Tendencijų ciklai spartėja, o apsipirkimas tampa smagiu hobiu. Nors tai gali skambėti ir kiek keistai bei juokingai, bet drabužiai kartais gali būti prilyginami narkotikams. Manau, kad daugelio moterų spintose nerasime begalės tuščių lentynų ar laisvos vietos, dažniausiai jos neužsidaro, o drabužius kaupiame maišuose, bandome kiek įmanoma daugiau jų sutalpinti namuose. Ir visai nesvarbu, ar visi apdarai mums reikalingi. Aš pati tikrai atrasčiau nemažai drabužių, tapusių vienišais našlaičiais, kurie metų metais guli užkrauti kitomis kelnėmis ar marškiniais ir nemato miesto šviesų. Tačiau dažnai save pateisiname, gal kada nors... Kol galiausiai tiesiog pamirštame, jog tokią suknelę iš viso turime. Ir perkame toliau. Visuomet žavimės naujais pirkiniais ir įsisukame į užburtą ratą, kol galiausiai pasiklystame. O tada kartojame teiginius ,,neturiu ką apsirengti“ ir ,,mano spintoje nėra nieko, ką galėčiau dėvėti darbe ar šventėje“. Kai sumaištis tiek galvoje, tiek ant drabužių kabyklos, šie teiginiai tampa savotiškai teisingi. Asmeniškai aš visuomet save raminu, jog jei jau esu mados žmogus, mane turi supti skirtingos spalvos, drabužių modeliai, įvairiapusiškas įvaizdžių menas. Manęs nestabdo jokios ribos, nes pati jų nebrėžiu, nors kartais aplinka verčia susimąstyti. Kiekvienas mados sprendimas ir radinys tampa projektu, kurį sukuriame patys ir leidžiame jam mus užvaldyti. Labai dažnai gulėdama lovoje pagaunu save galvojant apie rytdienos įvaizdį, kuo norėčiau save ir pasaulį nustebinti kitą dieną. Kiekvienas pirkinys gali būti teisingas ir pateisinamas, kol nepatiriame pernelyg didelių išlaidų, kurių negalime sau leisti, neprisidarome skolų ar visiškai nepametame galvos.
Labai dažnai priklausomi tampame nuo greitosios mados, kalbu apie visas tas parduotuves, kurias įprastai galime rasti prekybos centruose. Ten žmonės būriuojasi, jų minios keliauja į tą pačią parduotuvę ir renkasi tuos pačius populiariausių džinsų ar žieminės striukės modelius. Greitąją madą galima apibūdinti kaip pigių, madingų drabužių gausią pasiūlą, kurių idėjos nusižiūrimos iš podiumo ar įžymybių kultūros ir drabužiai pritaikomi didžiosioms gatvėms, kad patenkintų vartotojų poreikius. Tad tokia priklausomybė kenkia gamtai ir slopina individualumą. Visi toje pačioje parduotuvėje matuojasi panašius drabužius, o gatvėse daugėja beveik identiškai atrodančių mados sekėjų. Mada tampa šiek tiek įstrigus. Ką turėtume keisti, kad savo pirkimo įpročiais nekenktume aplinkai, o kiekvienas apsipirkimas būtų atsakingas ir gerai apgalvotas sprendimas?
Jūs esate vintažas
Pirmiausia norėčiau pakalbėti apie tviskantį vintažą ir dėvėtų drabužių parduotuves, kuriose galime atrasti tvarios mados lobių. Senoviniai, perdirbti, mylėti – kad ir kaip juos pavadintumėte – praeities drabužiai dar niekada nebuvo modernesni. Tai naujoji mūsų mados era, kurioje atsiskleidžia nepaprasta drabužių ateitis ir galimybės suteikti jiems dar vieną progą. Stilingi drabužiai niekuomet nesensta, keičiasi tik mūsų suvokimas ir per didelis troškimas stačia galva nerti į sparčiai besikeičiančias mados tendencijas bei greitosios mados sūkurį. Galima teigti, jog puikus dizainas yra amžinas, o laikui bėgant jis tik gerėja. Ne veltui daugelį mūsų taip traukia senoviniai filmai, muzika, nes tai žadina nostalgiją laikams, kai galbūt dar nė nebuvome gimę, bet jaučiame jiems nenumaldomą trauką. Tai ko negalėjome patirti savo kailiu, norime sugrąžinti į šių dienų banalybę ir jaustis visiškai laisvai. Taigi, vintažas... Apie jį rašant, kūnu bėgioja šiurpuliukai. Šia mada žaviuosi jau kelerius metus ir ji sulig kiekviena diena mane vis labiau užvaldo. Tai vadinama priklausomybe. Iš dalies ji tikrai naudingesnė nei neršimas greitojoje madoje. Tačiau turi ir savų minusų. Vintažo parduotuvėse, kur drabužiai keliauja į antras rankas, kainos yra gana mažos. Būtent tai mane skatina kiekvieną savaitę užsukti į parduotuvę ir ieškoti naujų lobių, juos įsigyti ir tapti savotiška kaupike. Tokia mados strategija kiek prasilenkia su tvarumu ir aplinkos saugojimu. Tad skatinu save ir kitas moteris užsukti į dėvėtų drabužių parduotuves ir apsižiūrėti, bet pirkti saikingai ir atsakingai. Supažindinsiu su keliais vintažo mados įvaizdžiais. Jau kurį laiką galime matyti, jog garsiausieji mados namai, tokie kaip „Gucci“, „Versace“, „Chloe“, stengiasi užvaldyti pasaulį mirguliuojančiai spalvingu vintažu. Tad ieškokime jo savo miestų parduotuvėse. Tačiau pirmiausia pakalbėkime apie drabužių spalvas, faktūras ir kaip visa tai derinama. Atkreipkite dėmesį į blizgias, sunkesnes, patvaresnes medžiagas: labai mėgstamas džinsas, velvetas, oda, atlasas, nailonas. Jas papildo siuviniai, gausi puošyba, akinantys priedai, smulkesni raštai, blizgučiai ir kitos pridėtinės detalės. Tokia mada prasilenkia su minimalizmu. Spalvų čia negailima– miksuojami ryškūs, neoniniai atspalviai arba pasiliekama prie kiek raminančių klasikinių bazinių spalvų, tačiau vėlgi visa tai turi papildyti puošnios detalės. Ieškokite klasikinio kostiumo, platėjančių kelnių, įliemenuoto švarko, kaklaraiščio ir marškinių. Tai vyriškas solidus įvaizdis, tačiau vintažas atskleidžia jo moterišką galią. Sluoksniuokite – vilkitės suknelę, ant viršaus palaidinę, paltą ir įgyvendinkite savo fantazijas bei idėjas. Kiekvienas drabužis gali atlikti vis kitą funkciją – tapti švarku, suknele ar kitu aprangos elementu. Nesenstantis denimas – tai dar viena retro mados tendencija: platūs džinsai, džinsiniai viršus ir paltas. Visur dominuoja ta pati medžiaga. Kurstykime moterišką maištą, nebijokime nedermės.
Įsigykite tai, ko dar neturite spintoje
Labai dažnai pamilstame vieną ar kelis drabužius, juos kaskart dėvime ir naujus perkame beveik tokius pačius, o į mūsų spintą atgula dar vienas panašaus stiliaus rūbas. Taip slopiname savo fantaziją ir nekuriame naujų mados istorijų. Žinoma, tai patogu, su tokiais drabužiais jaučiamės gerai, esame savoje komforto zonoje. Bet sutikite, kad kartais naudinga save įstumti į kiek nepatogią padėtį, kur tenka gerai pasukti galvą, kaip ją pakeisti. Tai mus skatina analizuoti, geriau pažinti save ir kurti identitetą, todėl kito apsipirkimo metu, įsigykite daiktą, kurio dar neturite savo garderobe. Tai gali būti jums neįprasta spalva, modelis, kirpimas ar šiek tiek su jūsų įprastu stiliumi prasilenkiantis radinys. Stilius gimsta rizikuojant. Mano spintoje vien tamsios kelnės, klasikinės mėlynos spalvos džinsai – šį kartą ieškosiu ryškesnių, drąsesnių spalvų. Jei bijote pernelyg spalvingo įvaizdžio, ryškias kelnes derinkite su juodu ar baltu viršumi – marškiniais, klasikiniu švarku ar jaukiu megztiniu. Manau, kad mano spintoje trūksta raštų, tad nusprendžiau ieškoti leopardo tekstūros. Raštus derinti galima su panašaus marginimo drabužiais (ir taip kurti kostiumo iliuziją) arba ramesnėmis medžiagomis, vienspalviais aprangos elementais. Labai seniai svajoju apie kaubojiško stiliaus batus, bet įsigyju vien klasikinius aulinukus arba sportbačius, manydama, jog svajonių batai nebus praktiški. Tačiau kai kuriuos drabužius ar aksesuarus galime dėvėti ne kiekvieną dieną, o tam tikromis progomis, per trumpus pasivaikščiojimus, kur patogumas nėra toks svarbus, o mada atsiduria pirmoje vietoje.
Daugiau ekstravagancijos
Įvairiapusiškai pažinti meną yra labai svarbus kūrėjo žingsnis. Jį nagrinėdami, mes tampame daug drąsesni ir laisviau išreiškiame save. Leidžiame sau eksperimentuoti ir kuriame asmeninę madą. Išvalome užterštas mintis, kurios mums neleidžia jaustis laisvai. Taip tampame keliautojais, nors fiziniai kūnai ir nejuda, mintys keliauja plačiai. Dažnai pagauname savo mintis besibastant kažkokioje kibernetinėje erdvėje, kur ieškome naujovių. O mene naujų pažinčių tikrai netrūksta. Tad atlikus spintos reviziją ir atsisakius drabužių, kurie jau kurį laiką joje dulka, atsiranda laisvos vietos. Kol kas nepirkime naujų drabužių, kurkime su tuo, ką turime. Sluoksniuokime, keiskime įvaizdį aksesuarais, nebijome skirtingų spalvų derinių, ekstravagantiško makiažo ar nulydinčių žvilgsnių.
Mados abstinencija per daug apsuka galvą kiekvienam iš mūsų. Smagu pirkti, smagu matyti kažką naujo, bet tai – laikina euforija, kuri kaip staiga ateina, taip ir išeina. Menas turi būti vartojamas saikingai, kad kūrinys kurtų harmoniją, kitaip, tai tampa nebeskanu, banalu ir ima varginti.
