažinį drabužį – maža tikimybė, kad kas nors kitas turės tokį patį. Be to, toks drabužis ar aksesuaras prilygs originaliai stiliaus detalei, padedančiai atkreipti žmonių dėmesį ir užmegzti naują pokalbį gatvėje ar renginyje. Kitaip sakant – neliksi nepastebėtas.
Pasaulinės žvaigždės renkasi vintažą norėdamos išsiskirti iš kapitalistinės ir vartotojiškos mados. Pavyzdžiui, nepriklausoma kino aktorė Chloe Sevigny pasirinko vadinamąją antrų rankų mados „trash“ estetiką ir taip atsiskyrė nuo masinės mados bei tapo stiliaus ikona. Kitas pavyzdys yra Nicole Kidman – viena didžiausių vintažo propaguotojų šiuolaikiniame Holivude. Save ji pateikia per laikui nepavaldžius vintažinius bei kultūriškai vertingus drabužius ir aksesuarus, taip pabrėždama savo asmeninį stilių.
Kolekcionavimas ir mados istorijos archyvas
Pirkti vintažinį daiktą – investuoti į mados istoriją. Pavyzdžiui, pradėjus kolekcionuoti 1990-ųjų „Miu Miu“, „Issey Miyake“ ar 2000-ųjų „Anna Sui“ kūrinius, spinta nebus tik spinta, ji taps archyvu, kurio vertė su laiku didės. Kuo vintažinis daiktas yra retesnis ir pagamintas mažesniu kiekiu, bet itin aukštos kokybės, tuo jis brangesnis, tarsi lobis. Bet kartais būna ir atvirkščiai – kai kurie produktai buvo gaminti pigiai ir skirti masinei rinkai, nebuvo saugomi, tad jų išliko gerokai mažiau, bet jų stilius taip pat gali labai išraiškingai kalbėti apie tam tikrą istorinį laikotarpį, todėl jie irgi gali būti vertingi. Pavyzdžiui, 8-ojo dešimtmečio įkvėpti ryškių spalvų, naudotų Andy Warhol kūryboje, nebrangūs ir smagūs drabužiai arba 2000-ųjų greitosios mados artefaktai, išsiuvinėti žvyneliais ir dengiantys itin mažą kūno dalį, šiais laikais išgyvena tikrą metamorfozę.
Kadangi XX amžius baigėsi, kiekvienas daiktas iš skirtingo dešimtmečio yra tarsi nostalgiškas prisiminimas ir suvenyras, kurį dėvėti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo to, kuriuo dešimtmečiu gimė. Šiuolaikiniai dizaineriai, be abejo, pastebėjo šią tendenciją ir kapstosi praeito šimtmečio archyvuose, ieškodami geriausių praeito laikmečio dizainų ir tuos dizainus, detales, nuotaiką įtraukia į postmodernistinį koliažą – savo kūrybą, kuri tampa ir turtingesnė, ir įdomesnė.
Į ką atkreipti dėmesį ieškant ir kaip suprasti vertę?
- Stilius ir dizainas. Be abejo, tai vienas pirmųjų aspektų, patraukiančių dėmesį ieškant vintažinių lobių – nuo rankinių ir švarkelių iki batelių ir juvelyrikos. Vintažinis daiktas bus tikrai vertingas, jei jo modelis bus įdomus, savitas, siluetai atspindės tam tikrą laikotarpį. Svarbu ne tik pirmas įspūdis, bet ir atkreipti dėmesį į kirpimą – ar jis įdomus ir logiškas, ar spalva tinkama, ryški, išsilaikiusi ir deranti su kitomis, ar detalės įdomios ir išbaigtos? Taip pat kai kurių dešimtmečių tendencijos, būdamos madingos šiuo metu, bus brangesnės nei tos, kurios buvo madingos prieš kelerius metus, tad jei nenorite prašauti pro šalį, ieškokite klasikos.
- Audinys. Natūralus ir prabangus audinys, be abejo, bus vertingesnis – ieškokite šilko, medvilnės, vilnos, lino, džinso. Sintetiniai audiniai, tokie kaip poliesteris, nebus tokie ypatingi, bet, pavyzdžiui, 8-ojo dešimtmečio sintetinės suknelės gali būti vertingos savo spalvomis ir žaismingumu. O 6-ąjį dešimtmetį atspindės nebūtinai ryški spalva, labiau – švelnaus kašmyro megztinis. Taip pat neišsigąskite, jei jūsų vintažinis lobis bus ne jūsų dydžio, tai gali būti sėkmingai sutvarkyta. Tokie audiniai kaip šifonas, tinklelis ar nėriniai yra gerokai trapesni ir labiau pavaldūs laikui, nei vilna, oda ar gabardinas, tad radę juos geros būklės, galite išties džiaugtis.
- Meistriškumas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vintažinis daiktas buvo pagamintas. Jei tai aukšto lygio rankų darbas – jo vertė bus tikrai nemaža. Taip pat svarbu, kokiomis detalėmis jis padabintas, kaip jos pritvirtintos, reiktų įvertinti, ar tai padaryta profesionaliai. Rankomis išsiuvinėti karoliukai ant „Balmain“ vakarinių suknelių ar 7-ojo dešimtmečio hipių džinsai, išsiuvinėti gėlėmis, aiškiai parodo vertę, išskirtinumą ir, be abejo, daikto retumą, nes jam pagaminti reikėjo daug dėmesio ir rankų darbo.
- Istorinė vertė ir kultūrinis artefaktas. Įvertinkite, kaip tiesiogiai savo vizualia išvaizda jis atspindi laikotarpį, kuriuo buvo pagamintas, ir kaip atspindi praeitį.
- Prekių ženklas ir etiketė. Žinoma, etiketė gali pasakyti labai daug. Arba gali nesakyti nieko. Po karo buvo daug dizainerių, kurių pavardė ant etiketės šiomis dienomis jau nelabai ką reiškia, nors kadaise tai buvo labai vertinamas dizaineris. Matydami Christiano Dioro, Yveso Saint Laurent, Vivienne Westwood kūrinius, daugelis pasakytų, kad jie yra vertingi, bet reiktų žinoti, kad jeigu tai yra jų pigesnės ir masinės gamybos linijos, tai daikto vertė nebus tokia didelė kaip pagrindinės linijos. Taip pat yra didelė rizika, kad vintažinio daikto pardavėjas prie švarko tiesiog bus prisiuvęs žinomo dizainerio etiketę, kad galėtų pakelti prekės kainą, todėl svarbu žiūrėti ir į dizainą, ir į kokybę, ar tai tikrai atitinka dizainerio, ar prekių ženklo stilių bei standartus.
Tam, kad išvengtumėte apgavysčių ir nesusipratimų, gerai suprastumėte vintažą, reikia treniruoti savo akį – per praktiką išmokti atpažinti gerą audinį, siuvimą ir pagrindines linijas, siluetus bei skirtingų dešimtmečių tendencijas. Dažnai vyksta parodos, ekspozicijos muziejuose, kurie turi įvairių istorinių drabužių kolekcijų, čia galima nemažai sužinoti apie vintažą, taip pat galima drąsiai lankytis ir žinomų mados namų parduotuvėse, kad susipažintumėte su jų standartais, kūryba ir pan. Taip pat galima vartyti ir analizuoti senus mados žurnalus – tiek internete, tiek bibliotekose – ir taip geriau pažinti mados istoriją.
Kur ieškoti vintažo?
Supermodelis Kate Moss dar prieš išpopuliarėjant vintažui, eidama raudonuoju kilimu, stebindavo 6-ojo dešimtmečio kokteilinėmis suknelėmis. Ne paslaptis, jog Kate, priešingai nei dabartiniai superžvaigždžių stilistai, ieškantys suknelių per vintažinių daiktų prekiautojus, ieškodavo jų pati sendaikčių turguose ir parduotuvėse. Pirkti sendaikčius yra jos pomėgis, nes gali pati paliesti audinį, iškart pasimatuoti ir įvertinti, ar tikrai tas radinys su savo istorija jai tinka, ar tikrai jis turi gerą energiją.
Fiziškai vintažinių daiktų ieškoti galima dėvėtų drabužių parduotuvėse, sendaikčių ir bagažinių turguose. Pastaruosiuose galėsite ne tik pasimatuoti, bet ir derėtis dėl mažesnės kainos. Vintažinių daiktų kainos priklauso nuo vietos, kurioje jų ieškoma – ar mažame miestelyje, ar Vilniuje, ar Paryžiuje. Dažniausiai kuo kosmopolitiškesnė ir labiau apgyvendinta vieta, tuo didesnė yra vintažo kultūra bei paklausa, tad dėl to kyla ir kaina. Visgi geriausias ir pigiausias būdas pradėti savo vintažinių daiktų kolekciją – pasižvalgyti po savo tėvų ir senelių spintas bei palėpes.
Internetas taip pat yra gera vieta ieškoti vintažinių daiktų, nors anksčiau į jį buvo žiūrima labai skeptiškai, nes ne visos nuotraukos yra pakankamai iškalbingos, mažai informacijos apie audinį ir jo būklę, negalima pasimatuoti. Visgi perkant internetu, rekomenduojama rinktis drabužius –mezginius, paltus, palaidines – tinkančius keliems dydžiams. Internetas yra tobula vieta ieškoti aksesuarų ir papuošalų – rankinių, šalikų, skarelių, juvelyrikos – iš viso pasaulio. Ieškokite svetainėse ir programėlėse, tokiose kaip „Vinted“, „Vestiaire“, „Etsy“.
Ką vertina kolekcionieriai?
Vintažo kolekcionieriai, dalindamiesi savo paslaptimis, kaip surinkti sėkmingą mados archyvą ir kaip nuspėti, kas bus vertinga, atkreipia dėmesį, kad reikia sekti tendencijas ir kaupti savo mados istorijos bagažą. Dar visai neseniai sparčiai išpopuliarėjo 10-ojo dešimtmečio ir 2000-ųjų „John Galliano“, „Christian Dior“, „Blumarine“, „Roberto Cavalli“, „Gap“ ir „Diesel“ kūrybos vintažo vertė – prieš 10 metų niekas nenorėjo šių prekių ženklų ir juos buvo galima nusipirkti gerokai pigiau, kaip investiciją, o dabar iš to gerai uždirbti, nes šie vintažiniai daiktai tapo itin geidžiami.
Visgi ateinančiam sezonui jau rekomenduojama ieškoti kitų vardų ir dizainų, iš dar kitų mados laikotarpių. Prognozuojama, kad ankstyvųjų 2000-ųjų mados tendencija greitai išblės ir ją pakeis 1990-ųjų minimalizmas su gundančiais skeltukais, klasikiniais modeliais, aptemptais sijonais, išbaigtomis linijomis, tad puikus laikas ieškoti būtent tokio vintažo savo spintose ir dėvėtų drabužių parduotuvėse.
Taip pat verta investuoti į tartano kiltus, kurie primins pirmąsias Jeano Paulo Gaultierio kolekcijas, ir dėvėti juos ant kelnių, taip pat minimalias braletes, paltus iš plunksnų. Į madą grįš ir 6-ojo dešimtmečio moteriškumas bei 7-ojo dešimtmečio minimalistinis stilius. Investuokite ir atgaivinkite 6-ojo dešimtmečio mergaitiško ir gėlėto stiliaus kardiganus iš kašmyro, angoros, vilnos, papuoštus perlais, karoliukais, siuvinėjimais, vientisos spalvos arba gėlių raštais, satininiu dekoru. Jų vertė priklausys nuo to, kaip įmantriai jie yra dekoruoti.
Paskutiniais sezonais populiarėja 1990-ųjų ir 2000-ųjų „Prada“, „Miu Miu“, „Tom Ford“ ir „Gucci“ era. Žmonės grįžta prie paprastumo ir labiausiai vertina kokybę, klasiką, džinsą, nebeieško ryškių spalvų, tad auga ir minimalistinio stiliaus vintažo vertė.
Prieš renkantis vintažą reikia gerai patyrinėti, kas jus traukia, ir ieškoti daiktų, kurie buvo pagaminti ypatingomis meistrystės technikomis bei kartu su savimi neša įdomią istoriją. Kadangi vintažas jau spėjo tapti išskirtiniu ekonominio ir kultūrinio kapitalo simboliu, skirkite laiko jam paieškoti, pasirūpinti ir netgi pasaugoti ateities kartoms.
