Apie M. Kondo greičiausiai esate girdėję ne kartą. Milžinišką šios japonės populiarumą liudija tai, kad jos išrastas sąmoningo tvarkymosi būdas vadinamas jos vardu – marikondinimu (mariekonding). Internete šmėžuoja žmonių sėkmės istorijų, kaip, susitvarkę savo spintas, jie susitvarkė ir savo gyvenimą. M. Kondo metodas – šio esmė yra įprastai nemalonią, laiką ir energiją ryjančią namų ruošą paversti reflektyvia veikla – tai savotiška buitinė meditacija, ugdanti gebėjimą užmegzti ar nutraukti ryšį su daiktais, suvokti prisirišimo prie jų svarbą.
Garsiojoje knygoje „Tvarkingų namų stebuklas“ (angl. „The Life-Changing Magic of Tidying Up“) autorė rašo, kad daiktas turi teikti džiaugsmą, priešingu atveju, jo apskritai nereikia. Ir pataria kliautis emocija: „Paimkite daiktą į rankas, palieskite jį. Jei jums sudėtinga pajusti džiaugsmą jį laikant, pakeiskite tokiu, kurį tikrai labai vertinate. Palyginkite šį jausmą su jausmu, kurį jaučiate laikydami bet kokį kitą savo daiktą. Vienu atveju jausite gilų džiaugsmą, kitu – impulsyvų ir kintantį džiugesį. Labai svarbu pajausti šį skirtumą.“
M. Kondo stiprybė yra ta, kad ji suvokia materialaus pasaulio esmę per holistinę prizmę. Tokia praktinė holistika nesunkiai pasiekiama – ją galite praktikuoti vadovaudamiesi 10-ia šios japonės patarimų.
Taikinys – spinta
Svarbiausias M. Kondo taikinys yra spinta. Jos turinys ir japonės sekėjams kelia mažiau sentimentų nei, pavyzdžiui, knygos ar krūvomis gulintys užrašai. Šlamšto neteršiamame Kondo pasaulyje drabužinė yra karaliaus sostas, iš kurio toliau valdomi vidinis ir išorinis pasauliai. Visiškai normalu, kad skeptikams gali kilti klausimas, ar tuščia spinta tikrai yra sąmoningesnis pasirinkimas nei gerai sukomponuotas jos turinys? Ar tai, kad atsisakai daiktų, teikia daugiau džiaugsmo nei tai, kad sąmoningai įsigyji kelis pirkinius? Ar dešimt porų „Levis 501“ džinsų tikrai yra tiesus kelias į triuškinamą vidinį chaosą, net jei jie yra jūsų mėgstamiausi, be kurių neįsivaizduojate vėlyvų sekmadienio pusryčių (angl. k. brunch) su draugais, kino po atviru dangumi ar baidarių žygio? Akivaizdu, kad kai kuriems mūsų drabužiai teikia ne ydingą, bet konstruktyvų ir kūrybinį džiaugsmą. Ar tikrai reikia už tai save bausti?
Atpažįstamumo siekis
Interviu žurnale „New Yorker“ M. Kondo prisipažino, kad įprastai dėvi tik baltus drabužius, nes ši spalva jai asocijuojasi su tvarka ir švara. „Balta yra mano įvaizdžio spalva, svarbi mano prekių ženklo dalis. Žmonėms paprasta mane atpažinti“, – teigė japonė. Balta išties kuria sterilumo efektą, ir ją paprastai tapatiname su laboratorijos ar gydymo įstaigų interjeru. M. Kondo ištikimybė vienai spalvai atspindi vieną svarbiausių modernaus žmogaus identiteto bruožų. Feisbuko įkūrėjas Markas Zuckerbergas, „Apple“ bendrakūrėjas Steve‘as Jobsas, amerikietiškojo žurnalo „Vogue“ redaktorė Anna Wintour, dizaineris Karlas Lagerfeldas ir daug kitų ryškiausių šio amžiaus asmenybių rinkosi ir renkasi identiškus arba vienodo stiliaus drabužius. A. Wintour neatsiejama nuo karė šukuosenos ir milžiniškų akinių, M. Zuckerbergas pasaulį stebina savo identiškomis poromis drabužių, o tardami S. Jobso pavardę įsivaizduojame jį su golfu ilgu kaklu.
Vartojimo kritika
M. Kondo tikrai padėjo pakelti sąmoningo vartojimo bangą – vis daugiau kalbama apie atliekų mažinimą, išmaniuosius ir yrančius audinius, senų ar dėvėtų drabužių renesansą. Jen Redding, vyriausioji finansinių paslaugų įmonės „Wedbush Securities“ analitikė, sako, kad šiuo metu vyksta didieji pokyčiai. Pasak jos, aiškiai matyti, kad krypstama lėtosios mados link ir kad greitoji mada praranda aktualumą. Naujoji karta, remdamasi tėvų ir senelių vertybėmis, kuria progresyvesnius vertybinius pamatus. Daugiau dėmesio skiria ne pirkiniams, o patirčiai kaupti, vis daugiau kalba apie aplinkosaugą ir sparčiai blogėjančią gamtos, gyvūnijos bei vandenynų būklę. Žmogaus teisių apsauga taip pat išgyvena atgimimą. Prieš seksualinį priekabiavimą nukreiptas judėjimas „Metoo“ privertė pamąstyti, kokioje visuomenėje gyvename, dirbame ir auginame vaikus. Greitosios mados kompanijos irgi keičia savo verslo taisykles. Štai „H&M“ skelbia teiksianti informaciją apie audinių tiekėjus ir stiprinsianti tvarios mados etiką. Pastaruoju metu vis daugiau didžiųjų gamintojų į savo prekių pasiūlą įtraukia vintažinius ir dėvėtus drabužius.
Nauja karta užaugo
Didiesiems prekių ženklams tokiomis sąlygomis kyla verslo iššūkis – kaip pritraukti naujos kartos mados vartotojus, kurie, veikiami naujų vėjų, griežtai atsisako investuoti į daiktus? Tūkstantmečio kartos vaikai užaugo – šiais metais švenčia savo devynioliktąjį gimtadienį. Taigi jie turi ne tik savo nuomonę ir aktyviai ją reiškia (ko vertas vien penkiolikmetės Gretos Thunberg streikas prieš klimato atšilimą, sukėlęs protestų ir eisenų bangą visame pasaulyje), bet ir galią pirkti. Jų pirkimo įpročiai kardinaliai skiriasi nuo vyresnių pirkėjų – pinigus tūkstantmečio karta investuoja į keliones ir potyrius. Šiandien sunkiai suvokiamas požiūris, kad nusipirkti išmanųjį dulkių siurblį yra geriau, nei aplankyti disneilendą.
Jaunoji karta gyvena šiandiena, ji atsisako pirkti automobilį, imti būsto paskolą ar įsikurti vienoje vietoje. Nuolatinė darbų kaita taip pat yra tapusi norma. Ne mažiau nei algos dydis svarbu suderinti hobius, keliones ir laisvalaikį. Pati neretai susiduriu su draugais, kurie skundžiasi laiko sau stoka, protiškai ar kūrybiškai neskatinančiu darbu arba prastomis būsto sąlygomis (tie, kurie gyvena megapolyje ir moka kosminius pinigus už nuomą). Retas kuris guodžiasi prastu darbo užmokesčiu ar bloga atmosfera darbe. Apie pinigus šiandien kalbame kaip apie tiltą į svajones ir norus, o ne kaip apie savaiminį siekį.
***
Žurnalas „Moteris“, 2019'06
