Mados edukacija – silpna sritis mūsų valstybėje, tačiau progresuojanti, kas ypač džiugina! Vis daugiau naujų įdomių laidų, gilesnių straipsnių, viešos edukacinės informacijos, renginių. Dažnai matau, jog Lietuvos gyventojams smalsu, kaip reikia tinkamai susitvarkyti savo spintas, patobulinti asmeninius įvaizdžius, sužinoti, iš kur atkeliauja jų drabužiai ir kokios yra jų tikrosios kainos (vertybinės, planetos išteklių bei kt.). Pinigai, juk dar nėra tikroji, vienintelė kaina! Bet šį kartą apie kitus dalykus. Kviečiu į mini pokalbį apie tai, iš kur bei kodėl atsiranda žymūs kainų skirtumai! Ekonomistais šį kartą nebūsime, matematinių pelno skaičiavimo formulių nevesime ir neišduosime paslapčių, kuriam Lietuvos ar užsienio mados kūrėjui sparčiai didėja skaičiai banko sąskaitose. Jei manote, kad jau viską žinote, vis tiek linkiu likti, galbūt atrasite, ką nors naujo, papildysite žinias. Nors, jei ir nepakvips naujienomis, nepykite, susitikus gatvėje ar internete, mielai lauksiu jūsų pamąstymų. Gaiviai bei drąsiai dalinkimės!
Šį kartą daugiau norisi kalbėti apie Lietuvą ir jos mados kūrėjus. Greitąją madą taip pat palikime šiek tiek atokiau. Kiekvieno dizainerio sukurto gaminio kaina susideda iš daugelio skirtingų procesų, jų metu patirtų išlaidų. Visus kūrybos bei gamybos etapus kūrėjai renkasi individualiai pagal turimas žinias, įgūdžius, įgytą patirtį, kūrybos tikslą, finansines galimybes ir kitus svarbius aspektus.
Dar rašydamas ką tik jūsų skaitytą įžangą jau spurdėjau ir galvojau, kad tik nepamirščiau, jog būtinai noriu pradėti šį tekstą ir pokalbį nuo labai svarbaus fakto: MADOS DIZAINAS yra MENO ŠAKA. Todėl dažnai (būna ir išimčių) pirkdami drabužį, jį perkate kaip meno kūrinį, pavyzdžiui, tarsi kokį paveikslą. Kiekvienas meno kūrinys turi savo idėją, konceptą, meninę raišką… Menui reikia ne tik amatininkų žinių, bet ir kūrėjų, menininkų pajautos, būdo, prigimties (ar kaip ten dar pavadinsi). Tai reiškia, jog šiems individams teko daug laiko skirti ne tik mokslui: studijuoti mokyklose, mokytis piešti, tapyti, siūti, gilintis į meno istoriją ir kitas disciplinas. Jie praleido daug laiko analizuodami save, pasaulį: praeitį, dabartį ir ateitį. Norėdami išgvildenti idėją, kūrėjai galbūt turėjo keliauti, patirti stipriai, visokeriopai sukrečiančius įvykius, juos išjausti, o vėliau reflektuoti, tada dar papildomai domėtis psichologija, matematika, istorija tam, kad galėtų suprasti, paaiškinti, o vėliau viską perteikti. Idėjos ir koncepto gimimo laikas kartais gali tęstis nuo akimirkos iki keliasdešimt metų. Idėjos kainuoja, nepamirškime. Tiesa, ne visi Lietuvoje kuriami ir parduodami drabužiai yra būtent taip prasidėję. Turime žmonių, kurie tiksliai atkartoja dizainus ir tiesiog kopijuodami juos štampuoja arba kartais tiesiai iš tiekėjų perka jau pasiūtus modelius. Užsisako daug vienetų. Atspausdina kokį paveiksliuką, prisiuva savo etiketę ir pirmyn.
Grįžkime prie tikrųjų kūrėjų, kurie yra menininkai. Gimus idėjai bei gaminio eskizui, toliau keliaujame prie kito žingsnio – konstravimo. Drabužio konstravimo bazinių brėžinių galima rasti internete, knygose, žurnaluose. Dažnai užtenka žinoti tikslius matavimus ir jau galima pradėti ieškoti žaliavų bei siūti. Bet kiekvienas naujas, kitoks sprendimas reikalauja papildomų išteklių, pavyzdžiui, šiame etape svarbiausia – mokėti modifikuoti lekalus (technines drabužių išklotines) arba visiškai naujai, originaliai sukonstruoti dizainą. Puiku, jei dizaineriai patys moka puikiai tai atlikti. Priešingu atveju, tenka ieškoti konstruktorių (nėra taip paprasta rasti). Jei ateityje kūrėjai norės, jog gaminiai būtų bent kelių dydžių, toks lekalų dauginimas irgi kainuoja!
Gimus norimo dizaino gaminių lekalams, bandome juos pagaminti. Tokius maketus autoriai skuba matuotis, tikrinti, bandyti. Nuostabus malonumas ir džiaugsmas. Bet labai dažnai iš pirmo karto nepavyksta, tad lekalai toliau tobulinimi ir vėl bandoma, kol pavyksta pasiekti norimą rezultatą. Siuvimas – kitas žingsnis, tačiau reikia nepamiršti, jog taip pat ne visi mados dizaineriai yra puikūs siuvėjai. Nors jei jie tokie ir yra, tai vis tiek dažniausiai jiems neužtenka laiko visko suspėti. Turėti komandoje profesionalų siuvėją – visatos dovana. Sumanūs kūrėjai gali patys užbaigti gaminius, pagaminti tam tikras jų sudėtingas dalis, tiksliai paaiškinti siuvėjams, ką būtina keisti, įvertinti jų atliktą darbą. Čia reikalinga speciali technika, kurią jau gali turėti samdomi specialistai. Kartais dizaineriai investuoja nemažus pinigus ir viską nusiperka patys. Studijai ar kitai darbo vietai vien buitinės siuvimo mašinos, kurią turbūt visi esate matę pas mamas, močiutes, prekybos centruose arba gal net tokią patys turite, neužtenka. Reikalinga pramoninė siuvimo mašina, pramoninis lygintuvas, speciali siuvimo ir apmėtymo mašina ir kt. Taip pat reikia turėti reikiamų žinių, laiko ir pinigų, norint visa tai tinkamai prižiūrėti. Technika genda.
Aukščiau minėtus procesus reikia atlikti rankomis, tai prailgina gamybos laiką lyginant su didžiosiomis kompanijomis arba greitosios mados prekių ženklais. Jie turi nemažai įrenginių, palengvinančių ir pagreitinančių, o kartu ir žymiai atpiginančių darbo procesą. Pavyzdžiui, robotai vienu metu gali išpjauti keliasdešimt kartų daugiau detalių nei rankomis sukirptų žmogus.
Dažnai kūrėjai neperka didelių siuvimo žaliavų kiekių, todėl jų gaminių kaina išauga. Didžiosios įmonės gali sau leisti pirkti daug ir gauti didmenos pasiūlymų. Tiesa, greitoji mada dažnai nesiūlo kokybiškos furnitūros, siuvimo ar ilgai dėvimų medžiagų. Mados dizaineriai stengiasi gauti kokybiškas, patvarias ir tvarias medžiagas, kurias dar turi patys testuoti: daug kartų skalbti, gręžti, balinti ir t. t. Lietuvoje jau yra tokių medžiagų tiekėjų, kurie kartu pateikia ir technologinius sertifikatus. Siekiama, jog vienetinius, mažais kiekiais kuriamus gaminius klientai galėtų nešioti kuo ilgesnį laiką. Beje, vieno modelio platinimo kiekis taip pat turi didelės įtakos jo pardavimo kainai!
Drabužiai – ne mėsos gaminiai, vien tik jų sudėti ant prekystalio ir laukti neužtenka. Kitaip alkanus pirkėjus suvilioti – kur kas sunkiau. Interneto parduotuvėse, žurnalų puslapiuose ir kitose plotmėse, kur tik jūsų akys ir širdys žiūri, organizuojami kolekcijų pristatymai, fotosesijos ir vaizdo reklamų filmavimai. Tai labai svarbus bei brangus žingsnis, dažnai prie šio proceso prisideda begalės kitų kūrėjų: vizažistai, stilistai, fotografai, videografai, modeliai ir kt. Svarbu ne tik tinkamai ištransliuoti idėją, bet ir nepamiršti estetikos, lengvos naujienos skonio. Dažnai tai kartu reikalauja puikių vadybos žinių. Šiandien vis rečiau galima išvysti gyvus kolekcijų pristatymus, nes tai daugiau nebeatsiperkantis, prestižo, garbės ir noro burti, išlaikyti bendruomenę reikalas. Jų, kaip ir fizinių parduotuvių, išlaikymo kaštai – milžiniški. Vis dažniau jie keičiami į studijas, o prekės siunčiamos į butikus, bendras dizainerių drabužių parduotuves. Vis dėlto, būtina turėti savo socialinių tinklų kanalus, interneto tinklalapį ir nuolat atnaujinti informaciją, vizualųjį turinį, nepamiršti būti aktualiu bei bendrauti su klientais.
Prekių ženklai, tai – viskas ką minėjau jau anksčiau ir dar daugiau. Tai visumų visuma – nuo tai, kokią stilistiką kūrėjai renkasi, kuo išsiskiria jų kūryba iki kaip įpakuoja savo gaminius ir įteikia juos jums. Kartais, formuojant prekių ženklų įvaizdį, gaminama speciali furnitūra, parfumerija užglostomos siuntos, paliekami atvirukai. Siekiama originalumo, stengiamasi nuolat sužavėti, nustebinti pirkėjus. Ir, aišku, nenoriu gadinti šios smagios nuotaikos, bet prie viso šio proceso, nepamirškime noro uždirbti, gauti pelno bei mokesčių naštos.
Tikiuosi, jog nebuvo nuobodu ir susidarėte vaizdą, kaip dažnai Lietuvoje gimsta mados dizainerių kurti drabužiai. Ir galbūt, kai jūsų draugai ar artimieji kitą kartą baisėsis kainomis, mielai galėsite tai papasakoti. Jei dizainerių drabužiai jums vis tiek yra per brangūs arba nesinori išleisti jiems tiek pinigų, manau, kad tikrai galite susisiekti su mėgstamu kūrėju ir išsinuomoti patikusį gaminį, o galbūt net ir visą įvaizdį. Tai darydami neužkimšite savo spintų, būsite tvaresni ir įspūdingai atrodysite. Tik primenu, kad greitoji mada yra pigi, nes gamina didelius kiekius, turi pigią darbo jėgą, naudoja mažiau kokybiškas žaliavas. Bet tikroji greitosios mados prekių kaina yra daug didesnė. Didelis vartojimas sukelia milžinišką aplinkos taršą, baisias planetos Žemės, mūsų namų, ekologijos problemas, kurių pasekmes jau jaučiame dabar. Kviečiu tausoti, siekti sąmoningumo, saikingai vartoti išteklius bei palaikyti savo šalies kūrėjus. Vilkėdami VIENETINĮ meną, jausitės galingai, išskirtinai! Atvykę į šventę ar turėdami kitą ypatingą progą, nesutiksite vienodai atrodančio asmens! Iki susitikimų!
