Naujieji sekso simboliai gimsta perkuriant tokius archetipus, kaip pirmykštis „demonas Ji“ ir pirmoji Adomo žmona Lilith; A. Hitchcocko psichologinio trilerio „Vertigo“ mūza Kim Novak; moterį – grobuonę filme „The Hunger“ įkūnijusi Catherine Deneuve; retrofuturistinis Sean Young portretas mokslinės fantastikos filme „Blade Runner“ ar pin-up animacinio filmo „Who framed Roger Rabbit“ herojės Jessicos Rabbit palikimas.
Sartoriškai konstruojant ir tyrinėjant kūną iš praeities prikeliama aprangos stiliaus „Power dressing“ era: penktojo dešimtmečio smėlio laikrodžio formos švarkai, išdidinta pečių linija ir prie kūno priglundantys devintojo dešimtmečio pieštuko formos sijonai bei porn-chic stiliaus androgeniškas minimalizmas, būdingas dešimtajam dešimtmečiui.
Smėlio laikrodžio figūros formą kolekcijoje pabrėžia beveik brutalistinės linijos, išryškintos tamprių audinių, prilimpančių prie kūno tarsi antra oda bei pabrėžiančių naujas erogenines zonas. Kolekcija persmelkta noir estetikos poteksčių, vienuoliško santūrumo potėpiais tarsi sušvelninančių provokuojančius, laisvamaniškus ženklus. Romantiškas erotiškumas sprogsta drastiškomis iškirptėmis, skeltukais ir išryškintomis juosmens linijomis, it Helmuto Newtono, Guy Bourdino ar Cheyco Leidmanno fotografijose. Drąsios drabužių konstrukcijos susilieja į vientisus derinius: šiuolaikinės korseto interpretacijos meniškai apgaubia moteriškas kūno linijas.
„Sutemų“ paletė nuspalvinta juoda, vidurnakčio mėlyna, kavos ir kūno spalvos potėpiais, o taip pat skvarbiais fuksijos ir raudonos blyksniais. Fluorascenciniai akcentai pagyvina dvipusius ansamblius, sukurtus iš techninių audinių. Kolekcijoje naudojami struktūriški ir tipiniai audiniai ar minkštutė oda, kontrastuojanti su liuminescenciniu krištolu dekoruotais deriniais. Kolekcijoje naudojama ir itin elastinga, plonytį trikotažą primenanti vilna. Plonas trikotažas tampa neatsiejama kolekcijos, pabrėžiančios kūno formų grožį, dalimi. Ikoninio „Sportmax“ kūrinio – suknelės „Impossible Dress“ – kraštus jungia plonytės PVC juostelės.
Aksesuarai atgyja impulsyviais gentiniais ženklais. Smailianosiai décolletés tipo aukštakulniai taip pat kuria fetišistinę aliuziją. Mikro ir makro formų rankinių pasirinkimas platus – nuo gyvūnų raštų iki vienspalvių ir blizgios lakinės odos.
Istorijos naratyvas perteikiamas anapusybės scenarijumi: daugybė durų kuria siurrealistinio sapnų peizažo sceną, ritualinio „koridoriaus“ į mįslingą, tačiau viliojantį atradimų kelią. Šis rafinuotumo ir nukrypimų balansas virsta alternatyviu kolekcijos pristatymu, kurio muzikinį takelį sukūrė italų muzikos kūrėjas ir garso dizaineris Teho Teardo, o interpretavo australų kompozitorius JG Thirlwellas ir airių aktorė ir režisierė Olwen Fouéré.
