Verslo konsultantė Ingrida Gelminauskienė įvairiais gyvenimo atvejais dažniausiai renkasi suknelę, mat šis drabužis geriausiai atspindi jos dvasinę būseną. „Aš neapsimetinėju – esu moteris ir tuo mėgaujuosi. Gyvenime atėjo tam tikras momentas, kurį galima pavadinti branda, kai pradėjau ieškoti absoliučios laimės. Man ta absoliuti laimė yra būti čia ir dabar, būti moterimi, dirbti mėgstamą darbą, nebesiekti karjeros, per daug nieko neplanuoti. Likimas mums dažniausiai parenka geriausią variantą.“
Ingrida sako, kad gyvenimas ją išmokė į viską žiūrėti laisviau, lengviau ir paprasčiau, džiaugtis dabartimi ir tiesiog buvimu moterimi. „Kokia laimė ja būti! – teigia pašnekovė. – Mėgaujuosi asistavimu, atidaromomis durimis ir kitomis dailiosios lyties privilegijomis. Suknelė man yra tarsi viso to simbolis.“
Kiekvienas gyvenimo etapas padiktuoja tam tikrą stiliaus toną. I. Gelminauskienė prisimena, kad tada, kai vadovavo kelių šimtų žmonių komandoms ir dalyvaudavo rimtose derybose, geriausia apranga jai buvo juodas kostiumas: „Tai buvo vyriška aplinka, ir būtent tokia apranga tada man leido jaustis lygiavertiškai. Šiuo gyvenimo etapu kostiumas mane tiesiog užrakina, su juo jaučiuosi kaip su šarvais.“
Dirbdama mados srityje, savo įkurtoje parduotuvėje „Madress“, moteris turėjo galimybę rengtis pagal šviežiausias mados tendencijas. Ji nuolat dalyvaudavo mados pristatymuose, matydavo artimiausių sezonų kolekcijas. „Drabužiai, kurie pasiekdavo mano saloną, būdavo atsibodę, nes matyti jau prieš metus. Sakyčiau, kad stilistiškai tai buvo blogiausias laikas mano gyvenime. Visgi mada negalvoja apie asmenybes. Ji yra diktatoriška ir pastaruoju metu gana belytė.“
Sukneles I. Gelminauskienė pradėjo rinktis sąmoningai galvodama, ko nori iš gyvenimo ir kokią žinutę šie drabužiai siunčia: „Mes labai daug reikalaujame iš aplinkos, bet dažnai siunčiame neteisingas žinutes ir klaidingai save bei kitus programuojame. Nereikia bijoti būti moterimi ir rengtis moteriškai, jei to norisi. Šiuo metu – gal todėl, kad jau viską jaučiuosi įrodžiusi ar kad dabar toks gyvenimo tarpsnis – tiesiog noriu būti laiminga. Suknelės tą jausmą sustiprina.“
Ingrida parodo sukneles, keliaujančias iš vienų namų į kitus ir keliančias malonius prisiminimus, žyminčias tam tikras gyvenimo atkarpas. Moteris neslepia savo simpatijų lietuvių dizaineriams. Iš vienos spintos į kitą visada perkeliamos Juozo Statkevičiaus kurta vestuvinė ir specialiai jai siūtos universalios, įvairiomis progomis tinkančios, moteriškus privalumus pabrėžiančios suknelės. Apie išskirtinį I. Gelminauskienės gyvenimo būdą kalba ir jos spintoje kabantys įspūdingi vakariniai šedevrai – efemeriška violetinė Ramunės Piekautaitės suknelė bei fatališkas juodas mados namų „Yves Saint Laurent“ apdaras.
Laisvalaikiu ir į meno renginius Ingrida renkasi „Acne Studios“, „Marni“, „D’Efect“ sukneles, o į mokymus ir verslo susitikimus dažniausiai – prekių ženklo „Maxmara“ gaminius. Suknelės, margintos taškeliais, yra I. Gelminauskienės silpnybė. „Pačią nuostabiausią suknelę, kokią tik esu mačiusi, dėvėjo Julia Roberts filme „Graži moteris“. Ja pasipuošusi šios aktorės įkūnijama herojė stebi polo varžybas. Rusva šilko suknelė su baltais taškeliais man yra tobula.“
Pašnekovė per šiuos metus jau spėjo apkeliauti daugybę šalių, – užsienyje, ko gero, praleido net daugiau laiko nei Vilniuje. Kelionėse ji pataria paieškoti vietinių parduotuvėlių, pati ten randa nuostabių suknelių. Be to, pasakoja Italijoje iš dviračiais važinėjančių moterų išmokusi elegancijos: „Pamačiusi dviračiu važinėjančias itales, pasipuošusias puošniomis baltomis siuvinėtomis vasarinėmis suknelėmis, su krepšeliu, iš kurio kyšo šviežia duona, supratau, kad moterimi galima būti bet kokiose situacijose.“
Akivaizdu, kad Ingridos prioritetų sąraše elegancija nugali patogumą. Tokia moters pozicija primena žymiąją Karlo Lagerfeldo frazę: „Sportinio kostiumo įsigalėjimas reiškia, kad žmogus pasidavė.“ I. Gelminauskienė prisimena, jog kartą panašiai jai yra sakęs ir J. Statkevičius: „Kas pasakė, kad rūbas turi būti tik patogus? Jis turi būti elegantiškas ir paryškinti moters grožį!“ Ingrida tam visiškai pritaria ir priduria, kad mes pernelyg grimztame į patogumą ir pamirštame moteriškumą bei jo ginklus. „Aš tikrai esu labai nepraktiška, – juokiasi pašnekovė. – Mano spintoje pilna vakarinių suknelių, o štai į parduotuvę nueiti tarsi ir nėra su kuo. Tada tenka lįsti į džinsus ir laukti kito pasimatymo su viena iš savo mėgstamų suknelių.“
Ingridos suknelių dėvėjimo taisyklės
- Suknelės iškirptė yra didžiausias tabu dalykinėje aplinkoje.
- Ne mažesnis tabu verslo aplinkoje yra ne tik per trumpa, bet ir per ilga suknelė.
- Labai atsargiai rinkitės medžiagas, nes, pavyzdžiui, poliesteris gali nemaloniai prilipti prie kūno, o šilkas – neestetiškai susiglamžyti.
- Matuodamosi suknelę atsisėskite ir pažiūrėkite, kaip dabar su ja atrodote.
- Nuostabiausią suknelę gali sugadinti netinkami apatiniai ir papuošalai.
- Suknelė turi atitikti jūsų charakterį ir formas. Verslo aplinkoje reikėtų vengti margintų dideliais raštais ir labai laisvų suknelių. O kasdien nesivaikykite madų – rinkitės tą formą, kuri jums labiausiai tinka.
- Dėvėkite suknelę išdidžiai – ji suteiks jums pasitikėjimo ir moteriškumo.
Elegancijos kapsulė
Gražiausią suknelę, pasak Ingridos, dėvėjo Julia Roberts herojė filme „Graži moteris“.
