„Norėčiau šią istorijos dalį prikelti, ištraukti iš saugyklų“, – sako parodos autorius, partizanų uniformomis pradėjęs domėtis nuo savo senelio, kuris taip pat buvo partizanas, apsiausto.
Susidomėjimas tapo tyrimu
G.Paulauskui, kaip mados kūrėjui, visada buvo artima militaristinė tematika. Pradėjęs gilintis į istoriją, pastebėjo, jog yra labai nedaug išlikusių apčiuopiamų detalių, kurios papasakotų apie pokario Lietuvos partizanų dėvėtas uniformas, skiriamuosius simbolius. Menininką ši tema įtraukė taip stipriai, kad jis atliko išsamų istorinį dizaino tyrimą, kurio rezultatai pristatyti kartu su VDA Dizaino inovacijų centru surengtoje parodoje „Laisvės kariai“.
Į parodos atidarymą Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atvyko pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. „Ši paroda yra svarbus įrodymas, kad istorinė atmintis ir jos mokslinė rekonstrukcija yra vertybė, kuri lyg laisvės vėliava pilietiškai perduodama ateities kartoms“, – teigia D. Nausėdienė.
Vienijo laisvės karius
„Dar studijų laikais atsivežiau į Vilnių seną karinį savo senelio Jono Lukošiūno apsiaustą. Tuo metu man jis atrodė tik įdomi stiliaus detalė, bet nesuvokiau, kokios istorijos siejamos daugelio mūsų senelių su šiais drabužiais“, – pasakoja G.Paulauskas.
Jau 100 metų žurnalas MOTERIS – Tavo įkvėpimo šaltinis. Kaip keitėsi žurnalų viršelių „veidas“, sužinokite ČIA.
Tarptautinė teisė apibrėžia, kad uniforma arba skiriamųjų ženklų dėvėjimas yra vienas iš teisėto karo dalyvio požymių. Pasak G.Paulausko, Lietuvos partizanai ne visada turėjo galimybes dėvėti pilnas uniformas, tačiau visada stengėsi naudoti antsiuvus su Gediminaičių stulpais, dvigubu Vyčio kryžiumi ar lelijos žiedo forma.
„Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiume, vykusiame 1949 m. rugpjūčio mėn. 1 d., buvo pasirašytas įsakymas, nurodantis vieningą simboliką ir skiriamuosius ženklus visiems Lietuvos partizanams”, – pastebi istorikas Dalius Žygelis.
Kiekviena partizanų apygarda tuomet turėjo savitas aprangos detales, dėvėti uniformas svarbiausia buvo Dainavos, Tauro, Prisikėlimo ir Kęstučio apygardų kariams.
Autorius džiaugėsi, kad į parodos atidarymą atvyko ir partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. „Dainavos apygardos partizanai turėjo uniformas, kurias parūpindavo siuvėja, gyvenusi mūsų Kasčiūnų kaime, Varėnos rajone.. Uniforma partizanams buvo labai svarbi, nes tai padėdavo atskirti saviškius. O taip pat uniforma įpareigodavo tvarkingai ir disciplinuotai elgtis“, – prisiminimais dalinasi partizanas.
Atkurta partizanų atributika
Parodoje galima apžiūrėti ne tik partizanų plačiausiai naudotus antsiuvus, bet ir esmines partizanų aprangos dalis: atkurtą 1940 metų tarpukario Lietuvos kariuomenės šventinės uniformos švarko modelį, galifė stiliaus kelnes, karininko milinę, pirštines, kuriose išmegztas Vytis, 1934 metų modelio kepurę su juodais kantukais.
Visa uniforma atkurta iš autentiškų audinių ir siūta taip, kaip tai darydavo to meto siuvėjai. Išlikusių sagų su Vyčiu, kokias naudodavo to meto partizanai, G. Paulauskas ieškojo sendaikčių turguose.
Atkurtos partizanų uniformos ekspoziciją papildo ir kiti šio laikotarpio eksponatai – nuotraukos, išlikusios autentiškos tarpukario Lietuvos karininkų kepurės, kurios taip pat pirmą kartą viešai eksponuojamos šioje parodoje.
„Lietuvos kariuomenės karius įkvepia mūsų partizanų pasiaukojimas ir kovos. Esame dėkingi dizaineriui Giedriui Paulauskui ir kitiems prisidėjusiems už istorijos puoselėjimą, už autentiškų partizanų uniformų atkūrimą“, – paroda džiaugiasi Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas.
Atgaivinta istorija
Iki kovo 14 dienos vilniečiai ir visi miesto svečiai kviečiame susipažinti su atgaivinta Lietuvos istorijos dalimi. Parodos eksponavimo laikotarpiu šeštadieniais bus rengiami nemokami edukaciniai susitikimai, kuriuose bus galimybė susitikti su menininku ir apžiūrėti parodą klausantis jo įžvalgų.
„Šia paroda noriu atiduoti pagarbą partizanams, ryšininkas bei visiems kovotojams už Lietuvos laisvę. Noriu palikti ateities kartoms dalį atkurtos istorijos, noriu, kad jie būtų gyvi mūsų visų atmintyje“, – sako G. Paulauskas.
Jis norėtų, kad ir ateityje atkurta uniforma būtų prieinama visai visuomenei, todėl po parodos planuoja su ja dalyvauti įvairiuose renginiuose, projektuose, lietuviškų filmų filmavimuose.
„Dizaino tyrimas – dar labai naujas reiškinys Lietuvoje. Paprastai sakant, tai yra mokslinis darbas, reikalaujantis didelio įsitraukimo, žinių, analizės, trunkantis ne vienerius metus. Džiaugiamės, kad Giedrius pasiryžo šį ilgų tyrinėjimų rezultatą pristatyti visiems besidomintiems“, – teigia Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius.
