Tačiau moteris pripažįsta, kad pasiilgsta Lietuvos, o kas kartą aplankiusi gimtinę ji jaučiasi tarsi naujas žmogus.
Šiuo metu gyvenate Šiaurės Airijoje. Kokie keliai Jus nuvedė būtent ten?
Sakyčiau, kaip ir daugumos kitų emigrantų, ieškančių geresnio gyvenimo. Bet aš į savo kelionę žiūriu kiek romantiškiau. Viskas prasidėjo nuo loterijos bilieto. Tai buvo mūsų šeimos tradicija, kiekvieną savaitę žaisdavome. Ir staiga – vienas bilietas laimingas, išlošėme pakvietimą į TV studiją. Laimė tuo nesibaigė – mamos bilietas buvo laimingas, net porą kartų dalyvavo filmavime ir laimėjo pinigų (atrodo, 500 litų). Atsimenu, mama per televiziją sakė, kad už tuos pinigus keliaus į Japoniją atostogauti (šypsosi), bet nusipirko bilietą į Šiaurės Airiją dirbti. Na, o paskui, manau, istorija rutuliojosi kaip ir visų kitų. Atėjus vasarai atvažiavome ir mes su broliu. Man tada jau buvo 16, tai galėjau legaliai dirbti. Mano pirmasis darbas buvo statybos pastolių firmoje (šypsosi). Ten dirbau porą vasarų, o sulaukusi 18 persikėliau į Airiją visam laikui.
Mezgate avangardinius kostiumus ir aksesuarus. Kaip sekėsi pradėti netradicinį verslą užsienyje?
Negaliu sakyti, kad labai sunkiai, bet sklandaus kelio ir nebuvo. Visi mezginiai labai panašūs ir daugiausia skirti mažiems vaikučiams – megztinukai, apklotai lėliukams ir panašiai. Avangardinius kostiumus kurti tenka rečiau, tačiau jie reikalauja daugiau darbo ir pastangų. Kiti pažįstami mezgėjai dizaineriai mezga mašinomis. Žinoma, tai sutrumpina darbo laiką ir lengviau išgauti raštus, bet man patinka eksperimentuoti. Mezgimo mašina gali megzti bet kas, bet rankų darbui reikia kantrybės ir daugiau atidumo. Mano manymu, rankų darbas daiktui suteikia daugiau meilės, svarbumo, tampa labiau asmeniškas.
Socialinio tinklo paskyroje itin pabrėžiate medžiagų tvarumo faktą. Kas Jums yra svarbu renkantis medžiagas savo darbams?
Kiekviena medžiaga yra svarbi. Žmonės yra įpratę švaistyti viską, nes šiuo metu yra lengva viską įsigyti. Čia marškinėliai kainuoja pigiau negu kavos puodelis. Man yra svarbu, kad medžiaga ar daiktas gauna antrą galimybę. Naujiems darbams naudoju tik natūralią vilną ar kitus ekologiškai patvarius siūlus, o kiti siūlai pas mane atkeliauja iš nebereikalingų megztinių ar labdaros organizacijų ir parduotuvių. Dėvėtų drabužių siūlai vis dar geri ir aš nesuprantu, kodėl jie turėtų būti išmesti į šiukšlyną. Kiekvienas mano kūrinys, kiekviena suknelė ir megztinis turi savo individualią istoriją.
Juokavote, kad dažnai žmonės galvoja, jog kostiumus pagal Jūsų pieštus eskizus gamina kiti asmenys, tačiau iš tikrųjų Jūsų darbai gimsta tiesiog ant lovos. Kaip iš tiesų vyksta Jūsų kūrybos ir gamybos procesai?
Jeigu klientas reikalauja kažko specialaus, tada ieškau idėjų internete, knygose, teatre ar filmuose. Pradedu eskizais, žaidžiu idėjomis. Tada padarau pora mažų pavyzdžių ir, aptarus su klientu galutinį rezultatą, mezgu. Bet dauguma darbų gimsta organiškai. Aš tiesiog pradedu megzti lyg pieščiau linijas pieštuku ir, jei man nepatinka ar padarau klaidą, išardau ir mezgu toliau (šypsosi). Daug kas įsivaizduoja, kad dirbu studijoje, bet kūrybai daug vietos nereikia. Man svarbu, kad sėdėčiau patogiai (šypsosi). Nuo studentiškų laikų mano kūrybinis procesas nepasikeitė: ant lovos pilna eskizų, mezgimo siūlų, adatų ir, svarbiausia – po ranka puodelis gardžios arbatos.
Šią vasarą Belfaste įvyko Jūsų mados šou. Kaip ruošėtės šiam įvykiui?
Šiam šou daug laiko pasiruošti neturėjau. Viską reikėjo suorganizuoti per dvi savaites, taigi dirbti teko intensyviai. Vyrui teko būti ne tik asistentu, bet ir gelbėti mane nuo darbo pertekliaus. Abu gaminome aksesuarus, karūnas iki vėlyvo vakaro. Bet iš patirties galiu pasakyti, kad nesvarbu, kiek besiruoštum, vis tiek kažkas neplanuoto įvyks. Du modeliai atkrito likus porai valandų iki pasirodymo, tad teko lakstyti po miestą ir ieškoti naujų ir, deja, per šį renginį netekau vienos suknelės. Negana to, ant podiumo vienos megztos suknelės siūlai užsikabino už vinies ir dalis suknelės iširo.
Jūsų kolekcija buvo paremta Vikingų motyvais. Kodėl pasirinkote būtent šią temą?
Tuo metu labai užsidegusi žiūrėjau „Vikings„, „Sleepy Hallow“ ir „Game of Thrones“ serialus. Įkvėpimas kilo iš serialų stiliaus, bet daugiausia – iš stiprių moteriškų personažų. Stiprių moterų įvaizdis yra pagrindinis mano įkvėpimas. Tos kolekcijos kūriniai imitavo šarvus. Kolekcijos atidarymo metu modeliai žygiavo pagal Bjork dainą „Army Of Me“.
Tuo pat metu susipažinau su „Ardglas“ vikingais. Jie buvo labai malonūs ir leido mano fotosesijai pasinaudoti jų pačių rankomis statytais vikingų laivais.
Kam kuriate? Koks žmogus dėvi Jūsų rūbus? O gal tai tėra meno kūrinys?
Kuriu moterims! Moterims, kurios yra drąsios, myli meną ir save (juokiasi). Kiekvienas dizainerio rūbas yra meno kūrinys. Kai kurie mano darbai atrodo iššaukiančiai, kitiems atrodo net agresyvūs. Smagiausia matyti, kaip mano kūriniai keičia žmonių savijautą. Kadangi į kiekvieną darbą įdedu širdies, kiekviena praleista diena prie kūrinių pripildo juos džiaugsmo ir stiprybės. Žinau, kad skamba juokingai, bet yra nuostabu žiūrėti, kaip klientas ar modelis apsivilkęs drabužį staiga lyg atgyja. Jie įgyja daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi.
Kokių Lietuvos ir pasaulio dizainerių kūryba domitės? Gal jie daro įtaką Jūsų kūrybai?
Didžiulį įkvėpimą mano darbams duoda dizainerės Sandra Backlund ir Iris Van Herpen. Abiejų dizainerių drabužiai yra nuostabūs meno kūriniai. Taip pat teko susipažinti su Una Burke, jos odos darbai yra fantastiški.
Nuo pat vaikystės įkvėpimo sėmiausi iš savo tetos Dianos Kučinskienės. Jos meno darbai mane žavėjo nuo ankstyvo amžiaus. Visą laiką, jeigu turiu svarbų susitikimą ar šou, puošiuosi jos papuošalais.
Taip pat šiuo metu stebiu Elvyros Monginienės aksesuarus. Labai žaviuosi jos kūno diržais ir kuprinėmis.
Jei įsisuktume į Jūsų spintą, kokio stiliaus rūbų joje rastumėme?
Oi, vietos toj spintoj būtų daug, nes drabužių turiu nedaug. Batsiuvys be batų (juokiasi). Praeitais metais nusprendžiau visus metus nepirkti naujų drabužių, na, nebent paskutinės kojinės suplyš. Anksčiau viskas mano buvo juodos spalvos, o dabar formuojasi naujas gyvenimo etapas. Tad pagrindiniai drabužiai yra patogūs džinsai, kelios palaidinės, marškinėliai ir daug megztinių. Visa tai derinu su papuošalais ir kūno diržais.
Prieš kelis metus įvyko Jūsų vestuvės. Ar vestuvinė suknelė taip pat buvo Jūsų kūrybos vaisius?
Ne, suknelę pirkau. Esu prietaringa, tad pati suknelės nesisiuvau. Dabar ji vargšelė sulankstyta ir įdėta į dėžę guli mano spintos apačioj. Nedrįstu jos liesti, pernelyg graži (juokiasi).
Turite sūnų. Ar jis yra Jūsų kūrybos gerbėjas?
O taip! Jis man visada padeda siūlus išnarplioti ir susukti. Ir jo pliušiniams žaislams mezgu megztinius. Šiuo metu jo autoritetas yra tėtis. Braižo namus, futbolo stadionus ir visokius kitokius architektūrinius kūrinius.
Kur semiatės įkvėpimo savo darbams?
Įkvėpimas atkeliauja iš visur, bet dažniausiai – iš žmonių, sutiktų gatvėje, t.y. iš jų stiliaus ir elgesio. Kai kurios moterys – kaip mūzos, jos tiesiog skleidžia žavesį ir kaip kiekvienas dizaineris, taip ir aš, noriu tą moterį puošti savo kūriniais. Kitąkart įkvėpimas gali atkeliauti iš paprasto siūlo ir kūrybinių eksperimentų. Mene nėra taisyklių! Kūryba turi būti organiška ir idėjos turi atkeliauti natūraliai. Žinoma, tai yra labai sudėtinga, kai klientas reikalauja skubaus ir konkretaus darbo.
Taip pat esate „Nulis atliekų“ aktyvistė. Kaip sekasi pritaikyti šią filosofiją kasdieniame gyvenime?
Pasidarė lengviau gyventi. Galbūt ir juokingai skamba, bet jaučiuosi geriau. Galbūt dėl to, kad prieš pirkdama daiktą pagalvoju, ar tikrai verta ir ar man jo tikrai reikia, kiek laiko jis tarnaus man ir ar aš jam turiu vietos. Panašiai kaip Marie Kondo filosofija moko atsikratyti nereikalingų daiktų. Mano namai nėra minimalistiški, bet po truputį stengiuosi atsikratyti daiktų, kurie man nebereikalingi, ir įsigydama naujus daiktus, stengiuosi pirkti tik kokybiškus ir patvarius.
Ar svarstėte save realizuoti ir kitoje kūrybinėje sferoje?
Norėčiau išbandyti viską! Bet nemanau, kad viskam užtektų laiko. Labai norėčiau paeksperimentuoti su aksesuarais ir odos kūriniais. Taip pat norėčiau išbandyti savo kūrybingumą interjero dizaine. Kodėl? O kodėl gi ne?! Su kiekviena pamoka mes augame. Man patinka mokytis iš kitų dizainerių, menininkų ar kitų kūrėjų. Manau, galėčiau išmokti daug ko, pasisemti naujų idėjų ir įkvėpimo.
Ieva, kada Jūsų darbais galėsime pasidžiaugti Lietuvoje?
Tikiuosi, kad greitai. Labai norėčiau pamatyti savo kūrinius Lietuvoje. Aš visada atvykus į gimtinę pasisemiu naujų žinių ir įkvėpimo. Grįžtu lyg naujas žmogus.
