Jau seniai nieko nestebina moteris vyrišku švarku, masyvia avalyne ar vyriško stiliaus kelnėmis. Ryškios spalvos, gėlių ar įvairūs kiti raštai nuo galvos iki kojų bei „moteriški“ siluetai yra siūlomi ir vyrams, tad gatvėje išvystas stipriosios lyties atstovas nešinas rankine ant pečių ar vilkintis suknelės tipo marškinius taip pat nieko nebenustebins. Dar šeštajame dešimtmetyje mados namų „Chanel“ šlovė į moterišką garderobą įtraukus kelnes sutapo su moterų judėjimu dėl rinkimų teisės, o pati dizainerė Coco Chanel nuolat protestavo dėl vyriškosios ir moteriškosios mados stereotipų. Septintajame dešimtmetyje, lyčių politikos ir normų laužymo laikotarpiu, mada turėjo įtakos feministėms ir gėjų teisėms, o disko epochoje mados namų „Yves Saint Lauret“ (dabar – „Saint Laurent“) kolekcija „Le Smoking“ buvo ypač reikšminga kovojant su lyčių diskriminacija.
Šiandien mados pasaulyje vykstanti kaita nebėra apie vyriško ir moteriško garderobo atskyrimą. Mada vystosi netradiciškumo link, naikindama stereotipus bei atsižvelgdama į naujosios Z kartos poreikius. Ji ne tik yra visuomenės veidrodis, vaidina svarbų vaidmenį visais socialiniais ir kultūriniais aspektais, bet ir sukelia ekonominių bei politinių peizažų pokyčius. Tai reiškia, jog mada susijusi su socialine padėtimi, daro įtaką tendencijoms ir netgi tam, kaip drabužiai pozicionuojami visuomenėje. Teigiamas mados kaip meno poveikis yra tas, kad ji yra raiškos terpė, skatinanti kūrybiškumą bei galimybę nevaržomai atskleisti savo identitetą. Kalbant apie daugumą mados prekių ženklų, galima pastebėti, jog drabužiai nebeturi skirtumų, o istoriniai aspektai rodo, kad daugeliu jų bandyta peržengti barjerą, ką turėtų dėvėti viena ar kita lytis.
Lyčių supanašėjimas yra variklis, paskatinsiantis mados kūrėjus žengti nauja kryptimi. Ir čia, beje, kalbama ne apie drabužį ar jo funkciją, bet apie naują požiūrį į save ir aplinką, idėjas bei mąstyseną. Šiai problemai spręsti net buvo imtasi svarbių priemonių. 2018 m. vasarį CFDA į Niujorko mados savaitės kalendorių kaip kategoriją įtraukė „unisex / non-binary“. Tai – akivaizdi pažanga, kalbanti ne apie drabužius, o apie pačią idėją. Tad šiandien itin svarbu, kad mados lyderiai tai suprastų ir imtųsi aktyvių pokyčių. Tiesa ta, jog negailestingoje mados ir grožio industrijoje vis dažniau kalbama apie tai, kad rinkoje išliks tik tie kūrėjai ir dizaineriai, kurie gebės prisitaikyti prie stipriai besikeičiančių stereotipų ir naujosios Z bei ateinančios kartų poreikių.
Plačiai žinomi mados namai „Gucci“, „Commes des Garcons“, „Balenciaga“ ir daugelis kitų stipriai kovoja už lyčių išsitrynimą madoje, tai galima pastebėti ir jų kolekcijų drabužių formose: unisekso švarkai, itin platūs pečiai, sijonai vyrams ar prigludę siluetai – visa tai siūloma dėvėti tiek vyrams, tiek moterims, nebeskirstant drabužių pagal lytį ar paskirtį. Tačiau vienas dažniausiai pasitaikančių stereotipų madoje yra spalvos. Tarkime, labiausiai paplitęs požiūris, gyvavęs iki šiol, yra toks, jog rožinė yra moteriška, o mėlyna – vyriška spalva. Metams bėgant tai pasikeitė, spalvos tapo vienu lyčių lygybės pagrindų, o dizaineriai į vyrišką garderobą įtraukė ryškias spalvas, kurių dar po Renesanso ir rokoko laikų jame nebuvo daug. Link lyčių stereotipų dekonstrukcijos vieni pirmųjų pastūmėjo mados namai „Gucci“, 2016 m. pristatę spalvingą kostiumų kolekciją, pasiūtą iš šilko, ekstravagantiškų gėlių atspaudų ir teatrališkų dekoro elementų. Akivaizdu, kad kuriant tokius drabužius galima įkvėpti vyrus ir moteris tapti autentiškus. Taigi kolekcijoje demonstruojama lyčių lygybė įrodo, jog „Gucci“ yra vienas progresyviausių aukštosios mados prekių ženklų.
Mada vaidina svarbų vaidmenį padedant masinei auditorijai prisitaikyti prie vis labiau didėjančių visuomenės pokyčių. Kadangi priklausome postmodernistinei epochai, turime tikėtis naujų koncepcijų, požiūrių ir terminų, tokių kaip, pavyzdžiui, drabužiai be lyties – pamažu tokių atsiranda jau dabar. Belytė mada šiandienėje mados terminologijoje iš esmės gali būti vadinama ir kūrybinio lankstumo sinonimu. Dar 9-ajame dešimtmetyje žurnaluose mirgėjo mados fotosesijos, kuriose manekenės tarsi prasmegdavo joms per dideliuose vyriškuose drabužiuose, o moterų ir vyrų vaidmenys neretai būdavo sukeičiami vietomis. Šiandien vis daugiau mados namų bei dizainerių savo kolekcijas pristato derindami vyrų ir moterų įvaizdžius ant to paties podiumo, neakcentuodami lyčių skirtumo, tad iš esmės skirtumai tarp moterų ir vyrų mados nepaliaujamai mažėja. Antai Karlo Lagerfeldo mados namai ateinančiam šių metų pavasariui sukūrė kapsulinę unisekso kolekciją, kuri fizinėse parduotuvėse bus rodoma vyrų ir moterų zonose, o kai kuriose parduotuvėse – ir lyties neišskiriančioje erdvėje. Tokia komercinė aplinka leidžia kalbėti apie asmenybės savitumą ir žmogišką identitetą, kurį pirkėjai gali susikurti patys.
Pasak „Selfridges“ vyriškų drabužių vadovo Jacko Cassidy, 2015-ieji buvo metai, kai industrija nusisuko nuo lyčių skirstymo: „Dizaineriai pradėjo kartu rodyti vyrų ir moterų kolekcijas, o gatvės drabužiai sprogo kaip progresyvus judėjimas, kuris dabar yra mados verslo pagrindas.“ Jis taip pat įvardijo, jog unisex judėjimui daugiausia vadovauja gatvės apranga ir įvairios subkultūros, o ribas stumiantys prekės ženklai, griaunantys tradicinius lyčių kodus, apima Alessandro Michelės („Gucci“) ir Wales Bonner kūrybą. Šiam progresyviam judėjimui įtakos taip pat turėjo avangardinė mada, ypač japonų pradininkai „Comme des Garçons“, Yohji Yamamoto, Issey Miyake. Prekių ženklai ima prisitaikyti prie vartotojų saviraiškos bei pasirinkimo laisvės ir bet kuriam asmeniui leidžia nuspręsti, ką jis perka ir ką nori dėvėti. Tradicinis vyriškos ir moteriškos mados atskirties modelis yra nebeveiksmingas, tad šiuolaikinė mada laužo nusistovėjusias ribas, kaip turi atrodyti bei rengtis viena ar kita lytis. Tai yra neišvengiama ateities vizija, išlaisvinanti kiekvieno iš mūsų vidinį identitetą ir besikeičiančias vertybines sistemas.
