Paprastai sakant, greitoji mada – ta dizaino, gamybos ir rinkodaros metodas, orientuotas į greitą didelio drabužių kiekio gamybą. Greitosios mados drabužių gamyboje naudojamasi tendencijų atkartojimu ir žemos kokybės medžiagomis (pvz., sintetiniais audiniais), kad galutinis vartotojas gautų nebrangius rezultatus.
Pasak thegoodtrade.com tinklalapio, šie pigiai pagaminti, madingi gaminiai paskatino visos pramonės judėjimą didžiulio vartojimo link. Tai daro žalingą poveikį aplinkai, drabužių siuvimo darbuotojams, gyvūnams ir galiausiai vartotojų piniginėms.
Trumpa mados pramonės istorija
Iki XX amžiaus vidurio mados industrija veikė keturis sezonus per metus: rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą. Dizaineriai dirbo daug mėnesių į priekį, kad suplanuotų kiekvieną sezoną ir numatytų stilių, kurio, jų manymu, norės klientai. Prieš tai, kai mada tapo prieinama masėms, ji buvo aukštosios klasės privilegija.
Tik septintajame dešimtmetyje tinkamai suplanuota popierinių drabužių rinkodaros kampanija įrodė, kad vartotojai yra pasiruošę greitosios mados tendencijai. Dėl to mados pramonė paspartino savo tempą ir sumažino išlaidas.
Tačiau tai įvyko tik po kelių dešimtmečių, kai greitoji mada pasiekė tašką, iš kurio nebegrįžta. „Sunday Style Times“ rašo: „Greitoji mada ypač sustiprėjo 2000-ųjų viduryje, kai buvo madingas „boho chic“ stilius“.
Šiais laikais greitosios mados prekės ženklai pagamina apie 52 „mikrosezonus“ per metus arba vieną naują „kolekciją“ per savaitę. Tapo įprasta, kad parduotuvėse visada yra didžiulis atsargų kiekis, todėl prekių ženklams nereikia jaudintis, kad pritrūks drabužių. Atkartodamos gatvės aprangos ir mados savaitės tendencijas, kurios atsiranda realiuoju laiku, drabužių įmonės gali sukurti naujų, pageidaujamų stilių kas savaitę, jei ne kasdien.
Drabužių įmonės kasmet pasaulyje pagamina 53 mln. tonų drabužių, o nuo 2019 m., kai buvo pradėta viešai kelti klausimus apie greitąją madą, šis kiekis tikrai padidėjo. Jei pramonė išlaikys eksponentinį augimo tempą, tikėtina, kad iki 2050 m. pagaminamų drabužių kiekis pasieks 160 mln. tonų.
Ar greitoji mada yra blogai?
Daugelis žmonių diskutuoja apie tai, kas buvo pirmiau: nerimą keliančiu greičiu didėjantis mūsų troškimas atnaujinti savo išvaizdą ar geriausi pramonės žaidėjai, įtikinantys mus, kad atsiliekame nuo tendencijų ir kuo skubiau turime įsigyti naujausius, madingiausius drabužius.
Kad ir kaip bebūtų, šiandien drabužiai gaminami skubotai, o prekės ženklai parduoda labai žemos kokybės prekes. Neužtenka laiko kokybės kontrolei ar marškinėlių sagų kiekiui – ne tada, kai itin skubu drabužius pristatyti masėms.
Greitosios mados gamybos procesas sukuria užburtą ratą: kasdien mes galime rengtis vis naujais pigiais ir nekokybiškais drabužiais, po vieno dėvėjimo juos tiesiog išmesti ir vėl pirkti naujus.
Greitos mados prekių ženklai uždirba milijonus dolerių pigiai parduodami nekokybiškus drabužius. Neabejotinai drabužių siuvėjų atlyginimai yra gerokai mažesni už minimalų atlyginimą. Dokumentiniame filme „Tikroji kaina“ autorė ir žurnalistė Lucy Siegle tai puikiai apibendrino: „Greita mada nėra nemokama. Kažkas, kažkur už tai sumoka“.
Greitosios mados poveikis žmogui ir aplinkai
Greitoji mada turi rimtų neigiamų pasekmių tiek socialiniu, tiek ekologiniu požiūriu.
Visi greitosios mados elementai – tendencijų atkartojimas, greita gamyba, žema kokybė, konkurencingos kainos – daro neigiamą poveikį planetai ir drabužių gamyboje dalyvaujantiems žmonėms.
Ekologiškai, greitoji mada yra viena iš labiausiai teršiančių pramonės šakų. Daugybė resursų yra naudojami greitai ir neefektyviai, dažniausiai naudojamos pigios ir žalingos medžiagos. Daugelis greitosios mados drabužių yra pagaminti iš sintetinių pluoštų, kurių neina perdirbti, jie išskiria mikroplastiko daleles, kurios patenka į vandenynus. Be to, dėl to, kad drabužiai nėra skirti ilgalaikiam naudojimui, jie greitai tampa nereikalingi ir kelia problema perdirbimui.
Dauguma greitosios mados prekių ženklai naudoja toksiškas chemines medžiagas, pavojingus dažus ir sintetinius audinius, kurie patenka į vandens ekosistemą. Vien JAV kasmet išmetama 11 mln. tonų drabužių. Šie drabužiai, pilni švino, pesticidų ir daugybės kitų cheminių medžiagų, jų irimo laikotarpis nepaprastai ilgas. Masiniuose sąvartynuose šie drabužiai vien gulėdami išskiria toksinus į orą.
Greitoji mada daro žalingą poveikį ne tik aplinkai, bet ir didžiulę neigiamą įtaką vartotojų ir drabužių siuvėjų sveikatai. Šiandien rinkoje esančiuose drabužiuose aptikta kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip benzotiazolas, susijęs su kelių rūšių vėžio ir kvėpavimo takų ligomis. Kadangi mūsų oda yra didžiausias kūno organas, šių prastai pagamintų drabužių dėvėjimas gali būti pavojingas mūsų sveikatai.
Šis pavojus didėja ne tik gamyklose, bet ir miestuose, namuose, kur „vartojama“ greitoji mada. Pavyzdžiui, remiantis Environmental Health Journal, įprasto tekstilės dažymo metu į vietines vandens sistemas dažnai išskiriami „sunkieji metalai ir kitos toksinės medžiagos, galinčios neigiamai paveikti ne tik netoliese gyvenančių, bet ir gyvūnų sveikatą“.
Drabužius gaminančių darbuotojų sveikatai visada kyla pavojus dėl šių cheminių medžiagų poveikio. Ir net neatsižvelgiama į ilgas valandas, nesąžiningus atlyginimus, išteklių trūkumą ir dažnai pasitaikančią fizinę prievartą. Žmonės, kurie gamina mūsų drabužius, yra nepakankamai apmokami, nepakankamai maitinami ir išstumti į užribį, nes ten, kur jie dirba, paprasčiausiai nedaug kitų galimybių.
Greitosios mados prekių ženklų savybės
Štai kaip galite pastebėti greitosios mados prekių ženklus pirkdami internetu arba parduotuvėje:
- Ieškokite greitos gamybos, ar kiekvieną savaitę pristatomi nauji stiliai?
- Ieškokite tendencijų atkartojimo, ar tam tikro prekės ženklo stiliai pigiai sukuria naujausių mados šou tendencijų versijas?
- Ieškokite žemos kokybės medžiagų, ar audiniai yra sintetiniai, o drabužiai prastos konstrukcijos, pagaminti taip, kad tarnautų tik keletą kartų?
- Pažiūrėkite, kur vyksta gamyba, ar gamyba vyksta ten, kur darbuotojai gauna mažesnį už pragyvenimą atlyginimą?
- Ieškokite konkurencingų kainų, ar kas kelias dienas drabužiai vis nukainojami? O jei net ir su akcijomis neparduodami, tuomet po kurio laiko, galite tą drabužį įsigyti už juokingai žemą kainą?
Kaip galima apsisaugoti nuo greitosios mados?
Yra keli būdai, kaip vartotojai gali pasipriešinti greitosios mados poveikiui:
Pirkite mažiau, bet kokybiškiau – vietoj to, kad pirktumėte pigius drabužius, kuriuos naudosite tik kelis kartus, investuokite į kokybiškesnius drabužius, kurie išlaikys ilgiau.
Pirkite naudotus drabužius – padėvėtų drabužių parduotuvės ir internetiniai platformų portalai siūlo platų pasirinkimą naudotų drabužių. Perkant naudotus drabužius, jūs ne tik sutaupote pinigų, bet ir sumažinate drabužių atliekų kiekį.
Rūpinkitės savo drabužiais – gera drabužių priežiūra gali prailginti jų gyvavimo laikotarpį. Skirkite laiko, kad išmoktumėte, kaip tinkamai skalbti, džiovinti ir tvarkyti savo drabužius.
Remkite etišką ir tvarią madą – daugelis kompanijų dabar rūpinasi tvaria ir etiška mada. Jie naudoja ekologiškas medžiagas, užtikrina geras darbo sąlygas savo darbuotojams ir siekia mažinti savo ekologinį pėdsaką. Remdami šias kompanijas, jūs padedate skatinti pozityvius pokyčius mados pramonėje.
Nors greitoji mada turi akivaizdžių privalumų, tokių kaip prieinamumas ir mados tendencijų sekimas, svarbu suprasti ir atsižvelgti į jos pasekmes. Tinkamas vartojimas ir informuotumo skatinimas yra būtini, siekiant užtikrinti mados pramonės tvarumą.
