Gyvenimo prabangos klausimą filosofiškai būtų galima narplioti be pabaigos, tačiau kasdienybėje nuolat iškyla tam tikrų dalykų, primenančių, kad be jų ir aukso kalnai nepadėtų. Vienas tokių yra savirealizacija. Vis dažniau galime nugirsti „jaučiuos, lyg gyvenčiau ne savo gyvenimą“ arba „turiu viską, apie ką kiti svajoja, o viduje juoda tuštuma“ ir panašias mintis. Kai jaučiamės išpildę savo troškimus, radę pašaukimą ir gyvename pagal savo tiesą, dienos bėga maloniai ir atrodo, lyg skrietume su patosu. Brangiųjų akmenų grožis užburiantis ir apipintas legendomis. Tiesa, yra ir pusbrangių akmenų, kurie finansiškai prieinami visiems, o savo misticizmu, legendomis ir pasitarnaujančiomis savybėmis gali rimtai pasigalynėti net su brangakmeniais. Vienas tokių akmenų yra oniksai. Šįkart kviečiame skaitytojus pasinerti į gyvenimo prabangos ieškojimus palankesniu kišenei keliu, bet lygiai taip pat glostančiu sielą.
Mintis, judesys, veiksmas, palinkėjimas. Viskas, ką ištransliuojame į išorinį pasaulį, sulaukia atgalinio ryšio. Tai gali būti išsipildžiusios netikėčiausios svajonės, nes žmogus karštai tikėjo, svajojo ir prišaukė viso to išsipildymą. O gali būti ir nelaimė po nelaimės, jei nuolat kitiems linkima blogo. Tokį veikimą vieni vadina veiksmo ir atoveiksmio principu, kiti, besivadovaujantys Rytų išmintimi, tai laiko tiesiog karma. Visi gimsta skirtingomis aplinkybėmis, tačiau visi vienodai turi teisę rinktis, kaip elgtis su supančia aplinka: pagelbėti net ir nepažįstamiems žmonėms ar pavyduliauti laimės netgi broliams ir sesėms. Visiems būdinga vidinė jėga, kurios niekas negali atimti, o jau ką nusprendžiame su ja daryti, tą ir gauname iš gyvenimo atgal. Oniksai nuo senų senovės yra laikomi pusbrangiais akmenimis, o dabar populiariai tiesiog traktuojami kaip kristalai, artimai susiję su karma.
Šie pusbrangiai akmenys, tikima, suteikia jėgų atsiriboti ir išsilaisvinti nuo praeities pančių. Gal tai skamba keistokai, tačiau kartais nė patys nesuvokiame, kaip ilgai gyvename uždarame rate, vis planuodami „vieną dieną“ pradėti gyventi kitaip. Oniksai tarnauja juos nešiojantiems žmonėms, nes padeda atsikratyti blogų, įsisenėjusių įpročių, kurie kartais stabdo nuo spartesnio judėjimo į priekį, gebėjimo kurti tauresnį, visapusiškai turtingesnį gyvenimą. Seni įpročiai dažnai yra didžiulis praeities palikimas, kurį nuolat velkamės paskui save ne tik į dabartį, bet ir nesąmoningai planuojame laikytis įsitvėrę jo ir ateityje. O tai lyg balastas – atima vis daugiau ne tik mūsų jėgų, bet ir tikėjimo, kad vis dėlto gali būti kitaip, geriau. Oniksas tokiais atvejais būtų kone stebukladarys, nes tikima, kad pagrindinė ypatingiausia šių pusbrangių akmenų savybė yra gebėjimas perorientuoti mus žvalgytis nebe į praeitį, o į dabartį ir ateitį, paleisti praeitį, kad gimtų dar geresnė dabartis ir ateitis. Ne veltui yra populiarus pasakymas, kad vieta tuščia ilgai neužsilieka laisva. Paleistą seną energiją netrukus pakeičia nauja, šviežia, lengvesnė ir šviesesnė. O vidinę žmogaus būseną, paleidus praeitį, aplanko ramybės ir laisvės pojūtis. Lyg įgijus sparnus. Mentaliai nukrenta vidinių baimių pančiai ir gimsta tikėjimas vidine savo galia ir tiesa. Tai veda į tikrojo savęs realizavimą.
Dar viena neįkainojama oniksų savybė yra „gidavimas“. Skirtingose civilizacijose šį akmenį rekomenduodavo įsigyti tiems, kurie ieškodavo tikrojo gyvenimo kelio, savirealizacijos, pašaukimo ir savo vietos po saule. Teigiama, jog oniksai žmones nejučia privesdavo prie ilgai trokšto suvokimo, o į gyvenimą pritraukdavo aplinkybes, leidžiančias sėkmingai žengti pasirinktu gyvenimo keliu. Vėlgi grįžtame prie koncepto, jog kiekvienas mūsų šauksmas (mintis) turi ir savo aidą (manifestuojančias mintis, sukuriančias fizines aplinkybes joms realizuoti). O tam, kad atsirastų naujų aplinkybių, reikia sukaupti vidinės stiprybės, ryžto ir tikėjimo, paleisti senus ir nebereikalingus įpročius, žmones, darbus ir visa kita, kas trukdo tobulėti ir gyventi taip, kaip iš tiesų norime bei galime. To reikia, kad kiekvieną dieną jaustumėmės romūs, viltingi, laisvi, lengvi ir, svarbiausia, tikri savo gyvenimo kalviai.
Oniksai gamtoje randami rudos, rožinės, raudonos, žalios spalvų ir netgi bespalviai. Tiesa, paveikti aukštos temperatūros jie gali būti visų įsivaizduojamų vaivorykštės spalvų ir netgi ryškesni negu randami natūraliai. Svarbu turėti omenyje ir tai, kad nors aukšta temperatūra oniksų spalvas ir padaro kai kurių akiai patrauklesnes, pačių kristalų kokybė nuo to niekaip nesumažėja, o metafizinės savybės irgi išlieka tokios pat.
Viduriniuose Rytuose ir Arabų šalyse oniksas naudojamas kaip iškrovos akmuo. Imami karoliai, vėriniai, apyrankės, rožiniai ar kiti gaminiai iš onikso, kuriuos rekomenduojama trinti tarp rankų, vartyti, „skaičiuoti“, sukti. Taip nerimas, neužtikrintumas ar kitos tamsios emocijos iš mūsų pasišalina ir liekame ramūs, tam tikra prasme padarę vietos ramybei, teigiamoms emocijoms ir naujiems dalykams, galime pažvelgti į situacijas kitu kampu. Kaip minėta, oniksai ypač žinomi dėl savybės „vesti“, būti savirealizacijos kelrodžiu šių akmenų turėtojams. Onikso vartymas rankose, žiedo akies trynimas ar žiedo sukimas aplink pirštą, apyrankės karoliukų „skaičiavimas“ ir kitos praktikos sugrąžina blaivų protą, sužadina naujų minčių, parodo kryptį, kuria toliau judėti. Labai teisinga žmogaus paralelė su vandeniu: stovintis vanduo užsibūna, o judėdamas, tekėdamas ir cirkuliuodamas išlieka gyvastingas.
Pavasariui artėjant, puikus metas ruoštis atšviežinti savo energiją. Gamtos prisikėlimas gali tapti simbolišku priminimu kiekvienam iš mūsų peržvelgti savo kelią, įsivertinti, ar paskui save iš įpročio netempiame balastų, kurie mus tik stabdo. Kovas gali tapti puikiu mėnesiu kartu su pirmais pavasario vyturiais pasiruošti išsilaisvinti ir pradėti gyventi pagal savo tiesą, ten, kur vidinis balsas seniai vis kviečia, o vos pagalvojus apie tai, siela jaučiasi džiaugsminga, lyg sugrįžusi namo. Suteikime sau prabangą ir sugrįžkime į pačią autentiškiausią, laisviausią ir laimingiausią savo paties versiją. O jei pritrūks stiprybės, drąsos, krypties, drąsiai griebkime oniksą. Bus gražu išorėje bei ramu, aišku ir drąsu viduje. Juk koks mūsų vidus, toks ir aplinkinis pasaulis. Lai būna jis prabangus ir sklidinas išsipildymo laimės.
