Juk dirbant fizinius darbus laukuose, vėliau – gamyklose, baltą rūbą išsaugoti švarų buvo tikrai nelengva. Ilgainiui daug kas apsivertė aukštyn kojomis: šiandien daug dirbantys žmonės itin dažnai renkasi baltus drabužius, nes tokie – tarsi naujos pradžios simbolis – skatina kurti, susikaupti ir įgyvendinti netikėčiausias idėjas.
Baltiems marškiniams savo garderobe pirmenybę teikia ir viena didžiausių Lietuvoje architektų studijų „DO Architects“ įkūrėjų architektė Gilma Teodora Gylytė. Trisdešimt penkių talentingų architektų komandai vadovaujanti moteris, nors jos dienotvarkė perpildyta, visada spinduliuoja gera energija ir pozityvumu.
Tarp „DO Architects“ projektų – miestus keičiantys objektai, pavyzdžiui, MO muziejus, centras „Ogmios miestas“, Preilos gelbėjimo stotis... Šiuo metu kūrėjai projektuoja centrinės SEB banko būstinės interjerą, Vainų rūmų konversiją į miesto erdvę. Gilma Teodora sako, kad jos darbe svarbiausia yra kūrybiškumas ir racionalumas.
„Mėgstu kiekvieną dieną pradėti tarsi iš naujo, tarsi nuo balto švaraus popieriaus lapo. Balti marškiniai man padeda palaikyti švarias mintis ir pasitempti. Išlaikyti minčių švarą ypač svarbu, nes dieną įvyksta be galo daug dalykų, turi nepasimesti tarp to, kas nereikšminga, ir suprasti esmę. Todėl mėgstu, kai tik įmanoma, rinktis paprastumą ir tuo žaisti. Mūsų kuriama aplinka formuoja žmogų. Norime, kad jis joje jaustųsi kuo geriau. Apranga irgi kuria jausmą. Atrodo, marškiniai – tokia paprasta detalė, bet ji gali duoti toną visai dienai“, – teigia pašnekovė.
Baltą ir juodą labai mėgsta ir architektai, nes nei viena, nei kita, pasak Gilmos Teodoros, iš tikrųjų nėra spalvos. Balta gražiausiai atspindi, išryškina šviesą ir šešėlius, – raštus kuria pati aplinka, šios objektai meta šešėlius ant baltos spalvos, todėl toks paviršius nuolat keičiasi. Turint galvoje architektūrą, raštas ar spalva greitai pabosta, įkyri, o neutralios spalvos išryškina objektų formą, – architektų terminai turi kur kas daugiau galios.
Gilmos Teodoros baltos, kaip švaros estetikos, suvokimas pradėjo formuotis dar vaikystėje. Ji prisimena, kaip, mokydamasi Balio Dvariono muzikos mokykloje, atėjo laikyti dirigavimo egzamino pasipuošusi baltais marškiniais ir sulaukė kai kurių pedagogų nuomonės, kad mergaitei taip rengtis nedera, tačiau būsimoji architektų dirigentė laikėsi savo. Egzaminą išlaikė, o žavėjimasis baltais marškiniais tik sustiprėjo. „Aš labai gerai jaučiuosi tokius vilkėdama, nes ištiesina mano nugarą ir siejasi su tvarka, švara, tiesiomis linijomis, gaiviu oru, nauja pradžia, nauja džiugia diena“, – teigia moteris.
Balti marškiniai architektės spintoje visada atsiranda netikėtai. Kartais jų nusiperka Izraelyje, Jeruzalės turguje, kartais – lietuvių dizaino mugėje, dažnai – oro uostuose, o retkarčiais – spontaniškai, eidama gatve užmetusi akį į vitriną. Gilmai Teodorai nėra svarbus prekių ženklas, tačiau vis dėlto išskiria skandinaviško ir japoniško stilių marškinius. Pirmieji leidžia atsipalaiduoti ir jaustis visiškai laisvai, antrieji, priešingai, tarsi suteikia antrą stuburą, skatina pasitempti. Ypač tam pasitarnauja japonų dizainerių mėgstami liemenį sujuosiantys diržai.
G. T. Gylytės garderobo ašį sudaro maždaug dešimt skirtingų marškinių: lininiai, pasiūti iš besiglamžančios medžiagos, laisvi, didesnio dydžio, su dekoratyviomis detalėmis, griežto kirpimo minimalistiniai... „Apranga kuria tam tikrą jausmą, tad rinkdamasi ją visada pagalvoju, kas tą dieną vyks, ir apie žmones, su kuriais matysiuosi. Atsižvelgusi į tai, nusprendžiu, kaip tą dieną norėčiau jaustis, ir išsirenku, – pasakoja moteris. – Man apskritai labai svarbus universalumas, o balti marškiniai būtent tokie ir yra – universalūs. Tie patys gali tikti ir atostogaujant prie jūros, ir eiti į susitikimą, ir į vakarėlį. Nuostabu, kai drabužis tarsi sugeria visas tavo idėjas, išgyvenimus. Kartais, susitikime vilkėdamas rūbą, kurį dėvėjai ir prie jūros, prisimeni tada lydėjusį šelmišką jausmą, ir šis įkvepia kažkokią netikėtą darbinę idėją. Arba atvirkščiai. Mėgstu sakyti, kad architektūra, kurią kuriame, turi sielą. Ir kasdienis apdaras turi džiuginti, padėti nugyventi dar vieną dieną.“
Gilmos Teodoros Gylytės
baltų marškinių taisyklės
* Išskalbti ir išlyginti balti marškiniai gali būti dėvimi tik vieną kartą
* Prie baltų marškinių nereikia švarko.
* Prie baltų marškinių nedera gausybė aksesuarų.
* Marškiniams reikia suteikti lengvo atsainumo – neužsegti iki galo, palikti nesukištus, sluoksniuoti.
* Norint griežtesnio įvaizdžio, patartina rinktis japoniško stiliaus drabužį, o siekiant sukurti atsipalaidavimo efektą – skandinaviško stiliaus.
* Kiekvieną kelionę mėgstu pradėt ir baigti švariais, tobulai išlygintais marškiniais.
* Lyginti marškinius – tam tikra meditacija.
