Prieš susitikimą šiek tiek kalbėjome apie tavo būseną per karantiną. Minėjai, kad geriausia apranga tau buvo slidininko striukė ir treningai. Kaip suprantu, tai atspindėjo vidinę būseną, susijusią su verslą užpuolusiais apribojimais?

Labai džiaugiuosi, kad tai baigėsi! Nežinau, ar tokios aprangos pasirinkimą galėčiau tiesiogiai susieti su verslo ribojimais, bet įtakos, manau, būta. Buvome uždaryti, o noras veikti – beprotiškai didelis. Manau, dauguma žmonių pastebėjo vieną niuansą – darbų lėtumą ir greitą dienos laiko tėkmę. Tai nebuvo smagus laikas: visąlaik sukniubęs prie kompiuterio, be jokio gyvo kontakto, išorinio džiaugsmo, aplinkos žavesio ir įdomesnio pojūčio. Vien tik kažkokia pilka inžinerija. Tos būsenos sąveika puikiausiai ir atsispindi įvaizdyje „man nerūpi, kuo aš apsirengęs“, tad slidininko striukė tam labai tiko. Save teisinu, kas visa tai buvo dėl patogumo, tačiau, kita vertus, argi tokie momentai neparodo, kad madai, stiliui ar įvaizdžiui egzistuoti reikia aplinkos ir sociumo?

Kaip manai, kokią įtaką žmonių apsirengimo būdui ir madai paliks šis periodas?

Aš per karantiną dažnai pasamprotaudavau apie mados ir karantino sąveiką. Mada, kaip kultas, ne pramonė, juk ir gimė tam tikruose namuose – dvaruose, rūmuose. Ji niekada nebuvo lauko aplinkos, darbo, gatvės fenomenas. Pastaruoju metu prarandant galimybes išeiti iš namų mada merdėjo, nors kūrybinis potencialas ir buvo didelis. Susidomėjimas ja stipriai mažėjo. Šiandienos madai skleisti reikia platesnės socialinės erdvės, juk įkvėpimo dabar semiamasi labiau iš gatvės ir darbininkų nei iš aukštuomenės rūmų. Įvaizdžiui ir stiliui gyvuoti reikia kito žmogaus, jo vertinimo, pagyrimo, kad ir nebylaus.

Ar dabar, šiek tiek atlaisvėjus karantinui, grįžo noras puoštis?

Tiesą sakant, aš pats nebuvau labai didelis puošeiva, bet dėmesio aprangai dabar tikrai padaugėjo. Atsirado dėmesingumas detalėms ir naujovėms. Karantino metu mano garderobe dominavo net ne laisvalaikio stiliaus, o tiesiog patogūs drabužiai. Džiaugiuosi, kad jų dabar beveik neliko. Dabar noriu pradžiuginti save įdomesniais, stilingesniais deriniais. Treningų, kurių kultas, mano nuomone, yra perdėtas, tikrai nebenoriu nešioti ir man jie siejasi su karantinu. Gal jie, kaip tingaus patogumo garantas, dar kažkur pasąmonėje sušmėžuos. Pažiūrėsime.

Be abejonės, esi vienas iš pačių stilingiausių Lietuvos vyrų ir niekada nesislepi po arogantiško, madingo stileivos kauke, visada šypsaisi ir spinduliuoji pozityvumą. Ar pameni, kada prasidėjo tavo flirtas su mada?

Draugų rate, apsirėdęs pilku megztiniu ir mėlynais pasmukusiais džinsais, spoksodamas į naujosios kartos influenserius, labai mėgstu traukti save per dantį – na, koks aš stilingiausias? Pažiūriu, kaip visi stengiasi, naujausius ir prabangiausius drabužius perka, kiek investuoja, renginiams ką nors siūdinasi! Tai – šaunu, tikrai džiaugiuosi, kad žmonės rūpinasi savo įvaizdžiu! Aš pats sau tokių titulų nepriskiriu, bet išgirsti smagu, paglosto savimeilę, ačiū.

O mada mane labiausiai lydėjo profesinėje srityje, nes ilgą karjeros distanciją bėgau mados, laisvalaikio, sporto, kosmetikos prekių ženklų komunikacijos agentūroje. Ankstesnį potraukį šiai industrijai atsiminti sunkoka, bet dėmesys savitumui ir fantazijai tikrai egzistavo.

Pastebėjau, kad prabangius mados objektus paverti lengvu žaidimu ir nelaikai jų būtinai atskleižiančiais kažkokį socialinį statusą...

Mada gali būti linksmas žaidimas ir spalvingesnio gyvenimo palydovas. Man ji – ne socialinio statuso rodiklis, o daugiau aplinkos pažinimas. Mano galva, tie žmonės, kurie turi tam tikrą mados geną, gyveno šiek tiek kitokį gyvenimą dar vaikystėje. Jie gal buvo labiau linkę eksperimentuoti ir darydavo tai su savimi. Tai nereiškia vien gerų stiliaus atradimų (juokiasi), bet imlumas ir smalsumas buvo vedliais ir pažangos varikliais. Šiandien, bendraudamas su jaunimu, atpažįstu tuos eksperimentuotojus. Ir net jei eksperimentas nelabai vykęs, visada širdyje juos palaikau.

Kaip galėtum įvertinti Lietuvos vyrų stilių? Pokyčius per pastaruosius dešimt metų? Ar pastebi teigiamų pasikeitimų?

Dešimtmetis – ilgas laikotarpis, bet, trumpai kalbant, vyrų auditorija drąsėja ir keičiasi į gerąją pusę. Kalbu daugiau apie Lietuvos jaunimą ir tuos, kurių eilės po karantino nusidriekė prie vintažinių, second hands, parduotuvių. Lietuvos jaunimas – nuostabus ir stilingas! Pats truputį atsargiai vertinu vintažinių drabužių pasiūlą ir ne itin mėgstu ilgas keliones mados laiko mašina, bet susikurti modernų ir jaunatvišką stilių panaudojant kelis senus drabužius visai smagu ir naudinga.

Šiuo metu didžiosiose Europos sostinėse, ypač Paryžiuje, be galo madinga turėti ką nors iš vintažo parduotuvės. Ką, tavo nuomone, suteikia šios kelionės mados laiko mašina? Kuo jos gali būti naudingos?

Manau, kad kartais tiesiog pritrūksta informacijos apie madą, o gal nerandama laiko ar noro ją paanalizuoti, tad praktinis pažinimas per vintažinį stilių tikrai sveikintinas. Mes daug dalykų galime išmokti iš mados, jos istorijos, tad tokios kelionės gali būti labai naudingos kuriant individualų savo stilių. Tokio tikrai norėtųsi pamatyti daugiau, šiek tiek drąsesnio. Jauni žmonės labai greitai save priskiria kokiai nors subkultūrai, o pats lengviausias skiriamasis ženklas – įvaizdis, drabužis. Tinkama spalva, viršutinis drabužis, batai – ir per kelias minutes jau gali būti savas. Bet visas subkultūras, kurioms taip lengvai pasiduodama, kūrė žmonės – labai stiprios asmenybės, individualistai, tad nepabijokite palaužyti normų ir įnešti naujumo ir į tokią aplinką.

Kokias ribas savo stilių kuriantiems vyrams rekomenduotum praplėsti?

Siūlyčiau atkreipti daugiau dėmesio į subtilų vyrišką seksualumą. Lietuvoje apie vyrišką seksualumą labai mažai kalbama arba jis suvokiamas kaip demonstratyvus raumenų rodymas po aptemptais sintetiniais marškinėliais. Kita lietuvių mados pusė – aprengti vyrus nihilistiniais juodais drabužiais nuo pėdos nykščio iki pasmakrės. Vakarų Europoje ir net nekarštuose geografiniuose taškuose vyrai tikrai geba savo stiliumi parodyti seksualumą, tai net kartais turi bendro su moteriškuoju. Kodėl gi ne? Manau, kad ir vyresni nei trisdešimties metų žmonės gali drąsiai pristatyti seksualesnį įvaizdį, ypač dabar, po pandeminio laikotarpio. Taip pat norėčiau patarti atpažinti savo drabužių dydį. Dažnai pastebiu vyrus dėvint mažesnius, nei reikia, drabužius.

Ką galėtum papasakoti apie savo stiliaus paieškas? Kaip jis kito laikui bėgant? Gal keičiantis požiūriui į gyvenimą, o gal kintant miestams, užsiėmimams?

Jis tikrai kito ir tuo labai džiaugiuosi. Anksčiau daugiau eksperimentuodavau ir stiliaus paieškos buvo įvairios. Dabar mano stilius ramesnis, nuoseklesnis. Visgi tai, kaip rengiesi, nori nenori tampa socialinės tavo aplinkos išraiška. Tik aš nesu linkęs pasiduoti kažkuriai subkultūrai ar aplinkai, noriu turėti savitą stilių. Taigi, esant galimybei ar progai, kartais dar leidžiu sau paeksperimentuoti.

O kokia vizuali tavo stiliaus pusė dabar išreikšta? Ko dabar ieškai?

Šiuo metu mano stilius visiškai hibridinis. Svyruoja nuo laisvalaikio iki formalaus, tarp kasdienio ir klasikinio bei modernaus stiliaus. Ieškodamas naujų apdarų daugiausiai dėmesio skiriu pojūčiui, koks bus jais apsirengus. Taip pat norisi, kad daiktas būtų ilgaamžis ir naudojamas. Mane nervina perkrauta drabužių spinta ir joje kabantys nenešiojami drabužiai. Tuomet kyla pyktis dėl perteklinio vartojimo.

Ar galėtum apibūdinti savo stiliaus parašą – tau jau keletą metų būdingą aprangos detalę ar drabužių dėvėjimo būdą?

Tai galėtų būti kelių spalvų derinimas, spalvos ir jos atspalvių vientisumas. Turiu kažkokią keistą proporcijų maniją, jos turi būti taisyklingos, o jei net ir leidžiu sau jas palaužyti, tai turi būti padaryta taisyklingai. Keletą metų buvau visišku vadinamojo clothes layering šalininku, sluoksniuodavau tuos outfitus kaip koks tešlainis, dabar šiek tiek nusiraminau, vertinu būtinu drabužių kiekiu sukuriama gerą įvaizdį.

Kaip manai, kokios tavo savybės atsispindi stiliuje?

Manau, kad subtilios, lengvos drąsos tikrai galima atrasti… spalvingumo, gal šiek tiek kūrybiškumo ir nuoseklumo.

Pastebėjau, kad kelionės yra labai svarbi tavo gyvenimo dalis. Sakyk, ar į jas vežiesi pustuštį lagaminą, kad galėtum parsivežti naujų daiktų? O gal priešingai – keliauji pagal minimalizmo principus?

Mėgstu keliauti ir labai pasiilgau kelionių! Tiesą sakant keliaudamas mažiausiai galvoju apie galimus pirkinius ir niekada neteko organizuoti shoping tripo! Jei visiškai atvirai – man nelabai patinka apsipirkinėti ir lakstyti po parduotuves, tai vargina. Mėgstu pajausti norą nueiti į parduotuvę ir kažką įsigyti – jis atsiranda ne dėl pramogos, bet daugiau po drabužių apžiūros ir noro juos nešioti, atsinaujinti ir daugiau dėmesio skirti apmąstymams – ar reikia, ar gražu ir t. t.

Tiesa, vieną apsipirkimo įprotį keliaudamas visgi turiu ir jo neatsisakau: turiu keletą mėgstamų prekių ženklų, kurių gaminių sunku rasti gimtinėje, tad lankydamasis svetur nueinu pasižiūrėti. Tada aplanko ir toks lengvas, geras deficitinės prekės įsigijimo jausmas. O lagaminą kad ir kokį mažą pasiimčiau, vis vien būna drabužių, kurių neapsivelku.

Ką parsiveži iš kiekvienos kelionės? Drabužių, daiktų, idėjų... Ar tai priklauso nuo šalies?

Be abejonės, daugiausiai parsivežu patyrimų bei nuotykių, įspūdžių ir prisiminimų iš matytų parodų, ir nors menininkų vardų neatsimenu, bet įkvėpimas, tikiuosi, kažkur pasilieka. Taip pat energijos – ar ji ateitų lankant autentiškas vietas, ar šokių aikšteles, ar tiesiog bendraujant su atsitiktinai sutiktais žmonėmis. Beprotiškai mėgstu architektūrą – ji labai įkvepia darbams, statiniai, ypač istoriniai, mane stipriai veikia. Kartais – net nežinau, kodėl, – tiesiog patinka atsisėsti lauko kavinėje ir spoksoti į žmones, erdves, smagiai šnekučiuotis su draugais...

Kokią estetinę kryptį šiuo gyvenimo momentu esi pasirinkęs? Kas traukia ir kas tam įkvepia? Kalbant ne tik apie aprangą, bet ir apie interjerą, parfumeriją...

Su amžiumi pradedu labai vertinti „mažiau yra daugiau“ taisyklę visose srityse. Net jei kalba eina apie drabužius, kosmetiką, interjerą... atsirado noras labiau išgryninti pomėgius ir rasti labiau patinkančias kryptis, jomis daugiau domėtis. Labai dideli bei ryškūs daiktai, interjerai ar net kvepalai – negaliu sakyti, kad nepatinka, bet jų ima atrodyti per daug ir tai šiek tiek trikdo, o tada sunkiau ir susikaupti.

Ar galėtum įvardinti mėgstamiausius mados ir dizaino namus? Kur ieškai drabužių, aksesuarų?

Labai sunku išskirti tuos mėgstamiausius, bet tikrai žavi „Bottega Veneta“. Taip pat jauno dizainerio Danielio Lee darbai, Rafas Simonsas, Francisco van Benthumas (jei pastarasis dar kuria, nes lyg ir sustabdė veiklą). Apskritai olandų dizaineriai ir jų darbai – man prie širdies, skandinavai įdomūs dėl „Acne Studios“, patinka ir YSL mados namai (nors senoji kūryba patiko labiau, ypač Stefano Pilati periodas). Nespjaunu ir į masėms skirtus prekių ženklus, tikriausiai dauguma drabužių iš ten ir atkeliauja. Paminėčiau COS, „Sandro“... net „Zaroje“ randu neprastų drabužių.

Kaip atrodė tavo pavasario aprangos kapsulė?

Labai paprastai: odinė striukė, platūs džinsai, kelionė ir, tikiuosi, pozityvumas bei šypsena.