Vienam kilogramui medvilnės pagaminti reikia 10 tūkst. litrų vandens, o medvilnės pramonė visame pasaulyje kasmet sunaudoja daugiau kaip 250 mlrd. tonų vandens. Lyg to būtų maža, medvilnės laukuose supurškiama maždaug ketvirtadalis visų pasaulyje naudojamų pesticidų ir insekticidų, kurie alina dirvožemį ir ardo ištisas ekosistemas. Pesticidų perteklius nuplaunamas į upes, iš kurių patenka į požeminius vandenis ar pasiekia vandenynus...
Galiausiai, tekstilės perdirbimas visame pasaulyje tesiekia 1-2 proc., o į aplinką išmestai tekstilei suirti prireikia nuo 40 iki 200 metų. „Realiai tekstilės perdirbimo nėra. O išgirdęs, kad per metus visame pasaulyje pagaminama apie 100 milijonų tonų tekstilės, tiesiog sustingsti“, – tekstilės pramonės skaudulius laidoje atskleis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
Tekstilės pramonė – viena opiausių ir aktualiausių šių dienų temų. „Tai iš tikrųjų yra ir socialiniai dalykai. Pirmiausiai, darbuotojų engimas – kad gautume pigesnį drabužį, turi nukentėti žmonės iš Bangladešo, Indijos ar Kinijos. Kitas dalykas – čia pat, Lietuvoje, mes aplinkosauginių padarinių nematome taip akivaizdžiai. Todėl labai sunku suprasti, kas vyksta už daugelio kilometrų, visai kitoje šalyje, kitoje kultūroje, nors mūsų pasirinkimai arba tai, kaip veikia mados industrija, yra labai žalinga“, – įsitikinęs „Mados portalo“ įkūrėjas Erikas Marcinkevičius.
Tad kokios yra išeitys? Pirkti mažiau? O gal peržiūrėti savo drabužių spintą, iš naujo „atrasti“ tinkamus drabužius, dalintis jais su artimaisiais ir pažįstamais, parduoti apdarus ar pristatyti juos į visoje Lietuvoje veikiančias dalijimosi daiktais stoteles? Su šiais ir kitais būdais, kaip išvengti tekstilės pertekliaus namuose, žiūrovai bus supažindinti jau šį šeštadienį.
Na, o jei žūtbūt norėsis naujo daikto, galbūt jūsų pasirinkimą nulems neįtikėtina naujiena Lietuvos mados pasaulyje. Kartu su Lietuvos mokslininkais dizaineris Seržas Gandžiumianas du metus kūrė audinį, kuris gali būti... kompostuojamas.
„Yra tam tikrų kompostavimo būdų, kurių metu šis audinys suyra greičiau, kokybiškiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Jis yra polilaktidinio pagrindo: sukūrėme tam tikras to pluošto kompozicijas, kurios būtų gerai apdorojamos, siuvamos, ir ta faktūra tiktų bei būtų naudojama madoje“, – ypatingos medžiagos gimimo istoriją atskleis S. Gandžiumianas, jau paruošęs keletą laisvalaikio drabužių modelių, kuriuos įsigyti galės žemės išsaugojimo temai neabejingi vartotojai.
Seržas įsitikinęs, kad mados ateitis yra tik jos tvarume, todėl kviečia greitosios mados vilionėms nepasiduoti ir kitus. Anot dizainerio, geriau turėti nedaug, bet kokybiškos aprangos.
Taip pat laidoje sužinosite ir apie ypatingą vietą Vilniaus senamiestyje – „DĖK‘ui“ galeriją, kurioje žmonės atsisveikina su nebereikalingais daiktais bei suranda jiems tinkamą visiškai nemokamai.
O laidos vedėja Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė kvies žiūrovus laikytis mados dietos, kurią inicijavo menininkė Milda Paukštė, ir siūlys... metus nepirkti naujų drabužių. Tačiau ar tai įmanoma? Sužinosime šeštadienį.
