Todėl reaguodama į opią taršos problemą, naujausią, 2020 m. pavasariui ir vasarai skirtą savo prekės ženklo „OHMY“ kolekciją ji pavadino „Inside the Box“, o internetu įsigytą drabužį nuo šiol siūlys gauti ir nebe naujoje, jau naudotoje pakuotėje.
Kelerius pastaruosius metus visos Europos Sąjungos valstybės kartu sudėjus per metus vidutiniškai išmeta po 90 milijonų tonų pakuočių. Kiekvienam ES gyventojui, taip pat ir lietuviui, tenka maždaug po 170 kilogramų šių šiukšlių. 42 procentai visų išmetamų pakuočių yra pagamintos iš plastiko, o tai reiškia, kad jos yra mažai irios arba sunkiai teršia aplinką. Net ir popierinės pakuotės, pavyzdžiui, kartono dėžės, net ir neturinčios defektų retai pakartotinai naudojamos ir dažniausiai tiesiog siunčiamos perdirbimui.
„Pasauliui sprendžiant taršos problemą, aplinkosaugos akys krypsta į mados verslą, kurio tarša – viena didžiausių globalioje pramonėje. Kiek teko domėtis, šios taršos liūto dalį sudaro pakuotės, ypač elektroninės prekybos eroje, kai prekės keliauja po visą pasaulį, yra pakuojamos ir perpakuojamos. Jau nekalbant apie tai, kad vienokioje ar kitokioje taroje keliauja ir visos drabužių gamybai reikalingos medžiagos – audiniai, furnitūra, pusgaminiai, kurie baiginėjami siūti pigesnėse šalyse ir vėliau per visą pasaulį grįžta atgal. Tai yra milžiniška ir nepagrįstai tarši grandinė. Atrodo, kad atsisakome plastiko šiaudelių, bet užmerkiame akis į kitą didelę problemą“, – konstatuoja dizainerė.
Jai nesuprantama, kodėl tiek daug investicijų, laiko ir pastangų įdedama ir į pakuočių, kuriose prekės atkeliauja iki pirkėjų, patrauklumą ir grožį. Esą toks nelogiškas dėmesys pakuotei sumenkina pačios pakuotės turinį – juk į kiekvieną drabužį kūrėjai, ypač maži prekės ženklai ir nepriklausomi dizaineriai, įdeda labai daug meilės, drabužiai gaminami rankomis, dažnai pagal individualius užsakymus.
„Tai ar tikrai svarbu, dėžė bus išpiešta auksinėmis raidėmis ar drabužį gausite tiesiog švarioje, estetiškai atrodančioje, bet nebe naujoje pakuotėje, dėžėje, kitoje taroje? Aš savo klientams nuo šiol siūlysiu pasirinkti – nori naujos pakuotės ar ne. Perkant internetu bus galima paspausti atitinkamą mygtuką ir pasirinkti prekę gauti naudotoje pakuotėje. Tokių mano studijoje prisikaupė jau labai nemažas kalnas“, – apie naujovę pasakoja U. Martinaitytė. Jau kurį laiką dalį savo kurtų drabužių dizainerė pakuoja ir į daugkartinio naudojimo medžiaginius maišelius, pagamintus iš gamybos likučių – audinio gabalėlių ir atraižų.
Savo sprendimą atkreipti dėmesį į šią problemą dizainerė sustiprino ir vizualinėmis priemonėmis – naujausios kolekcijos „Inside the box“ (liet. „Dėžės turinys“) įvaizdinėje fotosesijoje naudota paprasta kartoninė dėžė, kurioje U. Martinaitytė ir jos ilgametė bendražygė, mados fotografė Gertrūda Varnaitė įtaisė įsimintinų bruožų modelį. „Svarbu ne dėžė, o kas joje!“ - tikina dizainerė, ironiškai naujos kolekcijos drabužiuose naudojusi ir pakavimo, prekės paruošimo siuntimui keliančias asociacijas – diržus, perrišimus, plačias audinio juostas.
Anot dizainerės, šįkart ji sukūrė ir save pačią nustebinusią kolekciją. Joje – tik vienas juodas drabužis, nors U. Martinaitytė daugelį metų buvo siejama su gausiu tamsių spalvų naudojimu.
„Kolekcija yra skirta pavasariui ir vasarai, todėl ir spalvų man šįkart norėjosi gaivių ir pastelinių – žalsvos, rudos, baltos, kreminės. Tai yra man kiek neįprastas koloritas, – atvira U. Martinaitytė. – O devintąjį dešimtmetį primenančius siluetus rinkausi iš savotiškos nostalgijos laikams, kai greitoji mada buvo tik beprasidedanti, kai nebuvo tokių prekybos mastų, kai elektroninės prekybos dar nė nesimatė horizonte, ir kai niekas net negalėjo pagalvoti, kiek žalos atneš mados pramonė ir kiek šiandien jos padarinių turėsime taisyti. Todėl naujoje kolekcijoje tiek daug to laikotarpio simbolių – smėlio laikrodžio siluetų, pūstų rankovių, plačių švarkų ir lietpalčių apykaklių, masyvesnių pečių.“
Naujausioje, jau aštuntoje U. Martinaitytės asmeninėje kolekcijoje – vos 15 modelių. Tokios lakoniškos apimties kolekcija – pirmoji dizainerės karjeroje.
„Viskas susiję. Nebenoriu kurti tik tam, kad sukurčiau kažkieno nustatyto dydžio kolekciją, nes taip reikia. Pasauliui tikrai nebereikia daugiau daiktų, juk ir taip jų kasmet pagaminama net 80 milijardų vienetų, o didelė dalis jų niekada taip ir nebūna parduota. Todėl sąmoningai privalau kurti tik tai, ko moterims tikrai reikia, ir tik tokius drabužius, kurie turi išliekamąją vertę ir kuria prasmę, ne tik momentinį pasitenkinimą gavus dar vieną daiktą dar vienoje prašmatnioje dėžutėje“, – sako U. Martinaitytė.
