Šiandien jau nereikia priklausyti karališkajai šeimai ar turėti milijonų eurų banko sąskaitoje, kad būtų galima rengtis ar atrodyti „prabangiai“.

„Išgirdus frazę „prabanga“ mintyse atsigręžiame į Renesanso mados revoliuciją, kurios metu išpopuliarėjo kailiai, aksomas, siuvinėjimai įvairiausiais prabangiais puošmenimis, dideli sunkūs drabužiai, įspūdingi galvos apdangalai, aukso spindesys. Šie mados elementai šimtus metų simbolizavo prabangą ir socialinį statusą. Tačiau pastaruoju metu vieningo sutarimo, kas yra prabangi mada – nebėra. Iš tiesų, šiandien ji vis mažiau susijusi su kaina. Ir tai visai nenuostabu, kai kailinius, gerą odinį dirbinį ar šilkinį drabužį vos už eurą neretai galime įsigyti dėvėtų drabužių parduotuvėje“, – teigia D. Bulbenkaitė.

Mados analitikė priduria, kad tikrąją prabangą šiandien simbolizuoja ne tik faktiška daikto vertė, bet ir išskirtinumas, kuris dažnai su kaina neturi nieko bendro.

„Prabanga gali būti ir rankomis siuvinėta aksomo suknelė, ir riboto leidimo sportiniai bateliai, ir dizainerio logotipu paženklinti marškinėliai. Taip pat aiški ir minimalizmo estetikos įtaka, nes vis dažniau sakome „mažiau, bet geriau“ – todėl prabangiais laikome klasikinius drabužius, pasiūtus iš gero audinio, bet neturinčius daug dekoratyvių, „rėkiančių“ elementų. Taip pat prabangu gali būti ir tai, kas yra ribota ar prieinama ribotą laiko tarpą – nuo vintažinių rūbų iki riboto leidimo kolekcijų“, – teigia mados analitikė.

Šią tendenciją Lietuvoje pastebi ir platų mados prekinių ženklų asortimentą turinčio Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė – vis daugiau žmonių vilioja riboto leidimo, išskirtinės kolekcijos.

„Pastebime, kad lietuviai turi savitą stilių, jiems svarbu aukšta gaminių kokybė, kai kurie itin didelį dėmesį kreipia net į gamyboje panaudotų žaliavų kilmę. Prekybos centruose įsikūrusios parduotuvės pristato ne tik sezonines, bet neretai pasiūlo ir riboto leidimo kolekcijas, kurios vartotojams leidžia įsigyti prabangius, kokybiškus drabužius, kurie nekainuoja tūkstančių. Neretam pirkėjui masinės gamybos drabužių ir riboto leidimo prabangios kolekcijos elementų derinimas tampa raktu į savo unikalų stilių“, – sako Kauno „Akropolio“ valdytoja.

Socialiniuose tinkluose prabanga atrodo kitaip

Jeigu renesanso tendencijas diktavo aukštuomenė, o miestiečiai ir žemesnio luomo atstovai kaip išgalėjo siekė ją kopijuoti, šiandien mada tokios aiškios hierarchijos jau neturi. Didžiulę įtaką tam daro ir socialiniai tinklai, kurie tarsi ištrina galios ribas.

„Nors įprasta manyti, kad mados tendencijas diktuoja įtakingiausi mados kūrėjai, iš tiesų didžiausią galią šiandien turi algoritmai. Būtent socialinių medijų sraute dažniausiai pradedame matyti besiformuojančias tendencijas, o paskui stebime, kaip jos virsta produktu ir reklama. Prabangios mados prekių ženklai vis dar stengiasi puoselėti savo tradicijas, palaiko kokybę bei pasakoja istorijas, tačiau jų dizainą vis dažniau lemia tai, kas geriausiai atrodo būtent telefono ekrane“, – pasakoja D. Bulbenkaitė.

Šiandien populiari vadinamoji „bjauri“ mada (angl. ugly fashion), kuri dažnai gali priklausyti prabangios mados kategorijai, tačiau kartais ji neturi sąsajų su „tradiciniais“ prabangiais elementais kaip aksomas, auksas ar kailiai. Ši tendencija ypač populiarėjo tarp jaunosios Z kartos, kuri vis labiau prabangą supranta kaip kažką išskirtinio, unikalaus ir drąsaus. Dėl šios pirkėjų kategorijos į prabangios mados olimpą įsiveržė ir tokie produktai kaip garsieji „Balenciaga“ sportiniai bateliai, kurie tapo tikru mados fenomenu.

Tačiau, anot D. Bulbenkaitės, kartais nutinka ir atvirkščiai – „prabangos“ detalės nuleidžiamos į kasdienį gyvenimą. „Sekantys madą socialiniuose tinkluose tikrai pastebės, kad pastaraisiais metais itin madingos palaidinės ar švarkeliai, kurių modelis imituoja korsetą. Taip pat gilesnės, kvadratinės iškirptės, pūstos rankovės. Tokiu būdu mes su prabanga asocijuojamus renesanso mados elementus tarsi nuleidžiame į kasdienybę“, – pasakoja mados analitikė.

Tačiau nors kasdienybėje prabangos suvokimas keičiasi, susidomėjimas aukštąja mada – neblėsta. Šią tendenciją prekybininkai pastebi ir Lietuvoje.

„Kauno „Akropolyje“ keletą kartų per metus organizuojame išskirtines mados istorijos parodas, kurios sulaukia didžiulio kauniečių ir miesto svečių susidomėjimo. Pernai kvietėme pasižvalgyti po Italijos namų glamūrą, o užpernai – į „Christian Dior“ moteriškus kostiumus. Matydami tokį populiarumą šį parodų ciklą ketiname tęsti ir šiemet“, – neslepia B. Kuodytė.

Prabangi mada nesusijusi su statusu

Istoriškai prabangi mada buvo prieinama tik aukštą visuomenės statusą turintiems žmonėms. Anot D. Bulbenkaitės, drabužis veikė ir kaip indikatorius, kokiai socialinei grupei priklausoma.

„Pavyzdžiui, Renesanso miestiečiai, kad ir kokie puošnūs bebūtų, vis tiek negalėjo lygintis su didikais, kurie sau tarsi „rezervuodavo“ teisę dėvėti išskirtinai prabangius sabalų kailinius, aksominius apsiaustus, aukso ar sidabro siūlais siuvinėtus drabužius. Yra tekę rasti XVI a. pabaigos šaltinių, kuriuose minima, kad purpurinį šilką Anglijoje dėvėti galėjo tik karališkosios šeimos atstovai, o štai siuvinėjimai perlais buvo skirti kunigaikščiams, markizams ar baronams“, – pasakoja D. Bulbenkaitė.

Nors egzistuoja tam tikros etiketo taisyklės, šiandien tiek karališkosios šeimos atstovai, tiek ir paprasti žmonės gali rengtis panašiai – mada darosi kur kas labiau demokratiška. Apranga komunikuoja ne socialinį statusą, bet dažniau – vertybes, o galbūt ir priklausymą tam tikrai bendruomenei ar subkultūrai.

„Drabužis gali parodyti, kad vakar dienos „aš“ jau liko praeityje, o šiandienos „aš“ jau atrodys, elgsis, gyvens kitaip. Jeigu vėl atsigręžtume į istoriją, apranga buvo viena paprasčiausių ir patogiausių priemonių paskelbti, kad Renesansas save įtvirtina per skirtumą nuo Viduramžių. Šiandienos mada irgi gali tarnauti panašiam tikslui – komunikuoti savo vertybinę poziciją visuomenėje“, – teigia D. Bulbenkaitė.

Mados analitikė priduria, kad šios tendencijos puikiai iliustruoja, jog šiuolaikinė mada – nuolat besikeičiantis ir gyvas reiškinys, kurio nebegalime įsprausti į jokius „prabangos“ ar „kasdieniškumo“ rėmus.