Švelni ir maloni „Vilos Komodos“ šeimininkė Karolina visus viešbučio svečius sutinka kaip seniai matytus draugus. Veide – jokių streso ženklų, tik nuginkluojanti šypsena. Vikri eisena, patogūs drabužiai ir „Dr. Martens“ batai išduoda, jog darbo tempas čia greitas ir norint įgyvendinti į namus sugrąžinusią svajonę nuobodžiauti netenka. Visgi čia – tik mano interpretacijos. Pokalbiui tęsiantis ramus Karolinos balsas veda per istoriją, nusidriekusią nuo Londono iki Palangos, suvirpa kalbant apie meilės ir bendrystės erdvės kūrimą ir atsipalaiduoja, prisiminus mados žurnalistikos studijas ar analizuojant asmeninį stiliaus parašą.
Vienas puikiausių pastebėtų dalykų grįžus į Palangą, anot Karolinos, yra vasarotojų paprastumas, noras patirti nauja ir visada prie jūros žibančios akys. Jos akys taip pat sužibėjo, kai dar būdama Londone išgirdo apie senos vilos Palangoje rekonstravimo projektą: „Vos jį pamačiusi supratau, kad mano širdies namai yra čia, Lietuvos pajūryje, ir kad būtent čia noriu sukurti meilės ir bendrystės kupiną erdvę, kurioje būtų svarbios tvarumo idėjos ir šeimos jausmas. Daugelis manęs klausė, ar sugrįžusi nepatyriau kultūrinio šoko. Taip, aš jį patyriau, bet tik iš gerosios pusės. Palangoje man viskas atrodė ramiau, tikriau ir nuoširdžiau. Taigi patirčiai, kuri mane grąžino į Lietuvą, esu labai dėkinga.“
Dar studijuodama mados žurnalistiką Londone, menų universitete (University for the Creative Arts), Karolina savanoriavo, o vėliau ir įsidarbino interaktyvių renginių kompanijoje „Secret Cinema“. Toliau karjerą tęsė „Wonderland Agency“, kur galėjo patirti, ką reiškia organizuoti Londono mados savaitės, Guggenheimo muziejaus ar „The Bank of America“ renginius bei konferencijas. Šiandien „Viloje Komodoje“ Karolina kolektyvui yra ir direktorė, ir ūkvedė, ir mama.
Patyrusi Londono renginių organizavimo verslo įtampą ir greitį, savo komandą Palangoje ramina, kad jų darbas ne operacinė, o veikla, kurios imantis kuriami gražiausi potyriai kitiems: „Gal būtent tas žmogus, kuris operuoja širdis, čia gali rasti ramybę, pasisemti kasdienio įkvėpimo iš virtuvės komandos kuriamų patiekalų. Tai suteikia daug džiaugsmo, pilnatvės. Taip pat man labai svarbu užtikrinti komandos saugumą. Mano bei verslo partnerio, Martyno, įmonėje dirba nemažai jaunų žmonių, norisi ir jiems parodyti, kad, dirbant aptarnavimo, maitinimo, apgyvendinimo sektoriuje, galima jaustis saugiai, darant tai, ką iš tiesų mėgstame. Esame puiki ir stipri komanda, vienas kitą palaikome ne tik darbe, bet ir už „Komodos“ ribų“, – pasakoja moteris, vesdama klasikiniu stiliumi įrengto viešbučio koridoriais.
Sustojame pirmame aukšte prie lango. Žiūrime į pavasario laukiančią fontano skulptūrą sode. Karolina prasitaria, kad Monake stovi labai panašus, taip pat komodos formos namas, priklausęs jau anapilin iškeliavusiam Karlui Lagerfeldui. Spėjama, kad lenkų architektas, kuris suprojektavo „Vilą Komodą“ – Leonardas Marconi, – tą patį projektą panaudojo ir pietuose.
Mados pasaulio žmonės labai dažnai turi panašų skonį ir architektūrai. Ar šiandien priskirtum save prie mados pasaulio žmonių? Apskritai ar dar kas nors turi tikslą apibrėžti save?
Studijuodama mados žurnalistiką universitete supratau, kad nebenoriu priklausyti jokiai subkultūrai, įvaizdžio derinti prie kokio nors stiliaus ar kategorijos. Iki to laiko vis bandžiau suvokti, prie ko pritampu ir koks yra mano kelias, tačiau negalėjau savęs įterpti į jokias stiliaus normas. Nuo vaikystės važinėjau riedlente, bet ar turiu priklausyti kažkokiai subkultūrai ir laikytis jos nustatytų taisyklių? Klausyti popso lėkšta ir neintelektualu? Bet ar tikrai? Kodėl reikia save kažkaip apibrėžti? Taigi vienu metu supratau, kad visada ir visur elgsiuosi taip, kaip sako mano vidus. Nei popsas, nei klasikinė muzika negali apibrėžti žmogaus. Lygiai taip pat apibrėžti negali drabužiai, kuriais jis vilki. Vieną dieną galiu apsirengti tarsi keturiolikos metų berniukas, tačiau ir ta šiuolaikinės Europos didmiesčio dama kašmyriniu paltu, sutikta kitą dieną, taip pat galiu būti aš.
Stengiuosi klausyti savęs ir išgirsti, kokio įkvėpimo ir kokių stiliaus įrankių man reikia būtent dabar. Galbūt tomis dienomis, kai aplink daug žmonių ir veiklos, man reikia riedlentės, šilkinių šortų ir „Converse“ batelių, o siekiant sukurti jaukumo, namų aurą, mano aksesuarai visai kiti: važinėtis keturrate transporto priemone tinkantys bateliai pakinta į aukštakulnius, o rankose atsiranda elegantiška delninukė. Nežinau, kaip tai paveikia aplinkinius, tačiau tai mano asmenybė ir mano stiliaus braižas. Vienodai svarbios abi stiliaus pusės: ir kiek chuliganiško vaiko įvaizdis, ir metams bėgant vis labiau ryškėjantis ramus bei jaukus moters paveikslas.
Tas jaukus moters paveikslas juk susijęs su rūpinimusi kitais? Tiek kalbant apie savo ratą, tiek globaliai? Kiek tau artimos tvarumo idėjos?
Tikrai nesakau, kad gyvenime dėl finansinės padėties, ypač studijuojant universitete, nėra tekę išgyventi žavėjimosi greitąja mada periodų, tačiau dabar stengiuosi jos atsisakyti. Perteklinis vartojimas susijęs ne tik su mūsų planetos Žemės išteklių švaistymu, bet labai dažnai ir su žmonių išnaudojimu. Mano spintoje tebėra greitosios mados prekių ženklų drabužių, tačiau juos beveik visada perku iš antrų rankų. Norisi, kad tai, ką perku, būtų kokybiška ir ilgaamžiška.
Iš mamos paveldėjau gebėjimą internete ar komisuose rasti gerų vardinių drabužių už mažesnę kainą. Esu prieš plagiatus. Visada maniau, kad kai galėsiu sau leisti įsigyti vardinę rankinę, mane užlies moteriška laimė, tačiau dabar matau, kad geriau renkuosi investuoti į savo laisvalaikį, sportą, keliones, sveikatą ir sąmoningumo didinimą.
Karolinos stiliaus parašas
Karolina išskiria tris svarbiausius garderobo elementus – apatinį trikotažą, batus ir kvepalus: „Svarbiausias moteriško garderobo elementas, mano nuomone, yra apatiniai drabužiai. Tai pati intymiausia ir vienintelė aprangos galis, labiausiai skirta tik mums. Ir ji svarbi visada, net vedžiojant šunis pušyne. Man tai suteikia pasitikėjimo savimi ir primena, kad niekas kitas negali pasirūpinti mano vidine laime ir ramybe, tik aš pati.
Kitas labai svarbus ir daugiausiai apie mane kitiems pasakantis garderobo elementas yra batai. Prieš keletą metų mano šeima atkreipė dėmesį į tai, kiek jų turiu. Visokiausių! Nuo pūkinių šlepečių iki visų spalvų aukštakulnių. Ir, be abejo, kaip mano vidinis chuliganiškas vaikas be „Dr. Martens“ kerzų? Spintoje puikuojasi visa jų kolekcija: aulinukai, ilgi, botai. Visada prieš planuodama dienos aprangą pagalvoju apie batus, nes jie dažniausiai tampa viso įvaizdžio akcentu.
Baigiamoji įvaizdžio dalis – kvepalai. Parfumerija domiuosi jau beveik keturiolika metų. Kvepalai man yra ne tik natos ir jų kompozicijos, bet ir juos pasirinkęs žmogus. Mėgstu galvoti, kaip kvapas atspindi žmogaus charakterį, to meto, kai juos pasirinko, išgyvenimus. Pati mėgstamiausių kvepalų neturiu, nes stengiuosi juos pakeisti tuomet, kai verčiu kitą savo gyvenimo lapą. Šio gyvenimo etapo kvapas – „Encens Suave“ („Matiere Premiere“).“
